Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2012-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-657/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
2A-657/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Kaunas“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-657/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;126.8;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1371-173/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Kaunas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Murena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Alseka Kaunas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) bei restitucijos taikymo ir prašė pripažinti 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 33, sudarytą tarp UAB „Murena“ ir UAB „Alseka Kaunas“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiu; priteisti iš atsakovo UAB „Alseka Kaunas“ 53 065,29 Lt, šešių procentų dydžio metines palūkanas už 53 065,29 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Murena“ buvo iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“. Administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 punktu, nustatė, jog 2009 m. vasario 3 d. UAB „Murena“ pasirašė Susitarimą Nr. 33 (toliau – Sutartis), pagal kurį ieškovas ir atsakovai UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Alseka Kaunas“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas perleido atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ reikalavimo teisę į 53 065,29 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kildinamą iš 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 53 065,29 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Alseka Kaunas“. Sutartimi šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Sutarta, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 53 065, 29 Lt UAB „Alseka Kaunas“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“(toliau – Bendrovė ,,Murena“) atsiskaitė su UAB „Alseka Kaunas“. Taip pat nurodė, kad 2009 m. sausio 29 d. skolų suderinimo aktu UAB „Alseka Kaunas“ ir Bendrovė „Murena“ patvirtino, jog pastaroji yra skolinga UAB „Alseka Kaunas“ 62 326,52 Lt. 2010 m. kovo 19 d. nutartimi bankroto byloje UAB „Alseka Kaunas“ įtraukta į kreditorių sąrašą su 9 596,49 Lt finansiniu reikalavimu. Ieškovo nuomone, Bendrovė „Murena“ Sutarties sudaryti neprivalėjo, ji (Sutartis) turėjo įtakos tam, jog Bendrovė „Murena“ negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais; Sutartis pažeidė kitų kreditorių teises, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.

Ieškovas pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta, kai Bendrovė „Murena“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Sutarties sudarymo metu Bendrovė „Murena“ buvo skolinga tiek Bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Šios skolos susidarė 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Taigi Sutartimi buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Be to, Sutarties sudarymo metu Bendrovė buvo nemoki: 2008 m. gruodžio 31 dieną skola kreditoriams buvo 18 979 112 Lt, o balanse apskaityta turto už 21 125 905 Lt. Nuo 2008 m. spalio mėnesio pradžios Bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas nemokus, sudarydamas ginčo Sutartį su atsakovais, sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė atsakovui UAB „Alseka Kaunas“, kuris yra trečios eilės kreditorius, pirmumą prieš kitus kreditorius. Ieškovo nuomone, Sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes aplinkybė, jog sudaryta Sutartimi pažeidžiami kitų kreditorių interesai buvo žinoma Bendrovei „Murena“, bes ji buvo skolinga kitiems kreditoriams, buvo gavusi ieškinius dėl skolų priteisimo, žinojo, jog yra pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, jos turtas buvo areštuotas. Pripažinus ginčo Sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, šalys grąžintinos į pradinę padėtį, todėl iš atsakovo UAB „Alseka Kaunas“ ieškovui priteistina: 53 065,29 Lt, šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos jų, nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas būdamas nemokus ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Taip pat pažymėjo, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teismas atkreipė dėmesį, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Dėl šios aplinkybės teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Be to, tesimas nurodė, kad sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.) ir sprendė, kad šalys privalėjo sudaryti 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 33, nes ieškovas Bendrovė „Murena“ buvo skolinga atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ pagal 2008 m. spalio 1 d. Statybos subrangos sutartį Nr. AD03-08-06-22/0925-0102JJ, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ – ieškovui pagal 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutartį Nr. AD3-08-06. Teismo nuomone, šia Sutartimi buvo siekiama sumažinti ieškovo finansinius reikalavimus, kildinamus iš sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens, šiuo atveju atsakovų, nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 dalys). Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ginčijama Sutartimi buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas padarė išvadą, kad sudarydamos Sutartį šalys buvo sąžiningos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB ,,Murena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Nepagrįstas teismo teiginys, kad nebuvo kreditorių teisių pažeidimo ir kad sandorio sudarymas buvo galimas. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka. Numatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, pirmiausia išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme. Taigi priešingai nei teigia teismas, Bendrovė „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi.Ginčo sandorio sudarymo metu Bendrovės „Murena“ turtui galiojo laikinas areštas, todėl Bendrovė tuo metu negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Atsiskaitydama su vienu iš kreditorių ji pažeidė imperatyvias įstatymo normas bei kitų kreditorių teises. Kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė ir tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Alseka Kaunas“, kuris yra trečios eilės kreditorius. Kitų kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti iš viso, o UAB „Alseka Kaunas“ reikalavimas buvo dalinai patenkintas. Sutarties sudarymo metu Bendrovė „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ginčo sandoriu buvo suteikta pirmenybė atsakovams prieš Bendrovės darbuotojus, valstybinę mokesčių inspekciją, socialinio draudimo fondo valdybą, kitus kreditorius, todėl sudaryta Sutartimi pirmiausia buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir Laikinasis mokėjimu eilės tvarkos įstatymas. Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas pagal Įmonių bankroto įstatymą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai negalėtų būti ginčijami sandoriai, kuriuos Bendrovė sudarė būdama moki, tačiau dėl sudarytų sandorių ji tapo nemoki. Be to, 2008 metų balansas leidžia spręsti, kad Bendrovė buvo nemoki, nes tiek per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 979 112 Lt, tiek pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. vasario 3 d. – 15 842 096,39 Lt viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (turto iš viso – 21 125 905 Lt). Teismas, teikdamas, jog ieškovas sandorį sudaryti privalėjo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi skolą kreditoriui vertino kaip būtinybę sudaryti sandorį. Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Bendrovė „Murena“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Grand SPA Lietuva“, o su UAB „Alseka Kaunas“ – subrangos sutartį. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Alseka Kaunas“ nesiejo sutartiniai santykiai. Nei rangos, nei subrangos sutartyse nebuvo numatyta, kad užsakovas gali tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu. Priešingai, skolininkas ne tik neprivalėjo, bet tiesiog neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio. 2011 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė papildomus dokumentus ir nurodė, kad sandorio sudarymo metu galiojo laikinas areštas. Turto arešto aktų registro 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Atsakovai negali būti laikomi sąžiningais, nes nepasidomėjo, ar turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto akto, ar BUAB „Murena“ turi teisę disponuoti turtu. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas. Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis Bendrovės „Murena“ finansine padėtimi. Teismas taip pat nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, kad viešai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais. Nors ieškovas pateikė atsakovų nesąžiningumą patvirtinančius įrodymus, o atsakovai jokių jų sąžiningumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismas konstatavo, kad Bendrovė „Murena“ ir atsakovai sudarydami sandorį buvo sąžiningi. Nesant byloje atitinkamų įrodymų, teismas, konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas ir restitucija netaikytina, pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė CPK 270, 185, straipsnį, CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB ,,Alseka Kaunas“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:

Nagrinėjant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, svarbu nustatyti ne tai, ar sudariusios sandorį Bendrovės turimi įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašytos turto vertės, o tai, ar dėl sudaryto sandorio Bendrovės mokumas sumažėjo tiek, kad jai nebeužtenka turto patenkinti kreditorių reikalavimus, ar sandoris prisidėjo prie to, kad Bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovas turėjo pakankamai turto, iš kurio galėjo būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Ieškovo perleista 53 065,29 Lt reikalavimo suma, lyginant su visų ieškovo kreditorių reikalavimų suma – 15 842 096,39 Lt, yra pernelyg maža, kad jos perleidimas galėtų turėti įtakos ieškovo finansinei situacijai. Įvykdžius sudarytą Sutartį, ieškovo bendras gautinų sumų ir įsipareigojimų santykis nepasikeitė, turtinė padėtis išliko nepakitusi. Ieškovo ir atsakovų sudarytas susitarimas, kuriuo nustatyta šalims tinkama tarpusavio atsiskaitymo tvarka, yra įprastas sandoris, atitinkantis įprastą verslo praktiką. Susitarimu nebuvo pažeistas Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, nes susitarimu buvo susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos – UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaičius su UAB „Alseka Kaunas“, bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su ieškovu, o ieškovas atsiskaitė su UAB „Alseka Kaunas“. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo galiojimo ir Sutarties sudarymo metu galiojančio Mokėjimų įstatymo 1 straipsnio 13 dalis nustatė, kad mokėjimu laikomas mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sąvoka mokėjimas šio įstatymo prasme suprantama kaip Mokėjimų įstatyme apibūdintas veiksmas, t. y. analogiškai Mokėjimų įstatymo nuostatoms. Ieškovo atliktas 53 065,29 Lt reikalavimo perleidimas UAB „Alseka Kaunas“ į UAB „Grand SPA Lietuva“ nėra lėšų perdavimas grynaisiais pinigais, taip pat nėra negrynųjų pinigų pervedimas per kredito įstaigas, todėl negali būti laikomas mokėjimu nei Mokėjimų įstatymo, nei Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo prasme. Esant lakinajam areštui iki antstolis aprašys konkretų skolininko turtą skolininkas neturi teisės disponuoti ne visu savo turtu, o tik jam priklausančiais registruotinais daiktais. Susitarimu ieškovas perleido atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ reikalavimo teisę, todėl atsižvelgiant į teismų praktiką darytina išvada, kad sudaryti ginčijamą Sutartį, kuria ieškovas perleido atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ reikalavimo teisę, ieškovas turėjo teisę. Susitarimo sudarymo metu ieškovas, pats nebūdamas suinteresuotas kitų asmenų informavimu apie savo turtinę padėtį, Juridinių asmenų registrų centrui buvo pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2007 metus. Dėl šios priežasties, vertindamas ieškovo finansinę būklę, atsakovas UAB „Alseka Kaunas“ turėjo galimybę remtis tik 2007 metų ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais. 2007 m. ieškovo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovo finansinė situacija buvo pakankamai gera, ieškovas turėjo pakankamai turto, iš kurio galėjo būti patenkinti turimi kreditorių reikalavimai. Atsakovas Registrų centro duomenis laikė pakankamais įvertinti ieškovo finansinę būklę. Ieškovas buvo skolingas atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ už atliktus darbus pagal 2008 m. spalio 1 dienos Statybos subrangos sutartį, o atsiskaityti ieškovas privalėjo, taigi pagrindas sudaryti ginčijamą Susitarimą buvo. Rangos ir subrangos sutartyje neprivalėjo būti nuostatų dėl tiesioginio užsakovo atsiskaitymo su subrangovu, nes dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos šalys susitarė ginčijamu Susitarimu, kuris įstatymų nebuvo draudžiamas sandoris ir atitiko įprastą verslo praktiką. Asmens sąžiningumas civilinėje teisėje yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Įrodyti atsakovų nesąžiningumą buvo ieškovo pareiga. Atsakovas nurodė, kad domėjosi ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie Susitarimo sudarymo momentu buvo pateikti VĮ Registrų centrui, su atsiliepimu į ieškinį pateikė išrašą iš Registrų centro, kuriame nurodyta, kad Susitarimo sudarymo dieną Registrų centrui ieškovas buvo pateikęs tik finansinės atskaitomybės dokumentus už 2007 metus. Šie duomenys buvo vieši, todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad atsakovas nesidomėjo ieškovo finansine situacija. Atsakovas taip pat domėjosi ar ieškovui nėra keliama bankroto byla. Pats ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ buvo žinoma apie prastą ieškovo finansinę situaciją. Taigi ginčijamas sprendimas, kuriame teismas konstatavo atsakovo UAB „Alseka Kaunas“ sąžiningumą, yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, ir netinkamai taikė bei aiškino actio Pauliana instituto nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas – ieškinys patenkinamas.

Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos (sandorius) ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-361/2009 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ Statybos rangos sutarties pagrindu buvo skolingas Bendrovei „Morena“ 53 065,29 Lt, o ši Bendrovė Statybos subrangos sutarties pagrindu buvo skolinga atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ 62 326,52Lt (1 t., 15-37 b. l.). Ginčas kilęs dėl 2009 m. vasario 3 d. Sutarties (susitarimo Nr. 33), kuria kreditorius Bendrovė „Murena“ perleido skolininko UAB „Grand SPA Lietuva“ 53 065,29 Lt skolą Bendrovės „Murena“ kreditoriui atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ Bendrovės ,,Murena“ skolai (dalies) įskaityti, teisėtumo. Ieškovas šią Sutartį ginčija CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Tai – specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tam, kad taikyti actio Pauliana, įstatymas reikalauja būtinų sąlygų (CK 6.66 str. 1-4 d.). Sprendžiant dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu minėtos teisės normos pagrindu bei taikant jo teisines pasekmes, nustatant CK 6.66 straipsnyje apibrėžtų sąlygų visetą, būtina įvertinti ginčui reikšmingas bylos faktines aplinkybes (CPK 178, 185 str.).

Kaip jau minėta, ginčo Sutartis sudaryta 2009 m. vasario 3 d. Jos pagrindu UAB „Grand SPA Lietuva“ 53 065,29 Lt skola buvo perleista Bendrovės ,,Murena“ kreditoriui atsakovui UAB „Alseka Kaunas“, kuris šią sumą įskaitė, padengdamas dalį Bendrovės ,,Morena“ įsiskolinimo (1 t., 13 b. l.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: pažymos Valstybinei darbo inspekcijai, Alytaus VMI sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas, kreditorių (juridinių asmenų) priminimai ir pretenzijos dėl neatsiskaitymo nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. vasario 2 d. (1 t., 44-49,51-55, 73-88 b. l) įrodo, kad Bendrovė ginčo sutarties sudarymo metu (2009 m. vasario 3 d.) buvo nemoki ir skolinga pirmos, antros bei trečios eilės kreditoriams. Ši faktinė aplinkybė taip pat nustatyta teismo nutartyse iškelti Bendrovei bankroto bylą bei patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus. Tai, kad šiuo laikotarpiu Bendrovė jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, įrodo nagrinėjamoje byloje esantys teismų sprendimai (1 t., 89-93, 95, 98-104 b. l), kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iš Bendrovės kreditoriams įvairaus dydžio sumas. Be to, Bendrovės ,,Murena“ nemokumą iki ginčo sandorio sudarymo ir jo sudarymo metu įrodo VĮ Registrų centro pateiktas Bendrovės 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. Balansas, iš kurio matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto sumą ir įmonė patyrė nuostolius (1 t., 106-107 b. l.). Nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginį, kad Bendrovė „Murena“ turėjo pakankamai turto ir galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas nenurodė dėl kokios priežasties, jei Bendrovė „Murena“ buvo moki, atsiskaityta su atsakovu ne tiesiogiai, o ginčo būdu, t.y. sudarius ginčijamą Sutartį.

Kaip jau minėta, Bendrovė „Murena“ turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių. Pirmos eilės kreditoriai – darbuotojai. Nors iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (pažymų Valstybinei darbo inspekcijai) matyti, kad ginčijamu laikotarpių Bendrovė „Murena“ buvo jiems (dirbantiesiems) skolinga 28 919,26 Lt, tačiau iš byloje esančių Darbuotojų kreditinių reikalavimų struktūros matyti, kad tokių kreditorių (darbuotojų) buvo 71, o jų finansinių reikalavimų bendra suma – 512 179,94 Lt (1 t., 62-64). Be to, kaip jau minėta, Bendrovė „Murena“ buvo skolinga valstybės biudžetui. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs(neteko galios 2009-07-01) Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas (1999 m. gruodžio 2 d. Nr. VIII-1463) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos <...>, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado.

Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčo sutartimi šios nuostatos buvo ignoruotos, suteikiant nepagrįstą pirmenybę kitam kreditoriui – atsakovui UAB ,,Alseka Kaunas“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises. Tai kad, kaip teigia atsiliepime atsakovas, ginčo sutarties suma, lyginant su bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma, nėra didelė, nagrinėjamam ginčui neturi įtakos, nes bet kokio dydžio išmokėta suma sumažina Bendrovės turtą, jo vertę, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tai ypač svarbu kai Bendrovė nemoki ir tokiu mokėjimu vienam kreditoriui nepagrįstai suteikiama pirmenybę prieš kitus kreditorius. Byloje nustatyta, kad Bendrovės „Murena“ turto nepakako, kad būtų atsiskaityta su visais kreditoriais, ir bankroto byla iškelta tuoj po ginčo Sutarties sudarymo.

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šalys ginčo sandorio neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčijamą Sutartį.

Ginčijant atlygintinį sandorį actio Pauliana pagrindu būtina nustatyti ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Asmuo nesąžiningas jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises (CK 6.66 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar atsakovai buvo pakankamai informuoti apie Bendrovės „Murena“ turtinę, finansinę padėtį, kreditorius, ar vykdė pareigą veikti aktyviai, pasidomėti tikra padėtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007) yra nurodęs, kad nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis Bendrovės „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Teismai nagrinėjamos bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas (1 t., 109-153 b. l.). Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengti dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Akivaizdu, kad Bendrovei „Morena“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, Bendrovė privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovas UAB „Alseka Kaunas“ (Bendrovės „Murena“ kreditorius) taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos Sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ taip pat nepateikė įrodymų, kad sudarant ginčo Sutartį, ji veikė aktyviai, rūpestingai ir buvo atidi. UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo suabejoti Bendrovės „Murena“ mokumu jau ginčo sandorio sudarymo metu, kai atsiskaityti už skolininką Bendrovę „Murena“, negalinčia atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinktas kitas skolininkas – UAB „Grand SPA Lietuva“. Iš byloje esančių teismų nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėse bylose bei turto arešto aktų matyti, kad 2008 m. spalio 9 d., 2008 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2009 m. sausio 29 d. buvo areštuotas Bendrovės „Murena“ turtas, taip pat ir piniginės lėšos (1 t., 109-133 b. l.). Be to, byloje yra duomenys, kad 2008 m. spalio 30 d. ir 2009 m. sausio 24 d. viešoje erdvėje jau buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad Bendrovė „Murena“ nemoka atlyginimų ir stringa jos gamybinė veikla (1 t., 134-135 b. l.). Atsakovas UAB „Alseka Kaunas“ atsiliepime teigia, kad Bendrovės „Murena“ finansinę būklę vertino pagal viešai paskelbtą 2007 metų balansą, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iš Bendrovės „Murena“ reikalavo 2008 metų Balanso, iš kurio turinio būtų akivaizdu, kad šį Bendrovė tuo metu jau buvo nemoki. Sandoris sudarytas 2009 m. vasario 3 d., todėl atsakovai, kaip apdairūs ir rūpestingi verslininkai negalėjo nepasidomėti Bendrovės „Murena“ 2008 metų finansine padėtimi, nepareikalavę finansinės atskaitomybės dokumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad dar viena būtina actio Pauliana sąlyga – sandorio šalių nesąžiningumas, įrodyta (CPK 178 str.).

CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti pareikštas per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nors atsakovai pirmosios instancijos teisme siekė įrodyti, kad ieškovas pažeidė vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Atsakovai šios sprendimo dalies neskundžia.

Dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Kadangi Bendrovei „Murena“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Patenkinus ieškinį, priteisus iš atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ ieškovo reikalaujamą sumą, iš to apteis atsakovo priteisiamos ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 ir 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl tenkinti prašymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį patenkinti.

Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. Susitarimą Nr. 33, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, uždarosios akcinės bendrovės „Alseka Kaunas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alseka Kaunas“ (įm. kodas 135717190) 53 065,29 Lt (penkiasdešimt tris tūkstančius šešiasdešimt penkis litus ir dvidešimt devynis centus) ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė