Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. pažeidimų padarymą, nes jis 2007-07-27 apie 10.00 val. Teskulėnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepastebėjo gale stovinčio automobilio, su juo susidūrė ir apgadino abi transporto priemones. Iš eismo įvykio pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53 ir 271 punktų reikalavimus.

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato VP EPT pareigūnas 2007-09-17 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. skyrė 200 litų baudą, o už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. – 3700 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3700 litų.

Šį nutarimą A. B. apskundė teismui, prašydamas nutarimą pakeisti ir paskirti mažesnę, nei įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą arba visai jos neskirti. Paaiškino, kad susidūrimo nepastebėjo, todėl iš eismo įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė apgadinta nežymiai. Paskirtoji nuobauda sukels sunkių finansinių sunkumų jo šeimai.

II.

III.

Nutarimą priėmusi institucija Vilniaus m. VPK VP EPT su apeliaciniu skundu nesutinka. Savo poziciją iš esmės grindžia tuo, jog patenkinus A. B. apeliacinį skundą nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų skyrimo tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje esantys įrodymai – eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo D. L. bei paties A. B. paaiškinimai, policijos pareigūno G. Ražanausko tarnybinis pranešimas patvirtina, kad A. B. 2007 m. liepos 27 d., 10.00 val. valandą, Vilniuje, Tuskulėnų g., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbula atsitrenkė į stovintį automobilį Mitsubishi Galant, jį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį policijai nepranešęs. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir patvirtina, kad A. B. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji požymiai, o A. B. yra tinkamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Tačiau apeliantas ginčija savo kaltę dėl pastarojo pažeidimo.

Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio nuostatomis, kaltė yra būtinas tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tiek ir kitose ATPK įvirtintose teisės normose numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis). Tyčios įrodinėjimas dėl šio pažeidimo sudėties elemento specifikos yra itin sudėtingas procesas, tad siekiant nustatyti šią aplinkybę yra būtinas visų jos nustatymui reikšmingų duomenų kruopštus tyrimas bei vertinimas. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis jau minėtomis proceso teisės normomis, administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti privalomai tiriami bei vertinami ne vien kaltinantys, bet ir asmenį teisinantys duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje A. B. tyčios, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, klausimas nebuvo tiriamas visapusiškai ir išsamiai. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė teikti įrodymus, o šios teisės nevaržomas realizavimas laikytinas svarbia teisės į gynybą garantija. A. B. tiek ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime savo tyčią dėl minėto pažeidimo neigė. Jo teiginius apie tai, kad susidūrimo nepastebėjo, netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiojo D. L. paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino A. B. nurodytų įvykio aplinkybių – susidūrimas įvyko automobilių prikimštuose kiemuose, A. B. , neturėdamas pakankamos patirties, vairavo didelių gabaritų sunkiasvorę mašiną. Kartu su juo buvo dar du darbuotojai, kurie taip pat nieko nepastebėjo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos aukščiau minėtos proceso teisės normos, šie procesiniai pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių negalima spręsti, kad byla yra išnagrinėta teisingai. Byloje yra būtinas papildomas aplinkybių, reikšmingų sprendžiant A. B. tyčios, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, klausimą, tyrimas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o A. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.