Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1477-656/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2A-1477-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02875-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
Ergo Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
N. T.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. 2A-1477-656/2015 Teisminio proceso Nr.2-48-3-02875-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio procesų apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei N. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1003,69 Lt nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad ADB „Ergo Lietuva“ 2012-02-06 sudarė ERGO plius draudimo sutartį, kuria turto draudimu buvo apdraustos gyvenamosios patalpos – butas, adresu Pergalės g. 23-10, Elektrėnai. Ieškovas minėtos sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 1011,78 Lt dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2012-08-16 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), įvykusios avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad apie apliejimą sužinojo rugpjūčio 20 dieną. Sužinojusi apie jos kaimynės buto užliejimą, ji paskambino iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos bute gyvenusiai D. M. ir paklausė apie kaimynės buto užliejimą. Kitą dieną kartu su bute gyvenusia D. M. apžiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apliejimo žymių jos bute nebuvo – bute buvo visur sausa. Tuomet nuėjo pas kaimynę apžiūrėti jos buto, tačiau kaimynė atsakovės neįleido. Atsakovė paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno D. M. iki liepos mėnesio pabaigos, o rugpjūčio mėnesio 14 d. niekas jai priklausančiame bute negyveno. Atsakovė parodė, kad 2010 m. jos butas buvo užliejęs tos pačios kaimynės butą, tačiau dėl žalos, sukeltos 2010 metais, atlyginimo kaimynė nesikreipė. Įtaria, kad nuotraukose užfiksuoti padariniai yra 2010 m. padaryti sugadinimai.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad draudėja S. T. pranešime apie žalą nurod4, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantys žmonės užliejo S. T. priklausantį butą. Nurodyta, kad tai ne pirmas užliejimas. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Kad ieškovo reikalavimas būtų pagrįstas turi būti nustatyta atsakovės neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė.

Byloje esančios foto nuotraukos, 2012-08-21 defektinis aktas patvirtinta, kad S. T. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Teismas vertindamas byloje esančią medžiagą pažymėjo, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimo aplinkybės nėra užfiksuotos, t.y. iš pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti nei užliejimo datos (UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ rašte užfiksuota, kad pranešimas dėl 2012-08-14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo gautas 2012-08-18; ieškinyje bei buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės paaiškinimuose nurodoma, kad užliejimas pastebėtas 2012-08-16), nei užliejimo priežasties bei masto. Nors foto nuotraukose ir defektiniame akte konkretizuota S. T. padaryta žala, tačiau teismas vertindamas šiuos įrodymus kartu atsižvelgė į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir anksčiau, pavyzdžiui 2010 m., taip pat S. T. nurodė, kad jos butas yra užlietas ne pirmą kartą. Byloje duomenų apie ankstesnių užliejimų padarinius, apie buto būklę iki 2012 m. rugpjūčio mėn. nėra. Iš teismui pateiktų duomenų negalima nustatyti žalos padarymo masto ir kilmės. Teismas padarė išvadą, kad priežastinis ryšys, t.y. aplinkybė, kad S. T. patirti ieškinyje nurodyti nuostoliai atsirado, būtent, dėl 2012 m. rugpjūčio mėn. įvykusio užliejimo jai priklausančio buto užliejimo, už ką ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nėra įrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes neįvertino įrodymų viseto.Pagal CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl pastatų ar kitokių konstrukcijų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu įvyko lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neturi įrodyti, ar buvo netinkamai naudojamas viršuje esantis butas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Atsakovės butas yra virš užlieto buto. Žalos dydis įrodytas nuotraukomis, lokaline sąmata. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nepatvirtino, kad užliejimo dieną įvyko nutekėjimas iš bendro naudojimo tinklų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pratekėjimas įvyko ne iš jos buto. Atsakovė patvirtino, kad įvykio metu savo bute negyveno, t.y. neprižiūrėjo savo buto. Draudėja nurodė, kad jos buto remontas darytas 2011 metais, todėl atsakovės argumentai, kad užfiksuotas užliejimas įvyko 2010 metais, nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buto užliejimo aplinkybės nėra užfiksuotos. Apelianto vertinimu aplinkybės išsamiai užfiksuotos.

Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

Byloje nėra įrodymų, kad draudėjos butas užlietas iš atsakovės buto. Pranešimas UAB„Elektrėnų komunalinis ūkis“ pateiktas tik 2012-08-18 – po 4 dienų nuo tariamos avarijos dienos. Ir dar vėliau, 2012-08-20 butas buvo apžiūrėtas. UAB„Elektrėnų komunalinis ūkis“ pažymoje nėra užfiksuota užliejimo data.Apeliantas teigia, kad butas buvo užlietas 2010 metais ir buvo suremontuotas, tačiau nepateikė remonto įrodymų (nuotraukų darytų sudarant draudimo sutart, remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų).Apeliantas apžiūrėdamas draudžiamą butą nefiksavo jo būklės, todėl draudėjai palikta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis ir pagal draudimo sutartį 2010 metais įvykusios avarijos padarinius pateikti kaip 2012 metais įvykusios avarijos padarinius.Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti žalos atsiradimo momento, masto, kilmės bei priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad neįrodyta draudiminio įvykio (apdrausto buto užliejimo) data.

Nors atsakovė tai neigia, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad draudėjos S. T. apdraustos gyvenamosios patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, Pergalės g. 23-14, Elektrėnai. Ieškovas 2012-02-06 sudarytos ERGO plius draudimo sutartį sutarties pagrindu kompensavo draudėjai S. T. 1011,78 Lt dydžio nuostolius, kuriuos, kaip nusprendė ieškovas, draudėja patyrė 2012-08-16 dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), dėl įvykusios avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl faktinės aplinkybės, ar užliejimas įvyko 2012-08-16, t.y. laikotarpiu, kai galiojo 2012-02-06 sudaryta ERGO plius draudimo sutartis, ar anksčiau. Esminę reikšmę turi tai, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir anksčiau - 2010 m. S. T. nurodė, kad jos butas yra užlietas ne pirmą kartą. Atsakovė neneigė anksčiau įvykusio užliejimo fakto. Byloje duomenų apie ankstesnių užliejimų padarinių likvidavimą (remontą), apie buto būklę iki 2012 m. rugpjūčio mėn. užliejimo nėra. Byloje pagal daugiabučio namo administratoriaus UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2010-12-05 surašytą buto esančio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktą neabejotinai nustatytas faktas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasta išsimontavusi skalbimo mašinos žarna ir tai buvo tuo metu įvykusio užliejimo priežastis (b.l.30). Byloje pateiktas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2014-03-14 raštas Nr.IS-180, kuriame nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja 2012-08-18 pranešė apie 2012-08-14 įvykusį buto užliejimą. 2012-08-14 (galimai užpylimo dieną) apie užpylimą panešta nebuvo. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ padarė kategorišką išvadą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), galėjo būti užlietas tik iš aukščiau esančio buto (atsakovės). Tačiau UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ specialistai negalėjo patvirtinti, kad butas aplietas būtent 2012-08-14, nes apžiūros metu visur (užlietose vietose) buvo sausa (b.l.39). UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ specialistų išvada teismo vertinama kaip patikimas įrodymas, nes UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ yra daugiabučio namo inžinerinių sistemų eksploatavimo (priežiūros) verslo profesionalas. Reikšminga tai, kad 2012-08-14 buvo darbo diena antradienis, 2012-08-15 buvo šventinė (Žolinės) diena, 2012-08-16 ir 2012-08-17 buvo darbo dienos, o 2012-08-18 šeštadienis. Draudėja S. T. keturias dienas nepranešė apie užliejimą, nenurodė objektyvių delsimo priežasčių. Teismo vertinimu, esant prieštaringiems duomenims dėl užliejimo datos, reikia vadovautis UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ išvada, kuri nepatvirtina užliejimo fakto draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu – 2012 m. rugpjūčio mėn. Pirmos instancijos teismas apklausė atsakovę N. T., bei liudytojas D. M. bei A. Š., kurios iki 2012 m. liepos mėnesio pabaigos gyveno bute Pergalės g. 23-14, Elektrėnai. Atsakovė ir liudytojos parodė, kad ieškovo nurodytomis dienomis atvykus į butą jokių vandentiekio avarijų bei kitų vandens išliejimo faktų nenustatyta, o nukentėjusio buto (duomenys neskelbtini) savininkė draudėja S. T. atsisakė įleisti į savo butą ir įsitikinti užliejimo fakto egzistavimu. Nors teismas nusprendė apie užliejimo aplinkybes apklausti S. T. liudytoja, tačiau ši pranešusi, kad išvyko į užsienį, neatvyko į teismo posėdį. Draudėjos S. T. elgesį teismas vertina kaip vengimą bendradarbiauti su atsakove, atsakovės buto gyventojais bei teismu. Draudėjos elgesys užkirto galimybę pašalinti abejones dėl įvykio užliejimo. Draudimo įstatymo 96 str. nustato: „1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. 2. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.“ Teismo vertinimu, ieškovas nedėjo pakankamų pastangų siekiant užfiksuoti apdrausto buto būklę draudimo sutarties sudarymo metu bei užliejimo laikotarpiu. Apelianto rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3k-3-299/2008, išaiškinimais yra deklaratyvaus pobūdžio, nes apeliantas nenurodė, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa. Civilinėje byloje Nr.3k-3-299/2008 išdėstyti išaiškinimai susiję su įrodinėjimo naštos paskirstymu bylose dėl užliejimu padarytos žalos, žalos dydžio nustatymu, buto, iš kurio perdengimų ištekėjo vanduo valdytojo atsakomybės prezumpcija. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo nei dėl ankstesnio užliejimo iš atsakovės buto fakto, nei dėl žalos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 93 str. 1 ir 3 dalimis,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. T. iš ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 87 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjas Andrius Ignotas