Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 3 d., pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 3 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatymas dar nėra vienareikšmiai vertinamas, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, reikalinga įvertinti visumą duomenų charakterizuojančių nuteistąjį, ir tik nuoseklus teigiamas nuteistojo elgesys galėtų būti vertinamas kaip vertas pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau kaip nurodyta aukščiau vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą, kuris šiuo atveju nustatytas nėra, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Toks vertinimas galėtų leisti spręsti apie materialiojo pagrindo egzistavimą, tačiau vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokios išvados daryti neleidžia. Be to, rizika, kaip žema, dar vertinama itin trumpą laiką, tai yra tik nuo 2024 m. lapkričio 20 d. ir šiuo metu dar nėra tokia įtikinanti, jog nuteistojo elgesyje yra įvykę esminiai pokyčiai. Kartu, kaip jau minėta aukščiau, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piknaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau nuteistasis jų esmingai nekoreguoja. Nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra koreguoti nuo ankstesnio nuteistojo vertinimo, todėl teismas vertina, jog jokios pažangos, kuri būtų esminė taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nedaro. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Paskutinį kartą nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstytas 2024 m. gruodžio 6 d., tačiau tuomet Komisija priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir nors po to laiko nuteistasis išlieka drausmingas, vykdo resocializacijos planą ir (ar) nuteistojo nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, esminių teigiamų pokyčių, kurie leistų pagrįstai manyti, kad po ankstesnio vertinimo nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo, neįvyko, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kaip aptarta aukščiu, išliko nepakitę. Visa tai rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijos procesas dar nėra pakankamai stabilus, jog jis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis neneigia, kad jo elgesiui įtakos turėjo netinkamos kompanijos ir piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kurios buvo tiesiogiai susiję su padarytu sunkiu nusikaltimu, tačiau vien šios aplinkybės pripažinimas, be gilesnės intervencijos ir savianalizės, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis pakankamai aktyviai siekia suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie be kita ko susiję su problemų sprendimo įgūdžiais. Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dar negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Pritartina Komisijos nutarime nurodytoms teigiamoms nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms – dirba, perkeltas atlikti bausmės į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, yra lankęs įvairaus pobūdžio užsiėmimus, skirtus motyvacijos nevartoti alkoholio stiprinimui, stebima aukšta asmens darbinė motyvacija, laisvu nuo darbo laiku asmuo dalyvauja užimtumo priemonėse, tačiau šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, priešingai, jos tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nors Komisija nutarime akcentavo, kad nuteistasis bausmės atklikimo metu nebuvo užfiksuotas vartojantis alkoholinius gėrimus, ši aplinkybė neturi įtakos vertinant nuteistojo elgesį kaip teigiamą, kadangi alkoholinių gėrimų vartojimas, bausmę atliekantiems asmenims, apskritai yra draudžiamas. Taip pat Komisijos nutarime akcentuota, jog nuteistasis laikos vidaus tvarkos taisyklių, neturi nuobaudų, vis tik tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl vien formalus režimo laikymasis savaime nėra laikytinas pagrindu lygtiniam paleidimui.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama ir neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, G. S. dar neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus aukščiau aptartų duomenų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jį atliekant įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Aptartų aplinkybių visumoje, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam G. S., todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.