- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e1-370-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15579-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- Z. K.
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė
supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15579-20, kurioje
Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vykdanti individualią kirpėjos veiklą pagal verslo liudijimą, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Z. K. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. balandžio 22 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, žodinio konflikto metu abiejų rankų delnais pastūmė O. P., kuri nuo suduoto smūgio nukrito ant grindų laiptinėje ir patyrė sužalojimus – dešinio klubo poodinę kaujosruvą, dešinio IX šonkaulio lūžį. Šiais veiksmais Z. K. sukėlė O. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Z. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji dėl pareikšto įtarimo padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad save laiko sveika, psichikos sveikatos centre nėra registruota, su pranešimu apie įtarimą susipažino, kalta prisipažįsta. 2020 m. balandžio 22 d. ji atėjo į savo darbo vietą (duomenys neskelbtini). Į kirpyklą ji atėjo nusivalyti langų, nes greitu laiku po karantino jau būtų pradėjusi dirbti kirpykloje. Taip pat ji pasikvietė du savo pažįstamus žmones, kad šie padėtų sutvarkyti spinteles, kadangi gyvena viena, o vyriškų rankų labai trūksta. Pažįstamas vyras atvyko su savo žmona, šie žmonės turėjo savo reikalų, todėl važiuodami pro šalį užsuko jai padėti. Su kaimyne O. P. būna nesutarimų dėl katinų. O. P. laiko labai daug katinų, juos šeria, jų nesterilizuoja, todėl nuolatos laiptinėje yra smarvė, jai net klientus priimti yra gėda dėl tokios smarvės. Šiaip ji apkerpa O. P. ir šios vyrą, vyras ateina pas ją pasiskolinti pinigų, bendravimo problemų kaip ir nėra, bet šiaip su O. P. ji bendrauja mažai. Jai būnant kirpykloje, kai atėjo jos pažįstami žmonės, staiga į butą įėjo O. P. Kirpyklos durys buvo neužrakintos. Ji iš pradžių net nustebo, kaip taip netikėtai jos bute atsirado O. P. Ji suprato, kad O. P. tikriausiai pagalvojo, kad ji per karantiną kerpa klientus. Įėjusi į kirpyklą O. P. pradėjo šaukti, įeidama buvo iškėlusi ranką į viršų ir šaukė „na dabar tau bus“. Z. K. labai pasimetė, nes nesitikėjo tokio O. P. elgesio. Jos pažįstami, vos tik išgirdę, kaip moteris rėkauja, išėjo lauk iš kirpyklos. Tuomet ji supyko, kad O. P. atėjo. Ji geruoju kokius tris kartus O. P. pakartojo, kad ši nekeltų triukšmo, nešauktų, baigtų draskytis, ir išeitų lauk iš jos patalpų. Tačiau O. P. nereagavo, toliau šaukė ir nenorėjo išeiti. O. P. pradėjo jai dar sakyti, kad ji, neva, nunuodijo jos katinus. Žodžiu, atėjo pas ją O. P. pakonfliktuoti. Tada, po tų kelių kartų pakartojimo, kad O. P. išeitų, o šiai nekreipiant dėmesio į tai, ji paėmė O. P. už rankos, už rūbų, tik neprisimena, už kurios rankos, ir pradėjo O. P. tempti lauk iš kirpyklos. Prieš tai ji plačiai atidarė kirpyklos duris, kad galėtų O. P. išvaryti. O. P. buvo arčiau durų, o ji priešais. O. P. ėjo šonu, nenorėjo išeiti, ėjo į buto vidų, o ji kaimynę tempė – stūmė atgal link durų. Viskas taip staiga įvyko, ji labai pasimetė dėl tokio O. P. rėkimo ir jai stumiant moterį per durų slenkstį ši staiga nukrito aukštielninka. Ji mano, kad O. P. galėjo užkliūti už durų slenksčio, dar buvo prie durų toks tarpas, kur trūko grindų dangos, linoleumas buvo pasikėlęs, gal už jo užkliuvo ir krito. Ji neturėjo tikslo O. P. sužaloti, ji tik norėjo moterį išprašyti lauk iš savo kirpyklos. Kai O. P. nukrito ant žemės laiptinės koridoriuje, ji dar davė šiai savo ranką, norėdama padėti atsikelti, o O. P. laikė ranką iškėlusi į viršų ir suspaudusi kumštį sakė, kad dabar jai bus. Dar su koja norėjo jai spirti, bet nepataikė, nes ji pasitraukė. Tada ji dar kartą norėjo padėti O. P. atsikelti, bet ši vėl nuvijo ją nuo savęs. Tuomet ji nuėjo į savo kirpyklos butą ir uždarė duris. O. P. ji paliko koridoriuje, kadangi ši jos pagalbos atsisakė. Ji nebežiūrėjo, ką O. P. darė toliau, tik vėliau girdėjo koridoriuje šurmulį. Po kurio laiko pas ją į butą atėjo policijos pareigūnai. Ji paaiškino, kas atsitiko ir pareigūnai išėjo. Po šito įvykio ji O. P. nebematė ir nebendravo (b. l. 75-76).
Motyvuojamoji dalis
Be Z. K. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– nukentėjusioji O. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). To paties namo pirmame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat negyvena, kaimynė Z. K. yra įsirengusi kirpyklą, į kurią ateina dirbti. Su kaimyne Z. K. jos santykiai nėra geri, kadangi nuolat abi konfliktuoja dėl jos lauke laikomų 5 katinų, kurie, pasak kaimynės, pridergia laiptinę todėl joje dvokia. Tarp jos ir Z. K. žodinis konfliktas įvyko jau 2020 m. balandžio 21 d. dėl tų pačių jos prižiūrimų katinų. Tačiau dėl šio konflikto ji Z. K. jokių pretenzijų nereiškia. 2020 m. balandžio 22 d. apie 10.00 val. ji, pareidama į savo namus, pamatė, kad iš kaimynės buto išeina vyras ir moteris su burnos kaukėmis, todėl ji pamanė, kad kaimynė pradėjo dirbti kirpykloje. Tai pamačiusi ji užėjo pas Z. K. į butą, nes norėjo išsiaiškinti, ar ši nepradėjo dirbti ir kodėl visuomet yra nepatenkinta ja. Durys buvo atrakintos, ji užėjo į Z. K. butą ir pamatė, kad bute kaimynė yra viena, jokių klientų nebuvo. Ji kaimynės paklausė, kodėl ši nuolat ją apstoja dėl jos laikomų katinų, bei kodėl pas ją buvo atėję žmonės. Taip žodis po žodžio tarp jos ir kaimynės kilo konfliktas. Konflikto metu kaimynė Z. K. liepė jai išeiti iš buto ir tuo metu abiem rankomis trenkė jai į krūtinę. Ji nuo suduoto smūgio parkrito ant nugaros ant žemės koridoriuje, kadangi buto durų ji nebuvo uždariusi. Krisdama smarkiai susidaužė nugarą ir dešinį šoną, labai skaudėjo. Ar ji rėkė koridoriuje, nepamena. Z. K. bandė ją pakelti nuo žemės, tačiau ji šiai sakė, kad prie jos nekištų daugiu nagų. Konflikto tarp jos ir kaimynės niekas nematė. Niekas nematė ir kaip kaimynė sudavė jai smūgį. Vėliau, kai ji parkrito koridoriuje, konfliktą galėjo girdėti pirmame aukšte gyvenanti kaimynė J. F. O. P. parodė, kad konflikto metu kaimynės Z. K. neužgauliojo, prieš šią nesmurtavo. Po įvykio medikai ją apžiūrėjo, tačiau jokių išorinių kūno sužalojimų nenustatė, siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė (b. l. 32-34);
– nukentėjusioji O. P. papildomai parodė, kad Z. K. po įvykio jos neatsiprašė. Jei Z. K. jos atsiprašytų, ji kaimynei neatleistų ir nesutiktų su šia susitaikyti. Įvykio dieną, kai nuėjo pas Z. K. į kirpykla, ji nevisai buvo įėjusi į vidų, ji buvo tarpduryje, o įeidama į kirpyklą durų neuždarė. Z. K. tą dieną buvo pikta, vadino ją „psiche“ ir pradėjo ją stumti, kad ji išeitų lauk. Z. K., ją stumdama, pliaukštelėjo jai per veidą, bet tai jai skausmo nesukėlė. Tada Z. K. su ranka pravėrė plačiau kirpyklos duris ir abiejų rankų delnais – mano, kad iš visų jėgų, nes stūmimas buvo stiprus – pastūmė ją, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir laiptinėje nukrito. Ji gulėjo, aimanavo, jai labai skaudėjo, ji negalėjo atsikelti. Z. K. paklausė, ko ji čia apsimetinėja, liepė keltis ir netrukus uždarė kirpyklos duris, o ji liko gulėti ant žemės. Tada kaimynė J. F. padėjo jai atsistoti. Ji parėjo namo, jos vyras miegojo, ji papasakojo vyrui kas nutiko ir išsikvietė medikus. Medikams ji paaiškino, kad ją sumušė kaimynė, tada greitoji pagalba pasakė, kad atvyks ir pareigūnai. Ji buvo pristatyta į Mažeikių ligoninę, jai labiausiai skaudėjo nugarą ir dešinį šoną. Kitą dieną ji ant savo kūno matė, kad sumuštose vietose liko mėlynės, jai skaudėjo visą kūną, ji gėrė vaistų nuo skausmo. Vėliau po įvykio jos sūnus nuvežė ją papildomai apžiūrai į ligoninę, nes jai skausmas nepraėjo, ji prastai jautėsi, turi problemų su širdimi. O. P. parodė, kad nesuprato dėl civilinio ieškinio teikimo tvarkos, nors išaiškinimas jai yra įteiktas, sakė, kad pasikonsultuos su savo advokatu, ar teikti ieškinį dėl patirtų sužalojimų (b. l. 51);
– liudytoja J. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. Z. K. jos ir jos vyro paprašė kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), sutvarkyti spintelę. Jai ir jos vyrui atvykus nurodytu adresu ir įėjus į kirpyklą, jiems iš paskos į kirpyklą įėjo ir garbaus amžiaus moteris, kuri pradėjo Z. K. priekaištauti dėl katinų nuodijimo. Z. K. atsakė moteriai, kad katinai visur šlapinasi ir smirdi. Ji ir jos vyras dėl konflikto nedelsdami paliko kirpyklos patalpas ir daugiau nieko nematė ir negirdėjo (b. l. 55);
– liudytoja J. F. parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d., tikslaus laiko neprisimena, buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir girdėjo, kaip kažkas laiptinėje kalba. Ką kalbą, negirdėjo. Tuo pat metu išgirdo bildesį. Priėjusi prie savo buto durų pažiūrėjo pro raktų skylutę ir pamatė, kaip priešais jos butą esančios kirpyklos duris uždaro kirpėja Z. K., o laiptinėje ant grindų guli kaimynė O. P. iš antro aukšto. Pradariusi duris ji pasiteiravo kaimynės, kas nutiko. Pastaroji pasakė, kad kirpėja trenkė jai į krūtinę ir ji parvirto, bei skundėsi skausmais. Ji padėjo kaimynei atsistoti ir palydėjo iki šios buto durų bei paklausė, ar reikia iškviesti medikus. Kaimynė O. P. atsakė, kad medikus iškvietė Z. K., daugiau nieko paaiškino (b. l. 59);
– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2020 m. gegužės 11 d. – 2020 m. gegužės 13 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) O. P. padaryti sužalojimai: dešinio klubo poodinė kraujosruva, dešinio IX šonkaulio lūžis; 2) sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus; 3) Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais arba vienmomentiškai nugriuvus, dešine kūno puse kontaktuojant su kietu paviršiumi; 4) Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; 5) O. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 46-47);
– 2020 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su pridedama foto lentele Nr. 1, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo laiptinėje prie pirmame aukšte esančios kirpyklos ir buto, kuriame ji įrengta, koridoriuje. Į namą yra vienas įėjimas iš kiemo pusės. Įėjus į namą patenkama į koridorių, kurio gale, dešinėje pusėje, yra šviesiai rudos šarvuotos durys, šalia kurių dešinėje pusėje ant sienos pritvirtinta lentelė su užrašu „Kirpykla“. Pro šias duris patenkama į siaurą ir ilgą buto koridorių, kuriame šalia laukinių buto durų ir kilo konfliktas. Įvykio vietoje nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 21-22, 23-27).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad 2020 m. balandžio 22 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, konflikto metu Z. K. abiejų rankų delnais pastūmė O. P., dėl ko ši griuvo, ir patyrė sužalojimus – dešinio klubo poodinę kaujosruvą, dešinio IX šonkaulio lūžį.
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai O. P. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialistų pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamosios Z. K. tyčinių smurtinių veiksmų kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, o kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji supažindinta su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritaria proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 82-84).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamosios Z. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Z. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, vykdanti individualią veiklą pagal verslo liudijimą, duomenų apie taikyta psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą ir įtraukimą į įskaitą nėra (b. l. 61-69).
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskiriant prokurorės siūlomą laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio (BK 48 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ir yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji Z. K. prisipažino kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Z. K. laikinai sulaikyta nebuvo.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Z. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 78-79).
Civilinis ieškinys nepareikštas. 2020 m. gegužės 17 d. nukentėjusiajai O. P. įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilinį ieškinį iki 2020 m. gegužės 29 d. (b. l. 75). Nukentėjusiąją O. P. atstovauja advokatas Rolandas Tamašauskas, 2020 m. balandžio 30 d. pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Nukentėjusiajai O. P. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 86).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pripažinti Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Z. K. galutinę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Z. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti Z. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.