Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. M. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.3.Mokesčių mokėtojui nustatytais terminais nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse įdiegta Žemės nuomos mokesčio informacinė sistema MASIS automatiškai pradeda skaičiuoti delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais nustatomą delspinigių dydį – 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną ir skaičiuojami analogiškai taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 99 straipsnio nuostatas dėl delspinigių apskaičiavimo. Atsakovas iki ieškinio padavimo dienos į savivaldybės biudžetą nesumokėjo ieškovui 3741,72 Eur (1791,06 Eur už 2018 metus ir 1950,66 Eur už 2019 metus) valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos ir 202,06 Eur delspinigių : delspinigių norma – 0,03 proc. (202,06 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., t.y. už 180 dienų) nuo 1791,06 Eur nepriemokos sumos), iš viso 96,72 Eur, ir už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., t.y. už 180 dienų (nuo 1950,66 Eur nepriemokos sumos), iš viso 105,34 Eur. Už 2018-2019 metų mokestinius laikotarpius nesumokėta 3743,78 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku.

2.Ieškovo atstovės prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Parodė, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis galiojanti, nenuginčyta, todėl atsakovas privalo vykdyti savo prievolę. Dėl delspinigių terminas nėra praleistas. Jei atsakovas nori nutraukti sutartį turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad vyksta veikla, visas sklypas yra naudojamas, sutartis nėra nutraukta.

3.3.Šios sutarties nuomotojas, kaip valstybinės žemės nuomotojas, pagal minėtų teisės aktų nuostatas įgijo teisę, bet ne pareiga perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę apie tai suderinęs su nuomininku. Tokio paskaičiavimo nuomotojas neatliko, sutartis išliko nepakeista. Taip pat nėra galimas savavališkas žemės sklypo vertės perskaičiavimas kas trejus metus, kadangi tokia nuomotojo teisė nėra sutartyje numatyta. Nesutinka dėl delspinigių apskaičiavimo, nes suėjo senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinat bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Visais atvejais nuo pareigos atsakovui mokėti delspinigius praėjo daugiau kaip 180 dienų. Apie savo pažeistą teisę reikalauti ne tik nuomos mokesčio, bet ir delspinigių, ieškovas žinojo ilgesnį nei įstatymo numatytas terminas.

5.1.Išnagrinėjus Ignalinos ir Visagino skyriuje esančius dokumentus nustatyta, kad 2004-09-22 tarp Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujamo Utenos apskrities viršininko įgalioto asmens A. B. ir pil. V. M. (toliau -atsakovas) buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2,1736 ha ploto žemės sklypo, tame tarpe 0,578 ha bendroje nuosavybėje su UAB „ Ignalinos būtų ūkis“, 2,2063 ha bendro ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas penkiasdešimčiai metų ( iki 2054-08-30).

5.2.Nacionalinės žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos (toliau-Tarnyba) 2015-03-05 buvo gautas atsakovo 2015-03-02 prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 2004-09-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuris Tarnybos direktoriaus rezoliucija buvo nukreiptas vykdyti Ignalinos ir Visagino skyriui. Skyrius, išnagrinėjęs atsakovo 2015-03-02 prašymą, atsakymą atsakovui pateikė 2015-04-0lį raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos“.

5.4.2022 kovo 21d. atlikus faktinį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą (patikrinimo akto Reg, Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad visa atsakovui išnuomota žemės sklypo teritorija ( 2.1736 ha) naudojama medžiagų sandėliavimui bei užstatyta įvairia technika ir Ignalinos ir Visagino skyrius 2022-03-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos“ pranešė atsakovui, kad nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta žemės sklypui (2.1736 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nebus nutraukiama, taip pat nėra galimybės šio sklypo sumažinti, kadangi jis visas skirtas atsakovui priklausančių pastatų eksploatacijai ir šiuo metu naudojamas.

5.5.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybinės žemės patikėtinio pareiga nutraukti prieš terminą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, yra nustatyta LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje.

5.6.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 pažymėta, kad tuo atveju, jeigu „sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas - tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos“. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, turi būti vertinami tokie kriterijai kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai) ir kt.

5.7.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos reglamentuoja, kad žemės sklypai būtų išnuomojami, parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

5.8.Valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas 2002 m. ir išnuomotas 2004 metais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, kuriose nurodyta kad žemės sklypai išnuomojami pagal patvirtintą detalųjį planą arba žemėvaldų projektą (planą) asmenų, pageidaujančių pirkti ar nuomoti žemės sklypą, lėšomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais.

5.9.Pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, reikalaujančios, kad žemės sklypai būtų formuojami ir išnuomojami (perleidžiami nuosavybėn, perduodami neatlygintinai naudotis) tik tokio dydžio, kurio reikia esamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Formuojant žemės sklypus prie esamų statinių ir nustatant jų dydį, reikalingą statiniui eksploatuoti, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti šiuos aspektus: visais atvejais vertinti tik esamų statinių užimamą plotą ir paskirtį, neatsižvelgiant į plėtros galimybes, visų statinių mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį, nustatytą pagal kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, 6 punkte nurodytą formulę, statybos techninių reglamentų ar kitų teisės aktų reikalavimus statiniui eksploatuoti, bei užtikrinti, kad neliktų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, kurie negali būti toliau efektyviai naudojami.

5.10.Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, pabrėžtina, kad ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka, valstybinė žemė išnuomojama ar parduodama su ta esmine sąlyga, kad valstybinė žemė reikalinga užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą, ir tik tokio ploto, koks yra būtinas šiai eksploatacijai.

5.11.Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti, aptvertas, bendras plotas 2,2063 ha, visas plotas užstatyta teritorija. Kadastriniai matavimai atlikti atsakovo lėšomis. Planas, parengtas 2002 m. gruodžio 3 d., atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, suderintas su jame esančių pastatų savininkais, tame tarpe ir su atsakovu, bei su Ignalinos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo bei architektūros skyriumi.

5.12.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktu Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

5.13.Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-69 “Dėl Ignalinos rajono tarybos 2003 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. T-86 „Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo” duomenys apie nuomininkų ir naudotojų žemės sklypus, nejregistruotus Nekilnojamojo turto registre, gaunami iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus pagal duomenų teikimo sutartyje numatytą tvarką ir terminus.

5.14.Nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio ilgiau kaip metus po nustatyto mokėjimo termino pabaigos, mokestis ir/ar delspinigiai išieškomi teismine tvarka. Nesumokėto žemės nuomos mokesčio išieškojimui taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas senaties terminas. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius mano, kad pareiškėjo ieškinys galėtų būti teismo tenkintinas.

6.Trečiojo asmens atstovas, palaikydamas atsiliepimį į ieškinį, parodė, kad ieškinys pagrįstas. Atsakovas kreipėsi dėl žemės sklypo sutarties nutraukimo, jam buvo išsiųsti atsakymai, taip pat buvo išsiųstas faktini sklypo patikrinimo aktas, kad sklypas yra naudojamas pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

7.Byloje nustatyta, kad atsakovas V. M. 2004-09-22 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) iš Lietuvos Respublikos, atstovautos Utenos apskrities viršininko įgalioto asmens, penkiasdešimties metų laikotarpiui (iki 2054-08-30) išsinuomojo 2,1736 ha ploto žemės sklypo dalį iš 2,2063 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1, 2, 3 punktai). Sutarties šalys susitarė, kad išnuomojamojo žemės sklypo indeksuota vertė – 36 260,14 Eur (125 199,00 Eur); žemės nuomos mokesčio dydis metams – 3 proc. žemės sklypo vertės; žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d. (Sutarties 9, 10, 11 punktai).

7.1.Ignalinos rajono tarybos 2003-03-25 sprendimu (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2.p. nustatytas žemės nuomos mokesčio tarifas už žemę, išnuomotą ne žemės ūkio paskirčiai juridiniams ir fiziniams asmenims – 3 procentai žemės vertės.

7.2.Nacionalinės žemės tarnyboje prie žemės ūkio ministerijos (toliau-Tarnyba) 2015-03-05 buvo gautas atsakovo 2015-03-02 prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 2004-09-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kuris Tarnybos direktoriaus rezoliucija buvo nukreiptas vykdyti Ignalinos ir Visagino skyriui. Skyrius, išnagrinėjęs atsakovo 2015-03-02 prašymą, atsakymą atsakovui pateikė 2015-04-0l raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos“, kuriame nurodė, kad nepriklausomai nuo to ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta ar ne, tai neatleidžia žemės sklypo naudotojo nuo prievolės mokėti žemės mokestį; informavo, kad nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta žemės sklypui nebus nutraukiama, taip pat nėra galimybės šio sklypo sumažinti, kadangi jis visas skirtas atsakovui priklausančių pastatų eksploatacijai.

7.3.Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos 2022-03-03 gautas V. M. 2022-02-25 prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2015-03-02 prašymą dėl 2004-09-22 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, tačiau iki šiol negavo atsakymo į jo pateiktą prašymą. Ignalinos ir Visagino skyrius išnagrinėjęs atsakovo 2022-02-25 prašymą, pateikė atsakymą atsakovui 2022-03-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos“.

7.4.2022 kovo 21d. atlikus faktinį atsakovo nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą (patikrinimo akto Reg, Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad visa atsakovui išnuomota žemės sklypo teritorija ( 2.1736 ha) naudojama medžiagų sandėliavimui bei užstatyta įvairia technika ir Ignalinos ir Visagino skyrius 2022-03-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos“ pranešė atsakovui, kad nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta žemės sklypui (2.1736 ha) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nebus nutraukiama, taip pat nėra galimybės šio sklypo sumažinti, kadangi jis visas skirtas atsakovui priklausančių pastatų eksploatacijai ir šiuo metu naudojamas.

7.5. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

7.6.Atsakovas sudaręs Sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, todėl jam kilo pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (CK 6.551, 6.552 str. str., Žemės įstatymo 9 str.). Tačiau atsakovas savo pareigos nevykdo, žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metų mokestinius laikotarpius nesumokėjo, nors deklaracijos (mokesčio apskaičiavimo duomenys) ir 2021-07-05 raginimas sumokėti mokestį ieškovo atsakovui buvo siunčiami.

7.7.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. To paties nutarimo 1.6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai valstybinės žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

7.8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.10. punktą Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, kurių reikia valstybinės žemės nuomos mokesčiui apskaičiuoti, pateikiami valstybinės žemės nuomotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1373, nustatyta tvarka.

7.9. Nagrinėjamu atveju sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta, todėl yra privalu vykdyti sudarytos Sutarties sąlygas. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išnuomoto žemės sklypo nuomos mokesčio perskaičiavimo, atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovas sklypo vertės neginčijo. Kaip nurodyta Sutarties 10 p., žemės nuomos mokesčio dydis metams – 3 proc. žemės sklypo vertės. Sutarties 15 punktu šalys susitarė, kad įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomos sutartyse turi būti numatoma nuomotojo teisė, perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Šiai dienai Sutartis nėra pakeista, yra galiojanti, todėl pagal šalių sudarytą Sutartį bei įstatymą, vadovaujantis Sutarties 15 punktu nuomotojas yra įgijęs teisę kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

8.Atsakovas neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų ir prašomų priteisti paskaičiuotų delspinigių paskaičiavimo tvarkos, tačiau prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydamas, kad nuo pareigos atsakovui mokėti delspinigius praėjo daugiau kaip 180 dienos.

8.1.CK 1.125 str. 1 d. nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p., sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip matyti iš ieškovo pateikto delspinigių paskaičiavimo, delspinigiai paskaičiuoti neviršijant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto termino: 202,06 Eur delspinigiai: delspinigių norma – 0,03 proc. (202,06 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. gegužės 14 d., t.y. už 180 dienų) nuo 1791,06 Eur nepriemokos sumos), iš viso 96,72 Eur, ir už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., t.y. už 180 dienų (nuo 1950,66 Eur nepriemokos sumos), iš viso 105,34 Eur.

8.2.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm ieškinys tenkintinas (CPK 178, 185 str. str.).

8.3. Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1d.10 p.), iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos : 118,31 Eur žyminio mokesčio. Pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,178,179,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. (V.) M., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovui Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, j.a.k. 288768350, 3741,72 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 72 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 202,06 Eur (du šimtus du eurus 6 ct) delspinigių, viso 3943,78 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 78 ct).

Priteisti iš atsakovo V. (V.) M., a.k(duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 118,31 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 31 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.