Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, prokurorams Audriui Ažukui, Linui Frančiakui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-06-05, (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turtintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis individualioje K. K. įmonėje darbininku, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2004-12-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per laisvės apribojimo laiką lankytis nukentėjusiosios D. I. gyvenamojoje vietoje; bei įpareigotas neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 233 str. 3 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), atvykęs į D. I. namus, reikalavo D. I. leisti jam pasimatyti su mažamečiu sūnumi M. K., nesilaikant 2011 m. gruodžio 22 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytos tvarkos, tai yra reikalavo jam perduoti vaiką bet kuriuo jo pageidaujamu laiku ir jo pageidaujamoje vietoje, o D. I. atsisakius tai padaryti, grasino ją nužudyti, reikalavo atsiimti 2011 m. lapkričio 24 d. jos parašytą pareiškimą Marijampolės apskritiss vyriausiojo policijos komisariato Šakių policijos komisariate dėl jo įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 91-1-00639-11 ir D. I. pripažinta nukentėjusiąja, ją įžeidinėjo, stumdė, nutraukė nuo kaklo grandinėlę.

Kovo 1 d. su nukentėjusiąja jis nekalbėjo apie jokius teismus. Kovo 1 d. ir kovo 4 d. jis su D. I. apie jokias bylas nešnekėjo. Kovo 4 d. jis buvo 3 kartus atvažiavęs pas vaiką. Pirmą kartą atvažiavo paklausti, kodėl vaikas neina į darželį. Antrą kartą atvažiavo įsitikinti, ar vaikas tikrai darželyje, o trečią kartą atvažiavo vakare. Kovo 4 d. atvažiavo apie 12 val. dienos, pasiskambinęs iš anksto, nusipirkęs saldainių. Pasikvietė vaiką į mašiną ir nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad nesivesčiau, kad iškvies policiją, kad neišsivežčiau vaiko, tai pabuvo lauke. Po visko susėdo į mašiną ir išvažiavo. Jokių konfliktų nebuvo.

Kovo 1 d. jis atvažiavo aplankyti vaiko. Tą dieną konflikto nebuvo. Jis su D. mažai kalbėjo. Jis paklausė, kur vaikas, ji jam pasakė, kad darželyje. Žinojo, kad ji jam meluoja, todėl nuvažiavo pasitikslinti į Šakius. Pasitikslinęs grįžo ir paklausė, ar vaikas tikrai darželyje. Jam buvo atsakyta, kad tikrai darželyje. Kovo 2 d. jis buvo nuvažiavęs pas D. dėl pareiškimų. Klausė, ar būtų įmanoma susitarti. Ji pasakė, kad jis prisidirbo ir gal tegul teismas sprendžia. Jis siūlė, kad gali sumokėti pinigus, kad gali iškart sumokėti, tačiau nukentėjusioji atsakė, kad teismo metu. Paklausė, ar ji nenori taikytis, o ji atsakė, kad ne. Jis nekalbėjo, kad draugai kažką gali D. padaryti, nes jis draugų neturi. Civilinio ieškinio neatlygino, su juo nesutinka. 100 Lt gali duoti už grandinėlę, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Dėl neturtinės žalos nesutinku. Jis D. nestūmė ir neįžeidinėjo, nes ji būtų kreipusis į medikus. Į duris atvykęs beldė normaliai, nes ten skambučio nėra.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. I. teismo posėdžio metu paaiškino G. K. kovo 1 d. atvažiavo vien dėl to, kad ji atsiimtų pareiškimą. Sakė, kad jam bus blogai, o jai bus dar blogiau. Sakė, kad ras, kas ją „pakavos“, kad jam nesimaišyčiau. Kai kaltinamasi tik šneka apie vaiką, tačiau jis atvažiuoja tik tam, kad jai pasakytų: „Tu, kale, atsiimk pareiškimą, arba mes tave užmušim. Tu supranti, kad tau bus blogiau nei man: aš sėdėsiu kalėjime, o tu gulėsi kape?“ Tik tokia kalba buvo. Ir grandinėlė buvo nutraukta, kai liepė atsiimti pareiškimus, nes jai bus blogai. Buvo griebta už pečių tąsyti. Ji buvo ne su striuke, o tik su palaidinuke ir užsidėjusi liemenę, nes buvo šalta. Kaklas buvo nuogas ir grandinėlė matėsi. Jis nuplėšė grandinėlę ir sakė: „Kale, tau nieko nereikia“. Jis numetė grandinėlę. Ji pasakė, kad už tai jis turės susimokėti. Jai atsakė, kad ji neprivers, kad neduos nė lito. Ji bandė eiti į kambarį, bet jis neleido, laikė duris, nustūmė ją. Tada ji pasakė, kad nueis pas kaimynus ir iškvies policiją. Pradėjo eiti aplink namą, jis išvažiavo. Po kelių dienų atvažiavo taikytis, po to kai V. B. pasakė, kad bus teismas, kad jam negerai gresia. Tada jis atvažiavo ir klausė kiek ji nori už tai, kad atsiimtų pareiškimą. Pasakė, kad nežino, kiek už mašiną pinigų reikia, nes neturi čekių, o kai turės čekius, tada galės atsiimti tą pareiškimą. Pasakė, kad duotų mašiną, kurią jis sutaisys per naktį. Prašė, kad atsiimtų pareiškimą, kol dar nebuvo teismų, kol jo nepasodino. Dar paklausė dėl moralinės žalos atlyginimo už tai, kad daužo, tranko, tai jai atsakė, kad dėl to ji pati kalta, pati to nusipelnė. Tada ji pasakė, kad nesitaikys, jeigu teismas nuspręs, kad ji kalta, tai pati susitvarkys mašiną. Tada išvažiavo. Kovo 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė, kad G. K. negali pas juos į kiemą atvažiuoti. Po to nesusitinka su G. K.. Susimato tik kai vaiką reikia perduoti. Per atstumą vaiką vienas kitam perduodame.

Policiją iškvietė jos brolis R. I.. Buvo ir močiutė namuose, kuri sakė, kad G. K. vytų lauk, kad ji jo bijo. Tada brolio paprašė, kad iškviestų policiją, kad eitų G. K. išvyti. Vaikas yra priemonė, kad pamatyti ją ir pagrasinti. Kaltinamasis jai liepė eiti pačiai pasikarti, tai jo draugams bus lengviau. Kai G. K. ją pastūmė, žymių neliko. Jis paėmė ją už rankų, kartą trenkė į duris, o paskui už peties stūmė. Jai einant pro šalį dar ir spyrė, bet mėlynių nebuvo. Pareiškimus rašė, kad jeigu kas atsitiktų, kad bent žinotų. G. K. turi visokių draugų, jis pasakoja ir apie šautuvus, ir apie narkotikus. Jeigu praeivis būtų pasakęs, kad ją užmuš, nebūtų reagavusi, bet G. K. ji pažįsta. G. K. buvo atvažiavęs dieną apie 12 val. ir jai grasino, o paskui dar atvažiavo vakare. Todėl ir policija buvo iškviesta vakare. Jai G. K. pasakė: “ Eik, pasikarsi pati, mano draugams bus lengviau.“ „Tu nebijok, aš turiu draugų, kurie už butelį tave tikrai užkas su mielu noru.“ „Atsiimk pareiškimą, nes jeigu man bus blogai, tau bus dar blogiau. Nes aš sėdėsiu kalėjime, o tu būsi kape.“ Ji grasinimus suprato tiesiogiai, suprato, kad ją užmuš, jei neatsiims pareiškimo. Pareiškimo ji neatsiėmė, nes neišsigando. Pagalvojau, kad kaip bus – taip. Grasinama jai buvo todėl, kad atsiimtų pareiškimą. Grandinėlė buvo nutraukta grumtynių ir stumdymo metu, kai kalba vyko apie pareiškimo atsiėmimą. Apie vaiką kalbos nebūdavo kai G. K. atvažiuodavo. Čia buvo važiuota tam, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad susitartų gražiuoju. Grasinimai jai buvo išsakyti kovo 1 ir 4 d. apie 12 val. dienos, o kovo 4 d. dar ir vakare, apie 20-20³⁰ val., kai G. K. atvažiavo tartis, kad atsiimtų pareiškimą. Jis neva atvažiavo pas vaiką, bet jį pasisodino ant kojos ir pradėjo grasinti, kad jai bus blogai, jeigu neatsiims pareiškimo. Policija buvo kviečiama kovo 4 d. apie 20³⁰ val. Kai atvažiavo policija, G. K. pradėjo aiškinti, kad jis tik pas vaiką atvažiavo, kad nesupranta, kodėl jam policija iškviesta. Policija pažiūrėjo, kad jis nieko nedaro ir išvažiavo. Tada G. K. jai sakė: „Na, žiurke, nepasisekė, ar ne?“ 100 Lt civilinį ieškinį reiškia dėl grandinėlės. 3000 Lt prašau moralinei žalai atlyginti už nemigo naktis ir už baimę. Po tokių žodžių būdavo taip, kad išgirsta mašiną už lango ir nežinai, kas bus. G. K. sakydavo: „Nebijok, turiu šautuvų. Žiūrėk per langą, aš tave nušausiu.“ „Nebijok. Jeigu degsi, neik iš namų, nes bus užkaltos durys.“ Moralinės žalos prašo už tą visą panieką. Ieškinį palaiko.

Liudytojas R. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad žiūrėjo filmą, atbėgo močiutė ir pasakė, kad šaršalą kelią. Buvo vakaras, tamsu. Patildė filmą, išgirdo, kad kieme triukšmas ir iškvietė policiją. Negali pasakyti, kokia diena tai buvo. Žino, kad buvo žiema. Gal galėjo būti kovo 4 d. Jis nebuvo išėjęs į kiemą, bet močiutė sakė, kad atvažiavęs G. K. grasina užmušti, namus padegti. Jis girdėjo tik riksmus, šūkavo vyriškas balsas. Vaiko tuo metu kambaryje nebuvo, jis buvo lauke arba priebutyje. Anksčiau G. K. dažnai atvažiuodavo, per dieną 2-3 kartus. Konfliktai nebevyksta nuo tada, kai prasidėjo byla dėl mašinos. Nežino dėl ko sesuo pykstasi, čia jų reikalas. Jie nepasidalina vaiku. Jam sesuo buvo atnešusi nutrauktą grandinėlę parodyti, norėjo pataisyti, bet užkabinimas buvo sutraukytas. Sesuo sakė, kad G. K. grandinėlę nutraukė. Jie su kaltinamuoju nei priešai, nei draugai. Kai išvažiavo policija ir visi išsiskirstė, tada atėjo sesuo ir jam papasakojo, kaip viskas buvo. Ji sakė, kad G. K. jai grasino, jog išprievartaus atvažiavę draugeliai už bonką, kad užmuš, kad neramiai visą gyvenimą gyvensim. Grandinėlė buvo nutraukta, jos nėjo sutaisyti. Yra matęs, kaip G. K. atvažiavęs duris trankė, spardė. Riksmus tai pusė kaimo girdėjo.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paskambino į budinčią dalį, kad kažkas daužo duris. Jie nuvyko ir rado kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Jis buvo kovo 1 d. apie 20 val. iškviestas.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. B. parodymai, kur jis nurodė, kad 2012 m. kovo 1 d. 20 val. 14 min. gautas R. I. pranešimas apie tai, jog nepažįstamas asmuo braunasi į I. namus. Nuvykus ten rastas G. K. ir dar vienas asmuo, atvežęs automobiliu G. K.. D. I. nurodė, kad G. K. atvykęs kelia triukšmą, tranko duris reikalauja pasimatyti su sūnumi, tačiau ji nesutinka, nes jau vėlu. Ji nurodė, kad G. K. tą vakarą atvyksta ne pirmą kartą, dienos metu nutraukė jai nuo kaklo grandinėlę, dėl ko ji jau buvo parašiusi prašymą policijos viršininkui. Nuvykus į vietą jokio konflikto nebuvo, tik G. K. buvo nepatenkintas, jog jam neleidžiama pasimatyti su sūnumi. Išsprendus konfliktą vietoje G. K. išvažiavo. (b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai, kuriais D. I. praneša apie įvykį. (b.l. 5-6).

Akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti D. I. ir G. K. parodymais (b.l. 11-12).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

G. K. traukiamas atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d., 233 str. 3 d., kaltinime nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 4 d. reikalavo atsiimti 2011 m. lapkričio 24 d. jos parašytą pareiškimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių policijos komisariate dėl jo įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo, pagal kurį buvo pradėtas ikiteismini tyrimas ir D. I. pripažinta nukentėjusiąja. Pats kaltinamasis nurodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamus veiksmus, teigia negrasinęs ir nekonfliktavęs su nukentėjusiąja. Susipažinus ir ištyrus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog G. K. padarė nusikalstamus veiksmus. D. I. viso proceso metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė išsamiai ir nuosekliai. Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir akistatos su G. K. metu. Tai, kad tarp D. I. ir G. K. vyko konfliktas patvirtino liudytojas R. I., G. B.. Be to, G. K. yra baustas administracine tvarka dėl nedidelio chuliganizmo D. I. namuose (b.l. 46), taip pat yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą dėl veiksmų atliktų viešoje vietoje D. I. atžvilgiu. Šie faktai leidžia teismui daryti išvadą, kad G. K. ne kartą yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą prieš D. I., kas leidžia teismui tikėti D. I. parodymais, kaip objektyviais, o G. K. versiją laikyti neatitinkančia bylos aplinkybių ir jo parodymus atmesti.

Dėl BK 145 straipsnio taikymo

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sunkesnę nusikalstamą veiką – žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia.

Pagal BK 145 straipsnio dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius teisiamojo asmenybę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, teismas konstatuoja, kad D. I. turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad nuteistasis gali realiai įgyvendinti jai išreikštus grasinimus. Pažinodamas nukentėjusiąją ir jai artimus žmones, G. K. žinojo, kaip gali įbauginti D. I., ir tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi. Grasinimų turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą.

Tačiau teismas vertindamas pateiktus duomenis nesutinka, su G. K. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 145 str. 2 d. Kaip jau buvo nurodyta ši nusikaltimo sudėtis reikalauja, jog nusikalstami veiksmai būtų atliekami terorizuojant asmenį arba asmuo turi būti bauginamas sistemingai. Pateiktame kaltinami, o taip pat ir teismo posėdžio metu nebuvo nurodoma, kokiais konkrečiai veiksmais nukentėjusioji buvo terorizuojama. Proceso metu yra nurodoma, jog D. I. buvo įžeidinėjama, stumdoma, jai nutraukta nuo kaklo grandinėlė, tačiau nedetalizuojama, kokiais veiksmais asmuo galėjo būti terorizuojamas. Taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusioji buvo sistemingai bauginama. Kaip jau buvo nurodyta teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sistemingumas pasireiškia tuo, kad grasinimai turi būti išsakomi bent tris kartus. Tuo tarpu iš pateikto kaltinimo nėra aišku, kiek kartų buvo išsakyti grasinimai. Kaltinimas surašytas abstrakčiai, nekonkretizuojant kiekvienu atveju atliktų veiksmų, todėl teismas neturi galimybių konstatuoti, jog grasinimas buvo sistemingas. Pati nukentėjusioji nurodė, jog G. K. pas ją buvo atvykęs daugiau negu tris kartus ir grasinimus jis išsakęs kovo 1 d. du kartus ir dar kovo 4 d. 20 val., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ir pirminiame kaltinime, kuris buvo pateiktas kaltinamajame akte buvo nurodoma, jog kaltinamasis grasino tik du kartus, o patikslintame kaltinime nekonkretizuota išsakytų kaltinimų laiko ir skaičiaus, teismas konstatuoja, jog kaltinime nenurodžius tikslių sistemingumo požymių, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, nėra pagrindo G. K. traukti atsakomybėn pagal BK 145 str. 2 d., todėl jo veika perkvalifikuotina pagal BK 145 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 233 str. 1 d.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių pagrindinės formos yra tokios: 1) bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) paveikiant liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad jie ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar kitoje šiame straipsnyje numatytoje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų; 2) bet kokiu būdu (išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) trukdant nurodytiems asmenims atvykti į teisingumo, teisėsaugos institucijas. BK 233 str. 3 d. numatytas kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad šio straipsnio 1 ir 2 d. numatytos veikos padarytos panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pateikti melagingą informaciją minėti subjektai gali būti veikiami prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtys yra formalios, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus ar teikti kitą melagingą informaciją. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad darydamas poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, jog šie pateiktų ar perduotų melagingą informaciją, elgiasi pavojingai neteisėtai, nes trukdo įgyvendinti teisingumą arba priimti teisingą sprendimą. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, kaltininkas klaidina asmenį arba jam trukdo, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl, be nurodytų aplinkybių, kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika - bei jos padarinius gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

G. K. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis įžeidinėdamas, stumdydamas, nutraukdamas nuo kaklo grandinėlę, tai yra naudodama smurtą, siekė paveikti nukentėjusiąją D. I. ir reikalavo atsiimti pateiktus kaltinimus, tikslu, kad jis pats galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jau teismo yra konstatuota, jog G. K. D. I. atžvilgiu naudojo smurtą, jai grasino, stumdė, reikalaudamas atsiimti jam pateiktus kaltinimus. Akivaizdu, jog D. I. siekdama atsiimti pateiktu kaltinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams turėtų nurodyti, jog neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Taigi teismas mano, kad G. K. reikalaudamas „atsiimti pareiškimą“, siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie tai, kad G. K. neatliko nusikalstamų veiksmų. G. K. suvokė, jog jis reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus, ir to siekė, norėdamas pats išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 str. 3 d.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas, o BK 233 str. 3 d. areštas arba laisvės atėmimas. G. K. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė. Iš bylos duomenų bei G. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, jog teisiamasis sistemingai važiuoja į nukentėjusiosios namus, kelia konfliktus naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. K. veikos nėra atsitiktinės, o daromos sistemingai siekiant pakenkti nukentėjusiajai.

G. K. neteistas, todėl pagal BK 55 str. reikalavimus jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi teisiamasis yra ne kartą baustas administracine tvarka už chuliganizmą įvykdytą nukentėjusiųjų namuose, kas charakterizuoja jo asmenybę, todėl teismas mano, kad paskyrus tam tikrus apribojimus gali būti pasiekti bausmės tikslai, todėl skirtina laisvės apribojimo bausmė.

G. K. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. G. K. yra dirbantis, baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su jo atliekamais neteisėtais veiksmai nukentėjusiųjų namuose, kas leidžia daryti išvadą, kad G. K. linkęs į neprognozuojamą, smurtinį elgesį, ypač buvusios sutuoktinės atžvilgiu.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, G. K. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. K. savo kaltės visiškai nepripažino, įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, G. K. asmenybę, teismas mano, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., jam skirtina didesnė negu sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už laisvės apribojimą gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnė negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad G. K. neteisėti veiksmai buvo įvykdyti dėl besitęsiančių ir neišsprendžiamų konfliktų su nukentėjusiąja D. I., teismas mano, kad ateityje nuo nusikalstamų veiksmų darymo sulaikys draudimas lankytis D. I. gyvenamojoje vietoje. O siekiant, kad paskirta bausmė paveiktų G. K. ir šis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 50 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes teisiamasis šiuo metu dirba, todėl nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas.

Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 str. 3 d. yra numatytos tik arešto ir laisvės apribojimo bausmės.

BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kadangi G. K. neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, tad taikyti BK 62 str. nėra galimybių. Kaip jau buvo nurodyta byloje yra pakankamai duomenų, jog G. K. dažnai važiuodamas į nukentėjusiosios namus, ten kelia konfliktus, nukentėjusiajai grasina ir baugina ją sutikęs viešose vietose. Taip pat teismo posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek teisiamasis patvirtino, jog šiuo metu G. K. nebeatvyksta į jos namus, nes jam yra paskirti apribojimai važiuoti pas nukentėjusiąją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog siekiant apginti nukentėjusiosios interesus ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo būtina skirti ilgalaikio poveikio bausmę, nes trumpalaikė bausmė, kaip areštas, neužtikrins bausmės tikslų. Kadangi BK 233 str. 3 d. numatytas tik areštas ir laisvės atėmimas, teismas mano, jog tikslinga skirti laisvės atėmimą ir atsižvelgiant į tai, kad asmuo nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka, todėl skirtina mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 9 mėn. laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad G. K. kaltinimai yra pateikti kaip tęstinė veika, nusikaltimai padaryti tais pačiais veiksmais, tad darytina išvada, jog tai yra idealia nusikalstamų veikų sutaptis, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

G. K. yra nuteistas ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kadangi šiuo nuosprendžiu padarytos veikos buvo iki pirmojo nuosprendžio, tad bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. 9 d. dalinio sudėjimo būdu, laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 str. 1 d. 1 p. pakeičiant laisvės atėmimu.

Be to, teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtinas. Atsižvelgiant į G. K. asmenybę bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria baudžiamojo poveikio priemones ir BK numatytas pareigas. Kadangi G. K. smurtinius veiksmus naudoja prieš savo buvusią sutuoktinę ir jo vaiko motiną, teismas mano, kad jam būtina skirti numatytas poveikio priemones per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiosios.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Byloje nukentėjusioji D. I. pateikė 3000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos ir 100 Lt turtinę žalą. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentėjusioji D. I. prašo priteisti 100 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokią žalą patyrė dėl nutrauktos grandinėles, tačiau teismas konstatuoja, jog šios išlaidos neįrodytos. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia buvo grandinėlė, kokia galėtų būti jos kaina, nepateikė įsigijimo ar kt. dokumentų, kurie įrodytų sugadinto daikto vertę. Nesant tokių duomenų, teismas negali nustatyti, jog nukentėjusiosios nurodyta 100 Lt vertės yra teisinga, todėl negali priteisti prašomos sumos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusiosios D. I. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad D. I. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Nukentėjusiajai nėra nustatytas padaryto kūno sužalojimo mastas, kas leidžia daryti prielaida, jog jai buvo tiks suduoti smūgiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. K. ilgą laiką smurtavo prieš nukentėjusiąją. 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai buvo priteista 2500 Lt neturtinė žala, kurią nukentėjusioji taip pat įvardino, kaip baimė vaikščioti vienai, baimė atvykstančių asmenų ir pan. Kadangi G. K. savo neteisėtus veiksmus vykdė sistemingai, todėl ir pačiai nukentėjusiajai būtų sunku atriboti dėl kurių G. K. veiksmų ji patyrė šiuo savo išgyvenimus, todėl teismas mano, jog jos būsena būtina vertinti kaip visumą ankstesnių ir šiuo nuosprendžiu padaryto teisiamojo veiksmų pasekmę. Todėl teismas atsižvelgdamas, jog jos išgyvenimai buvo įvertinti anksčiau priteisiant neturtinę žalą, todėl dabar neturtinė žala priteistina tik už jos atžvilgiu 2012 m. kovo 1-4 d. panaudota smurtą. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog D. I. priteistina 1000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir uždrausti per laisvės apribojimo laiką lankytis nukentėjusiosios D. I. gyvenamojoje vietoje; bei įpareigoti neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrintini apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šiuo nuosprendžių subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, kuri pagal BK 65 str. 1 d. reikalavimus keičiama į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, ir paskirti BK 67 str. 2 d. 8, 9 punktuos numatytas baudžiamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo aitdėjimo laikotarpį uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios D. I. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; taip pat įpareigoti G. K. atsiprašyti nukentėjusiosios D. I..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios D. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. K., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (tūkstantį Lt) neturtinei žalai atlyginti D. I..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.