Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. LK-N-75 taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme – paskirta galutinė 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 25 d.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad J. C. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, teismas konstatuoja, jog nuteistojo J. C. elgesyje jau egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Taigi, tiek formaliojo, tiek materialiojo pagrindų egzistavimas, kartu ir įvertinus vien teigiamą nuteistojo charakteristiką, sudaro neabejotiną pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, dėl ko spręstina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema, o kaip aukščiau nurodyta, tai sudaro vieną iš pagrindų lygtinio paleidimo taikymui. Nepaisant to, teismas siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis kryptingai ir nuosekliai viso bausmės atlikimo metu siekė teigiamos elgesio korekcijos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimo savo elgesyje. Nors nuteistojo elgesyje vis dar yra fiksuojama dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis bei atsižvelgus į tai, kokiose intervencinėse, elgesio keitimo programose nuteistasis dalyvauja, teismas sprendžia, kad nuteistasis imasi aktyvių veiksmų siekiant valdyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kas atskleidžia jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio raišką. Be kita ko, įvertinama ir tai, kad nustatyti trys apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstruojama motyvacija darbinei veiklai. Šiuos apsauginius veiksnius teismas vertina kaip itin teigiamus ir neabejotinai nuteistąjį skatinančius laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Iš 2025 m. sausio 13 d. pažymos ,,apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ Nr. RV-22-283 nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nei karto nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tuo tarpu skatintas du kartus. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, be to nuteistasis būdamas išleidžiamas trumpalaikių išvykų metu taip pat laikosi nustatytų ribojimų, kas leidžia spręsti, kad ir paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors prokurorės skunde nurodyta, kad nuteistojo turimi įsiskolinimai, dar neleidžia spręsti apie jo teigiamą elgesio pokyti, sutikti su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nors nuteistasis turi įsiskolinimų, juos dengia, išskaitymai yra vykdomi darbdavio iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio, tuo tarpu aktyvų siekį atlyginti turimus įsiskolinimus, atskleidžia tai, kad nuteistasis po perkėlimo bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje įsidarbino ir nuosekliai tęsia darbinę veiklą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, jog nuteistasis suvokia įsiskolinimų padengimo būtinybę ir to siekia vykdydamas darbinę veiklą, kurią ketiną tęsti ir lygtinio paleidimo atveju.

Nuteistojo neabejotiną siekį koreguoti nusikalstamą elgesį patvirtina ir tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė impulsyvumo valdymo užsiėmimus, dalyvavo savianalizės diskusijų grupėje, lankė priklausomybių prevenciją, dalyvavo kontaktiniuose pokalbiuose. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir priešingai nei teigiama prokurorės skunde, yra pakankamos spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, įvertinus, kad nors šiuo metu nuteistojo atliekama laisvės atėmimo bausmė ir yra subendrinta, vis tik tai yra pirma jo atliekama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, todėl spręstina, kad jau atliktos bausmės dalis, nuteistajam bus paskata paleistam lygtinai laikytis visuomenėje vyraujančių moralės ir elgesio principų ir nebesielgti nusikalstamai. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis yra gana jauno amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tolesnis atlikimas lygtinio paleidimo sąlygomis, taip išreiškiant valstybės pasitikėjimą nuteistuoju, bus paskata J. C. elgtis išimtinai laikantis įstatymų. Prokurorė skunde akcentuoja dar gana didelę neatliktos bausmės dalį, tačiau teismas, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog šiuo metu nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją atliekant laisvės atėmimo vietoje, jau yra pakankama, kad nebūtų paneigti bausmės tikslai. Tuo labiau, nuteistasis bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje, dėjo pakankamas pastangas, jog įrodytų, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti paleistas lygtinai. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės, priešingai tai yra tolesnis bausmės atlikimas tik švelnesnėmis sąlygomis, vykdant nuteistojo asmens probaciją, o nuteistajam, pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas, šio instituto taikymas gali būti panaikintas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. LK-N-75 taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. LK-N- 75 taikyti nuteistajam J. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.