Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-48-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
1A-232-48-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-00179-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
M. L., V. B., ir T
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-232-48/09Teisėjas: R.Grigas (Proceso Nr.20-1-00179-06)Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.4.6.1.1.KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio mėn. 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam M. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl 2009-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300str.1d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300str.1d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 215str.1d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė 70 MGL (9100 Lt) dydžio baudą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti ir T. O. bei M. L., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, 2005-12-31 Kaune, (duomenys neskelbtini), remiantis 2005-12-28 T. O. sudaryta sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje - faktūroje serija ALK Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Sąskaitą gavo“ parašė „Vadybininkas K. K.“ ir pasirašė už K. K., tuo suklastojo tikrą dokumentą, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300str.1d.

Be to, V. B. nuteistas už tai kad, nebūdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, laikotarpiu nuo 2006-01-04 iki 2006-01-15, Kaune, (duomenys neskelbtini), remiantis 2005-12-28 T. O. sudaryta sutartimi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame kuro pylimo žiniaraštyje, grafoje „vairuotojo pavardė“ septynis kartus parašė „K. K.“ ir pasirašė už K. K., tuo suklastojo tikrą dokumentą, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300str.1d.

Be to, V. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kolonėlėje „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodamas T. O. jam neteisėtai perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia pagal 2006-02-14 sutartį Nr. K-28 įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išduota kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas kortelės PIN (personalinį identifikacijos numerį), kreditan pylė kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose degalinėse, tuo neteisėtai panaudojo tikrus mokėjimo instrumento identifikavimo duomenis, t.y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215str.1d.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal BK 215str.1d. jis turi būti išteisintas, kadangi įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išduota kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasinaudojo teisėtai, nes šią kortelę, atsilygindamas už pervežimo paslaugas, gavo iš bendrovės darbuotojo T. O., kuris ir nurodė kortelės PIN kodą bei leido apeliantui įsipilti kuro, ką jis ir padarė. Todėl jo veiksmai yra teisėti, nes kortele naudojosi su jos savininko žinia.

Teigia, kad už dokumentų klastojimą V. B. paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad šių nusikaltimų padarymą lėmė gyvenimiškos patirties stoka, kadangi, būdamas studentu ir norėdamas užsidirbti pragyvenimui, nuteistasis dirbo taksistu, o paprašytas klientų vežiojo juos bei jų daiktus, todėl šių žmonių paprašytas pasirašyti sąskaitoje - faktūroje už kitą asmenį, jis, nepagalvodamas apie pasekmes, sutiko tai padaryti.

Apeliantas pažymi, kad padarė du nesunkius nusikaltimus, dėl to nuoširdžiai prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, anksčiau neteistas, dirba ir mokosi. Tačiau teismas jo prisipažinimo lengvinančia aplinkybe nepripažino.

V. B. nurodo, kad jo brolis kreipėsi į teismą prašydamas perduoti nuteistąjį pagal laidavimą, to prašė ir pats V. B., nes tam buvo visos sąlygos, numatytos BK 40str., tačiau teismas šio prašymo nesvarstė ir dėl jo nepasisakė.

Teigia, kad paskirtos baudos už atskirus nusikaltimus yra pačios didžiausios, o subendrinus šias bausmes paskirta didžiausia bauda, neatsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir į tai, kad šie nusikaltimai nėra turtinei. Pažymi, kad verslas sekasi sunkiai, todėl neturi galimybių sumokėti priteistos 9 100 Lt sumos.

Šiuo apeliacinio skundu nuteistasis V. B. prašo jį išteisinti pagal BK 215str.1d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, o kitoje dalyje atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą broliui R. B..

Teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė 2009m.vasario 27d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, kadangi 2009-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui teisingai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl BK 62str. nuostatų taikymo T. O. atžvilgiu

2009-02-27 nuosprendžio aprašomojoje dalyje, spręsdamas T. O. kaltės klausimą teismas nurodė, kad, pastarajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę pagal BK 182str.2d. (sunkus nusikaltimas), jis prarastų darbą, galimybę auginti ir prižiūrėti mažametį vaiką, kurį išlaiko vienas, todėl yra pagrindas švelninti jo atsakomybę ir T. O. taikytinos BK 62str.1d., 3d. nuostatos, t.y. skirtina švelnesnė, negu įstatyme (pagal BK 182str.2d. sankcijoje) numatyta bausmė. Taip pat teismas nurodė, kad T. O. kaltu dėl padarytų veikų visiškai prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nuosekliai nurodė visas nusikalstamų veikų aplinkybes, tuo padėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamas veikas, t.y. atskleidė viską kas jam buvo žinoma apie asmenis, kurie sukurstė jį padaryti nusikalstamas veikas. Be to, teismas nurodė, kad šiuo metu T. O. dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusikalto būdamas neteistas, vienas augina mažametę dukrą, atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad T. O. pagal BK 25str.3d. 182str.2d. skiriama švelnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė vadovaujantis BK 62str.1d., 2d.2p., 3d.3p. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aptardamas bausmės skyrimo rūšį, nurodė, jog T. O. atžvilgiu taikytina tik BK 62str. 1d. ir 3d. Todėl lieka neaišku kokias iš tikrųjų BK 62str. dalis teismas taikė T. O. atžvilgiu, skirdamas jam švelnesnę bausmės rūšį, kuri nėra numatyta įstatyme.

Pažymėtina, kad BK 62str.1d. pagrindais bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką gali būti švelninama, jeigu yra visos sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį, t.y. nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai galisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką bei visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62str.1d. nuostatos įsakmiai reikalauja, kad norint taikyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas, būtinos visos trys nurodytos sąlygos ir nors vienos iš jų nebuvimas daro BK 62str.1d. nuostatų taikymą negalimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas gavus civilinių ieškovų pareiškimus dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos ir tik tyrimo eigoje buvo nustatyta T. O., M. L. bei V. B. asmenybės. Iš to seka, kad T. O., kaip nusikalstamas veikas padaręs asmuo, pats savo noru neatvyko ar nepranešė apie padarytas veikas, o iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-02-28 pastarajam įteikus įtarimą pagal BK 182str.1d., jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teikdamas, kad nurodymus veikti jam davęs asmuo vardu „(duomenys neskelbtini)“, taip siekdamas išvengi atsakomybės. Todėl šiuo atveju, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu T. O. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi ir iš dalies atlygino (300 Lt) turtinę žalą, tačiau, nesant aukščiau pateiktai aplinkybei, taikyti BK 62str.1d. nuostatų negalima. Remiantis tuo darytina išvada, kad T. O. atžvilgiu BK 62str.1d. nuostatos taikytos nesant tam teisinio pagrindo.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, taikydamas švelnesnės, negu įstatyme numatytos, bausmės rūšies skyrimo nuostatas T. O. atžvilgiu, be BK 62str.1d. taikė ir šio straipsnio 2d.2p. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 62str.2d. teismas gali taikyti tik tuo atveju, jeigu yra visos šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t.y. turi būti nemažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, kai yra viena iš šio straipsnio 2 dalyje 1 – 6 punktuose nurodytų sąlygų. Šiuo atveju teismas nurodė, kad kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62str.2d.2p.). BK 62str.2d. nuostatos įsakmiai reikalauja, kad, norint taikyti šio straipsnio 2 dalies nuostatas, būtinos visos trys nurodytos sąlygos ir nors vienos iš jų nebuvimas daro BK 62str.2d. nuostatų taikymą negalimu.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino tik vieną T. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų veikų, o daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Be to, teismas nurodė, kad, T. O. paskyrus sankcijoje pagal BK 182str.2d. numatytą bausmę, jis prarastų galimybę auginti ir prižiūrėti mažametį vaiką, kurį jis išlaiko vienas. Tačiau iš byloje esančio notariškai patvirtinto 2009-01-28 pareiškimo matyti, kad T. O. šiuo pareiškimu sutinka būti pripažintu tėvu E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) o R. D. šiuo pareiškimu taip pat sutinka, kad T. O. būtų pripažintas jos dukros E. D. tėvu, tačiau dokumento-vaiko gimimo liudijimo, patvirtinančio T. O. tėvystę, byloje nėra. Iš 2009-01-28 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir 2009-02-02 pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad T. O. šeimos sudėtį sudaro duktė E. D., o jos deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su T. O. deklaruota gyvenamąja vieta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog kitam iš tėvų – vaiko motinai yra apribotos motinystės teisės į šį vaiką ir, kad, T. O. atliekant paskirtą įstatyme numatytą bausmę, nebus kam prižiūrėti mažamečio vaiko. Todėl teismas padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad T. O. paskyrus sankcijoje pagal BK 182str.2d. numatytą bausmę, nebus kam prižiūrėti mažamečio vaiko.

Remiantis tuo akivaizdu, kad esant tik vienam iš BK 62str.2d. pagrindų – bent iš dalies atlyginta padaryta turtinė žala, bet nesant kitų dviejų pagrindų – atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir šuo atveju nenustačius fakto, kad, T. O. paskyrus sankcijoje pagal BK 182str.2d. numatytą bausmę, nebus kam prižiūrėti mažamečio vaiko, kurį T. O. tariamai išlaiko, taikyti pastarajam BK 62str.2d.2p. nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad T. O. atžvilgiu taikyto BK 62str. nuostatų nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatyti objektyvūs bylos duomenys, kas šiuo atveju vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Dėl kitų nuosprendyje padarytų klaidų.

Iš 2009-02-27 nuosprendžio matyti, kad jame konstatuota, jog be T. O., M. L. ir V. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo kaltais, yra viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje. Iš byloje esančio kaltinimo matyti, kad T. O. kaltinamas nusikalstamas veikas pagal 182str.2d., 182str.1d. (du epizodus), 300str.1d. (tris epizodus), 215str.1d. (keturis epizodus) įvykdęs organizuotoje grupėje (25str.3d.), o kitiems dviems kaltinamiesiems M. L. ir V. B. bendrininkavimo forma nenurodyta. Tačiau teismas nesigilindamas ir neanalizuodamas, kuo remiantis T. O. grindžiamas bendrininkavimas organizuotoje grupėje ir kaip pasireiškė M. L. bei V. B. susitarimas veikti nusikalstamai, visiems trims nuteistiesiems pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe – veikimą bendrininkų grupėje. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuo teismas rėmėsi, darydamas išvadą, kad T. O. veikė organizuota grupe (nors atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas jo veikimas bendrininkų grupėje), o M. L. ir V. B. veikė susitarę kaip bendrininkai.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad visos bausmės, T. O. paskirtos pagal BK 25str.3d. 182str.2d., 25str.3d. 182str.1d. (2 epizodus), 25str.3d. 300str.1d. (3 epizodus) ir 25str.3d. 215str.1d. (4 epizodus), subendrintos vadovaujantis 63str.1d., 4d., t.y. taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Tačiau iš minėtų nusikalstamų veikų matyti, kad veika pagal BK 182str.2d. priskiriama prie sunkių nusikalstamų veikų, o veikos pagal 182str.1d. ir 300str.1d. priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, t.y. nurodytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl teismas bausmes subendrinti turėjo vadovaujantis BK 63str.1d., 2d., 5d.2p., t.y. taikyti bausmių apėmimo principą, kuomet griežčiausia bausmė apima švelnesnes ir paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63str.1d., 4d., t.y. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su paskirtomis bausmėmis pagal BK 215str.1d. (4 nusikalstamos veikos) bei paskirti galutinę subendrintą bausmę. Iš to seka, kad netinkamai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, numatančias kelių paskirtų bausmių subendrinimą, teismas T. O. atžvilgiu paskyrė neteisingą bausmę.

Iš 2009-02-27 nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nurodo, jog M. L. ir V. B. pagal BK 300str.1d. ir 215str.1d. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, numatytos šių straipsnių sankcijos ribose, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad V. B. pagal BK 300str.1d. (du epizodus) ir 215str.1d. teismas paskyrė bausmės rūšį – baudą, todėl akivaizdu, kad nuosprendžio aprašomoji dalis prieštarauja šio nuosprendžio rezoliucinei dalei. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad V. B. parinkta bausmės rūšis – bauda atitiks bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

BPK 305str.5d. nurodyta, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau 2009-02-27 nuosprendžio aprašomojoje dalyje, spręsdamas nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo klausimą, teismas tik nurodė, kad civilinių ieškovų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkintini visiškai, priteisiant juos iš kaltinamojo T. O., nenurodant kokioje sumoje šie civiliniai ieškiniai yra tenkintini. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas pilnai tenkina civilinius ieškinius ir iš R. O. priteisia 31085,43 Lt civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bei 15500 Lt UAB civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nors iš byloje pateikto civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio matyti, kad žalą sudaro 31385,43 Lt, o dalį šio ieškinio (300 Lt) teisminio bylos nagrinėjimo metu T. O. atlygino. Todėl teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje turėjo nurodyti, kad pastarasis civilinis ieškinys mažintinas dėl aukščiau paminėtų motyvų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. mažintinas 300 Lt sumoje. Iš to seka, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tenkindamas pilnai abiejų civilinių ieškovų ieškinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį sumažino 300 Lt, t.y. prieštaravo savo tiek nuosprendžio aprašomojoje, tiek motyvacinėje dalyje nurodytai pozicijai, kad abu byloje esantys civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai.

Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal vieno nuteistojo apeliacinį skundą (nuosprendžio prokuratūra neskundė), apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus kito nuteistojo atžvilgiu, negali pakeisti nuosprendžio, pablogindamas šio nuteistojo padėtį (BPK 320str.4d.), todėl teisėjų kolegija, siekdama vieno tikslo, kad byla būtų išnagrinėta nešališko teismo ir priimtas teisingas nuosprendis, mato vieną išeitį - nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų apeliacinės instancijos teismas negali.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuosprendis naikinamas ir byla grąžinama naujam nagrinėjimui, nuteistojo V. B. apeliacinio skundo iš esmės nenagrinėjo, kad nedarytų pirmosios instancijos teismui įtakos bylą nagrinėjant iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atkreipti dėmesį į visas padarytas klaidas, t.y. tiksliai nustatyti ir pagrįsti T. O. bendrininkavimo formą bei T. O., M. L. ir T. B. tarpusavio susitarimą veikti nusikalstamai.

Skiriant bausmes T. O., t.y. parenkant jų rūšį bei nustatant dydį, vadovautis BK 54str. reikalavimais, o bendrinant bausmes vadovautis bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklėmis (BK 63str.).

Teismas be reikalo prie T. O. padarytų nusikalstamų veikų nurodo BK 25str., nes šiuo straipsniu nustatomos tik bendrininkavimo formos, o ne bendrininkų baudžiamoji atsakomybė.

Tinkamai ir laikantis BPK 305 bei 307 straipsnių reikalavimų išspręsti byloje esančių civilinių ieškinių klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326str.1d. 4p.,

nutarė:

2009-02-27 Kauno miesto apylinkė teismo nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti T. O., M. L. ir V. B., panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis