Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovei N. P., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1d,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. T. surašytas už tai, jog 2014-01-15 atlikus žemės sklypo, esančio Ąžuolų g. 1, Ramučių k., Kauno r. naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Užimta ir naudojama apie 12 arų valstybinės žemės, kurioje yra pasodinti vaismedžiai, stovi šiltnamis, pastatyti pamatai. Šiai savo veiksmais N. T. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs pažeidimo, nurodė, kad už tą žemę sumokėjo investiciniais čekiais, byloje pateikė eilę dokumentų, įrodančių, kad ne savavališkai naudojosi valstybine žeme, o teisėtai buvo išsipirkę tą žemę ir turi tai patvirtinančius dokumentus, pripažino, kad iki galo nesutvarkė dokumentų ir neįregistravo šios žemės sklypo dalies savo vardu. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo spėjusi pateikti visų dokumentų, įrodančių, kad ji tikrai ne savavališkai tuo sklypu naudojosi, kadangi manė, kad visi formalumai ir dokumentai sutvarkyti ir tai yra jų žemė.

Liudytojas K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinis, žemės dokumentus pradėjo tvarkyti dar 1994 metais, ruošė planus, projektus, juos tvirtino Karmėlavos seniūnijos viršaitis, žemėtvarkos tarnyba, turėjo visus dokumentus ir leidimus praplėsti savo žemės sklypo valdą ir leisti išsipirkti valstybinės žemės 12 arų plotą, dėl kurio buvo surašytas protokolas jo sutuoktinei, taip pat sumokėjo už šią žemę, pateikė teismui visus įrodymus, kad ta žeme naudojosi ne savavališkai, bet manydami, kad žemė jiems su sutuoktine priklauso, tik nebuvo registruota jos vardu.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog yra pagrindas [pripažinti, kad buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 45 str. 1d. todėl N. T. turėtų būti baudžiama, mano, jog žemės sklypas buvo užimtas savavališkai ir yra pakankamai įrodymų byloje, patvirtinančių tą faktą. Pripažįsta, kad N. T. buvo leista išsipirkti minėta žemės sklypą, tačiau jai buvo numatyta pareiga sudaryti sutartį ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuo 1995 iki 2014 metų sutartis nebuvo sudaryta registracijos nebuvo, todėl tokius N. T. veiksmus galima traktuoti kaip aplaidumą.

Byloje pateikta rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3,4), prašymas (b.l. 5), paaiškinimas su priedais (b.l. 6-34), fotonuotraukos (b.l. 44,45), raštas (b.l. 46-47), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui turi būti nustatyta pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė - savavališkas valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog 2014-01-15 atlikus žemės sklypo, esančio Ąžuolų g. 1, Ramučių k., Kauno r. naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, pažymėtas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Užimta ir naudojama apie 12 arų valstybinės žemės, kurioje yra pasodinti vaismedžiai, stovi šiltnamis, pastatyti pamatai, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, užimtas plotas ribojasi su N. T. priklausančiu žemės sklypu. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats tyčia, sąmoningai ir savavališkai atliko valstybinės žemės užėmimo, pasodinant vaismedžius, pastatant šiltnamį ir pamatus, veiksmus, nepateikta. Priešingai, byloje yra eilė dokumentų, įrodančių, kad šį žemės sklypą N. T. buvo leista privatizuoti ir išsipirkti, ji už jį sumokėjo nustatytą kainą, jai buvo leista praplėsti namų valdą iki 27 arų, prie valdomo 15 arų sklypo prijungiant 12 arų valstybinės žemės (b.l. 15-25). Byloje faktiniais duomenimis nepaneigta N. T. nurodyta aplinkybė, kad ji manė, jog žemė yra jos nuosavybė, kadangi buvo gauti visi leidimai ir patenkinti visi jos prašymai privatizuoti ir išsipirkti minimą 12 arų žemės sklypą, už jį buvo sumokėta nustatyta kaina. Ji pripažįsta, kad nebuvo tinkamai įregistravusi šio žemės sklypo savo vardu, tačiau šios aplinkybės jokiu būdu nepatvirtina, kad N. T. savavališkai, žinodama, kad žemė priklauso valstybei ją užėmė ir naudojosi savo reikmėm ir tai darė tyčia.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Taigi, įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad N. T. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdama, kas yra žemės sklypo dalies savininkas. Atsižvelgiant į tai, N. T. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio – kaltės (forma – tyčia), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.