- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-194-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22253-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“
- Atsakovas
- S. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1351-435/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1994 m. gruodžio 2 d. tarp firmos ,,Kauno dujos“ ir J. Ž. buvo sudaryta Gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 1900, o 2010 m. kovo 5 d. tarp AB ,,Lietuvos dujos“ ir V. Ž. sudaryta Gamtinių dujų prikimo – pardavimo sutartis Nr. 20323761. (duomenys neskelbtini) V. Ž. mirė. 2013 m. gegužės 15 d. V. Ž. palikimą priėmė sūnus S. Ž..Ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (AB Lietuvos dujos“ teisių perėmėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. Ž. 1004,89 Eur skolą už sunaudotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., 5 % procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (skaičiuojant nuo priteistos sumos) ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus V. Ž. priėmęs palikimą atsakovas dėl gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo į ieškovę nesikreipė, į siųstus kvietimus atvykti sudaryti gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį neatsiliepė. Kadangi vartotojas yra fizinis asmuo, energiją naudojantis savo reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Vartotojas moka už faktiškai sunaudotą gamtinių dujų kiekį pagal gamtinių dujų apskaitos prietaisų rodmenis. Vartotojui nedeklaruojant suvartojamų gamtinių dujų kiekių ir nemokant už vartojamas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas, faktinius skaitiklio rodmenis fiksavo AB „Lietuvos dujos“ inspektorius periodinio patikrinimo, atlikto 2013 m. gegužės 27 d., metu. Apie nustatytą įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas telefonu, nesumokėjus įsiskolinimo po telefoninio pokalbio, atsakovui buvo išsiųstas įspėjamasis raštas registruotu paštu. Nesulaukus apmokėjimo per įspėjamajame rašte suteiktą papildomą prievolės įvykdymo terminą ir atsakovui nesikreipus dėl gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo nutrauktas gamtinių dujų tiekimas. Faktiniai gamtinių dujų skaitiklių rodmenys, fiksuoti gamtinių dujų tiekimo nutraukimo metu – 37617 m³. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neinformavimo jo, kaip 2013 m. gegužės 15 d. mirusios jo motinos V. Ž. įpėdinio, per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie velionės skolinius įsipareigojimus (CK 5.63 str. 1 d.), todėl priėmė palikimą priėmė nesant jam pareikštų pretenzijų. Pažymėjo, kad skolos susidarymo laikotarpiu motina gyveno su draugu B. T., kuris pasižadėdamas susimokėti savarankiškai už suvartotas gamtines dujas ir elektros energija gyvenant kartu su motina, 2013 metų gegužės mėnesio pabaigoje iš buto išsikraustė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 1994 m. gruodžio 2 d. tarp firmos ,,Kauno dujos“ ir J. Ž., buvo sudaryta Gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 1900, o 2010 m. kovo 5 d. tarp AB ,,Lietuvos dujos“ su V. Ž. – Gamtinių dujų prikimo – pardavimo sutartis Nr. 20323761. V. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre 2013 m. gegužės 15 d. įregistruotas palikimo priėmimą patvirtinantis faktas, kad po V. Ž. mirties palikimą priėmė jos sūnus S. Ž.. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo skola paskaičiuota pagal 2013 m. gegužės 27 d. užfiksuotą (duomenys neskelbtini), 37617 m³ gamtinių dujų skaitiklio parodymą. 2013 m. rugsėjo 2 d. dujų tiekimas gyvenamajai patalpai (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas.Nagrinėjamo ginčo atveju teismas sprendė dėl palikimą priėmusio asmens pareigos sumokėti palikėjo skolas, kai palikėjo kreditorius nepasinaudoja teise per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnis).Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą bet kokiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu būtų informavusi atsakovą apie savo reikalavimą, todėl sprendė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus tiesiogiai atsakovui arba pateikti ieškinį teisme. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė neprašė atnaujinti termino reikalavimui pareikšti ir nepateikė į bylą duomenų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti patenkintas.Nustatęs, kad prašomos priteisti skolos susidarymo terminas apima ir laikotarpį po V. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)), teismas, pasisakydamas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., bylos duomenimis nustatė, kad gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) atsakovui niekada nepriklausė, jis šio turto nepaveldėjo ir pareigos rūpintis minėtu turtu neturėjo. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas faktiškai naudojosi minėtu butu bei ieškovės teikiamomis paslaugomis. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bylos duomenimis atsakovas nebuvo ginčo patalpų savininkas ir naudotojas, nepagrįstai nesiaiškino, kas gi naudojosi ginčo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepagrįstai taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, kadangi pagrindinė skolos dalis (1004,49 Eur) susidarė ir buvo nustatyta jau po palikėjos mirties, kuri laikytina asmenine palikimą priėmusio asmens (atsakovo) prievole, dėl ko 3 mėnesių terminas informuoti apie palikėjo skolas šiuo atveju netaikytinas, tuo labiau, kad atsakovas neprašė teismo taikyti ieškinio senatį. Tuo tarpu atsakovas, priėmęs palikimą po V. Ž. mirties, perėmė ir pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus gamtinių dujų tiekėjui. Atsakovas neinformavo ieškovės, kad nepageidauja vykdyti palikėjos įsipareigojimų gamtinių dujų tiekėjui ir nepateikė prašymo nutraukti gamtinių dujų tiekimą (gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva, nesulaukus atsiskaitymo už tiekimas gamtines dujas ir teikiamas paslaugas), todėl iš atsakovo įsiskolinimas turi būti priteistinas nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpos, buvę palikėjos ir jos sutuoktinio J. Ž. bendrąja jungtine nuosavybe, įregistruotos tik 2015 m. lapkričio 19 d., ir tik J. Ž. vardu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. Ž. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė per įstatyme numatytą trejų mėnesių terminą neinformavo atsakovo apie susidariusią skolą, todėl atsakovas nėra atsakingas už reiškiamus reikalavimus. Minėto termino ieškovė pirmosios instancijos teismo atnaujinti neprašė, be to, neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu neturi reikšmės nei tai, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo patalpos nepriklauso, nei tai kada atsakovas priėmė palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.Bylos medžiaga nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 2 d. firma ,,Kauno dujos“ ir J. Ž., kurio vardu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, kuriam ieškovė teikė gamtines dujas, o nuo 1997 m. gruodžio 19 d. – ir nuosavybės teisės į 0,0600 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 1900, kuri galiojo iki 2010 m. kovo 5 d., kuomet AB ,,Lietuvos dujos“ ir atsakovo motina V. Ž. sudarė naują Gamtinių dujų prikimo – pardavimo sutartį Nr. 20323761. V. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, o palikimą po jos mirties 2013 m. gegužės 15 d. priėmė atsakovas S. Ž.. Pagal ieškovės pateiktus duomenis (pažymą apie abonentą), už ataskaitinį 2013 m. sausio mėn. laikotarpį palikėja V. Ž. liko skolinga 1,37 Lt (0,40 Eur), kita ieškovės reikalaujama priteisti 1004,49 Eur (3468,30 Lt) dydžio skolą atsirado po V. Ž. mirties, iki 2013 m. gegužės 13 d., kuomet ieškovė buitinių dujų vartotojų apskaitos prietaisų periodinio patikrinimo metu užfiksavo suvartotą, tačiau tinkamai neapskaitytą ir neapmokėtą 1613 m³ dujų kiekį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo skolą remdamasi sutartines prievoles reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6. 256 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui spręsti taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatuodamas, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą (per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos) bet kokiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu neinformavo atsakovo apie savo reikalavimą ir praleido įstatymo nustatytą terminą pareikšti reikalavimus tiesiogiai ieškovui arba pateikti ieškinį teisme, neprašė praleisto termino atnaujinti ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita vertus, vertindamas, ar atsakovas gali būti atsakingas už ieškovės reikalaujamą priteisti skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. po palikėjos V. Ž. mirties) iki 2013 m. rugsėjo 1 d. (t. y. gamtinių dujų nutraukimo momento), teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, paremta ir kasacinio teismo praktika, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, dėl ko ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Todėl nenustatęs buvus tarp šalių sutartiniams santykiams dėl dujų tiekimo į ginčo objektą, teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu ir dalyku. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnis). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Išvados apie faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Šios nutarties 14 punkte paminėtas pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumas reiškia, kad teismas iki galo nesiaiškino ir nenustatė, kas iš asmenų ir kokiu teisiniu pagrindu yra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius dėl ginčo objekte (duomenys neskelbtini) suvartotų dujų 1613 m³ kiekio, už kurį iki ieškinio padavimo liko neatsiskaityta, o teismo išvados, kad byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis adresu (duomenys neskelbtini), prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad byloje nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad CK 5.63 straipsnio normų taikymas ieškovės prašomai pagrindinei skolos daliai – 1004,49 Eur (3468,30 Lt), priteisti yra teisiškai neaktualus, kadangi minėta skola susidarė jau po palikėjos V. Ž. mirties. Taigi, kyla klausimas, kas iš asmenų yra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius, kurie susidarė jau po palikėjos mirties. Gamtinių dujų statymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis draudžia perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti gamtines dujas be gamtinių dujų tiekimo sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų. Vartotojas ar sistemos naudotojas, neteisėtai vartojantys gamtines dujas, privalo atlyginti gamtinių dujų įmonei padarytus nuostolius (žalą) (15 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad po V. Ž. mirties nauja dujų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Iš bylos duomenų taipogi matyti, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptariamu ginčo laikotarpiu atsakovas su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) (Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2013 m. vasario 8 d. nutarime dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną nustatytos aplinkybės ir 2016 m. sausio 25 d. Medicininėje pažymoje Nr. 112 nurodytos aplinkybės apie paties atsakovo deklaruojamą faktinę gyvenamąją vietą ginčo adresu). Be to, iš atsakovo paaiškinimų, kuriuos iš dalies patvirtina ir rašytiniai įrodymai (policijos administracinio teisės pažeidimo tyrimo medžiaga; Gyventojų registro išrašas apie deklaruotą naują gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), seka, kad po palikėjos mirties, ginčijamos skolos atsiradimo laikotarpiu, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) gyveno ir ieškovės dujų tiekimo paslaugomis naudojosi palikėjos V. Ž. sugyventinis B. T., kurį atsakovas prašė patraukti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šio klausimo 2016 m. vasario 18 d. parengiamajame teismo posėdyje ir vėliau neišsprendė. Be to, kaip minėta šios nutarties 13 punkte, gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. Ž., kurio vaidmuo dėl nuostolių padarymo ieškovei kontekste nebuvo vertinamas. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo materialinį teisinį santykį, iš kurio ieškovė kildino savo reikalavimus, neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių, kas gi buvo faktinis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dujų vartotojas (vartotojai) po palikėjos V. Ž. mirties, įrodymus vertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio taisykles. Dėl paminėtų pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.Šios nutarties 19 punkte nurodytiems pažeidimas išspręsti reikalinga iš naujo tirti ir aiškintis bylos aplinkybes, susijusias su faktiniu dujų vartotojo (jų) nustatymu, spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, o reikalui esant – ir šalies (atsakovo) pakeitimo arba įtraukimo antrojo atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti dėl neatskleistos bylos esmės ir procesinių kliūčių (trečiųjų asmenų įtraukimas ir tinkamo atsakovo arba antrojo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovės reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme), apskųstas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.