Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Luminor Bank AB dėl palūkanų vykdomojoje byloje sumažinimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-03-13 teisme po trūkumų pašalinimo priimtas ieškovo J. J. ieškinys atsakovei Luminor Bank AB dėl palūkanų sumažinimo, kuriuo ieškovas prašo teismo sumažinti antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/00574 iš J. J. išieškomas 23 164,18 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas kreditorei Luminor Bank AB iki 1000 Eur bei priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimu nutraukus ieškovo ir jo prievolės bankui laiduotojos D. J. santuoką civilinėje byloje Nr. N2-661-328/2009 jų solidarioji prievolė bankui buvo padalinta, todėl bankas galėjo skaičiuoti palūkanas tik nuo J. J. negrąžintos bankui paskolos dalies. Be to ieškovo teigimu, po jam priklausiusio įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, apie skolos likutį ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas jis nieko nežinojo. Pradedant skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, įkeistas butas buvo įvertintas 225 000 Lt suma, ieškovas manė, kad pardavus tokios vertės turtą, gautų lėšų pakaks tiek skolai padengti, tiek ir susidariusioms palūkanoms sumokėti. Po ieškovo naudai įkeisto turto pardavimo, atsakovė ilgą laiką į ieškovą dėl likusios skolos nesikreipė, sumokėti palūkanų ir likusios skolos nereikalavo. Dėl skolos išieškojimo iš kito ieškovui priklausančio turto bankas antstoliui prašymą pateikė tik 2016­-02-10. Ieškovo atstovo teigimu palūkanos turi būti mažintinos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsniu, 6.210 straipsniu ir 6.258 straipsniu. Teigia, kad 16 proc. dydžio metinių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis gali būti pripažįstamas kaip prieštaraujantis įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams, bei todėl, kad ieškovas tokio dydžio palūkanų sumokėti negali ir negalės, todėl tęsiant palūkanų išieškojimą jo teisinė padėtis bus neproporcingai apsunkinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl senaties

Visa tai įvertinęs teismas nenustatė, kad šioje byloje būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį, todėl toks atsakovės atstovės reikalavimas yra netenkintinas (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d.).

Dėl palūkanų dydžio sumažinimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kadangi nei skolininkas nei jo prievolių laiduotoja tinkamai su banku neatsiskaitė, bankas nesutiko atnaujinti nutrauktos kreditavimo sutarties ir kreipėsi į hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos priteisimo ir įkeisto turto pardavimo. Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-06 nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas ir leista už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos sutartimi įkeistą butą, u/n (duomenys neskelbtini), ir iš gautų lėšų tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Įsiteisėjus 2008-06-06 nutarčiai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-08-12 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 28/2008, kuriame skolinių įsipareigojimų dydis buvo nurodytas 129 668,90 Lt, iš kurių panaudotas ir negrąžintas kreditas 123 658,56 Lt, nesumokėtos palūkanos 3374,47 Lt, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 2635,87 Lt, 118,20 Lt žyminis mokestis, 10,00 Lt už įspėjimo skolininkui įteikimą bei „16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nustatytų šalių susitarimu 2006-08-08 kreditavimo sutarties 5.2 punkte nuo nustatytos mokėjimo dienos iki realaus sumokėjimo“. Reikia pažymėti, kad tai, kad hipotekos teisėjo 2008-06-06 nutartyje, kurioje leista už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos sutartimi įkeistą butą u/n (duomenys neskelbtini) ir iš gautų lėšų tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus, aiškiai nenurodyta, kad priteistinos iš skolininko šioje nutartyje nurodytos sumos nereiškia, kad faktiškai šia nutartimi nėra konstatuoti ir priteisti konkretūs skolų (negrąžinto kredito, palūkanų ir kiti) dydžiai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Be to įsiteisėjusios šios nutarties pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad 2008-06-06 nutartimi yra priteistos skolos ir kokio jos dydžio. Taip pat reikia pastebėti, kad sutinkamai su teismine praktika įsiteisėjusi hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti faktiškai yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-661-328/2009 buvo nutraukta ieškovo ir D. J. santuoka, kuriuo patenkintas ieškovės D. J. ieškinys, kuriuo kaip matyti iš prijungtos bylos ieškovė be kitų reikalavimų prašė teismo visus sutartinius įsipareigojimus pagal J. J. ir Nordea Bank Finladn Plc Lietuvos skyriaus 2006-08-08 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. KK 06/06/08/74L po santuokos nutraukimo palikti D. J., o sutartinių įsipareigojimų nevykdomo atveju, pagal prievoles šiam bankui solidariai atsako D. J. ir J. J.. 2009-04-09 sprendime nurodyta, kad ši prievolė (127 354,08 Lt suma, kurią bankui skolingi abu sutuoktiniai) pagal minėtą kreditavimo sutartį dalijama lygiomis dalimis, priteisiant D. J. 63 677,04 Lt, o J. J. priteisiant 63 677,04 Lt sumą. Sprendimu banko naudai įkeistas butas padalintas sutuoktiniams po ½ dalį. Šio sprendimo niekas neskundė.

Ieškovo atstovo teigimu tai reiškia, kad nuo 2009-04-06 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, solidarioji ieškovo ir D. J. atsakomybė pagal Kreditavimo sutartį pasibaigė ir ieškovo skola atsakovei, įskaitant ir iki 2009-04-09 teismo sprendimo paskaičiuotas palūkanas, sumažėjo iki 63 677,04 Lt. Priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo padalinta prievolė Bankui, laikytinas daliniu ieškovo prievolės įvykdymu, nes ieškovo prievolė bankui sumažėjo. Padalinus prievolę tarp buvusių sutuoktinių, D. J. tapo ne laiduotoja, o pagrindine skolininke prieš banką ir jai perėjo šalutinė prievolė dėl pagrindinių įsipareigojimų neįvykdymo, tai yra prievolė padengti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, nuo jai priklausančios mokėti skolos dalies. Bankas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-661-328/2008 buvo įtrauktas kaip kreditorius, jam teismo sprendimas buvo įteiktas, tačiau atsakovė teismo sprendimo neginčijo, kas reiškia, jog su skolos padalinimu tarp buvusių sutuoktinių kreditorius (bankas) sutiko.

Teismas nesutinka su tokia banko pozicija, kadangi banko skolininko ir jo prievolių laiduotojos santuokos nutraukimo sprendime aiškiai nurodyta, kad prievolės bankui yra dalijamos po lygiai, aiškiai nurodant koks skolos ir palūkanų dydis yra santuokos nutraukimo metu ir kokia suma priteistina iš kiekvieno sutuoktinio. Sprendime apie jokį prievolės pagal 2006-08-08 sudarytą kreditavimo sutartį solidarumą nėra kalbama, taigi įsiteisėjus sprendimui, kurio kreditorius nustatytu laiku neskundė, J. J. ir D. J. prievolė bankui tapo daline. Bankas atitinkamai turėjo perskaičiuoti kiekvienam skolininkui tenkančias įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžius, J. J. toliau skaičiuojant įsipareigojimo nevykdymo palūkanas nuo pusės negrąžintos sumos.

Iš byloje esančių dokumentų ir prijungtos vykdomosios bylos matyti, kad po 2009-04-09 teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo parduotas Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas - butas, u/n 2199-1003-50106:0020, esantis Lūžų g. 2-27, Klaipėda, kurio ½ dalis priklausė ieškovui, o likusi ½ dalis D. J.. Pardavus butą, iš gautų lėšų buvo dengiami ieškovo ir D. J. įsipareigojimai bankui. Gautos lėšos (116 000 Lt) 2011-08-19 teismo nutartimi buvo paskirstytos, hipotekos kreditoriui pervedant dalį negrąžintos skolos 108 063,78 Lt, paliekant antstolio depozitinėje sąskaitoje 7936,22 Lt antstolio vykdymo išlaidų dengimui. Įsiteisėjusioje 2011-08-19 nutartyje konstatuota, kad pagal kreditavimo sutartį skola bankui yra 123 658,39 Lt panaudoto kredito (atėmus kreditoriui padengtą kredito dalį pardavus įkeistą turtą – 15 594,61 Lt (4516,51 Eur)), 55 234,13 Lt įsipareigojimo nevykdymo palūkanų ir 128,20 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovo atstovas teigia, kad pardavus iš varžytynių įkeistą turtą ir teismui paskirsčius lėšas proporcingai turėtos nuosavybės daliai sumažėjo ieškovo ir D. J. skolos dalis prieš atsakovę. Atitinkamai paskirsčius gautas lėšas ir padengus kiekvieno prievoles, ieškovo skola sumažėjo iki 2258,25 Eur. Kadangi butas kiekvienam iš skolininkų (ieškovui ir D. J.) priklausė lygiomis dalimis, todėl D. J. skola pardavus butą tai pat sumažėjo iki 2258,25 Eur. Tai reiškia, kad ieškovo skola nuo 2011-08-26 bankui buvo 2 258,25 Eur ir palūkanos turėjo būti skaičiuojamos tik nuo šios sumos. Teigia, kad palūkanos skaičiuotinos tik nuo ieškovo neįvykdytos prievolės dalies, todėl šiuo pagrindu ieškovo palūkanos mažintinos iki 8 908,01 Eur palūkanų sumos. Atsakovės atstovė su tokiais teiginiais nesutiko, nurodydama, įsipareigojimo nevykdymo palūkanos toliau turėjo būti skaičiuojamos nuo visos panaudotos ir laiku negrąžintos paskolos sumos.

Nustatyta, kad Nordea Bank AB Lietuvos skyrius (dabartinis Luminor Bank AB) ne tik kreipėsi į antstolį dėl tolimesnio likusios neišieškotos skolos išieškojimo iš kito skolininko turto, tačiau taip pat kreipėsi su atskiru ieškiniu į teismą, kurį patikslinęs prašė teismo iš J. J. prievolių pagal kreditavimo sutartį laiduotojos D. J. priteisti 4516,51 Eur negrąžinto kredito ir 8770,36 Eur nepadengtų, už 5 (penkis) paskutinius metus iki ieškinio pateikimo paskaičiuotų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 13 286,87 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, 2016-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4056-769/2016 priteisdamas bankui ir D. J. 4516,51 Eur skolos, 16 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-08 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur žyminio mokesčio, bylą dalyje dėl ankstesnių ieškinio reikalavimų (dėl papildomai 14325,63 eurų skolos priteisimo) nutraukdamas, ieškovui atsisakius šio reikalavimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 8770,36 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už paskutinius 5 metus iki ieškinio teismui pateikimo iš D. J. priteisimo. Teismas pažymėjo, kad teismas skolininko ir jo prievolių laiduotojos santuokos nutraukimo byloje 2009-04-09 sprendimu prievolę bankui padalino, taip pat pažyminti, kad pardavus iš varžytinių kreditoriaus prievolių užtikrinimui įkeistą butą vykdymo veiksmai dėl likusios skolos išieškojimo iš J. J. ilgą laiką nebuvo atliekami, nes nebuvo gautas ieškovo prašymas tęsti likusios skolos išieškojimą iš kito skolininko turto (35 v.b.l, II t.). Tokį prašymą Nordea bankas antstoliui pateikė tik 2016-02-10. Atsižvelgiant į nurodytą teismas laikė, jog pats ieškovas nuo 2010 metais atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausiusio buto pardavimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų tęsiamas likusios skolos išieškojimas iš kredito gavėjo J. J., nepranešė apie likusią neapmokėtą skolą laiduotojai D. J. ir nereikalavo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl padarė išvada, kad tokiu būdu pats ieškovas prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių susidarymo, atitinkamai atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo iš D. J.. Ieškovas šio sprendimo nustatyta tvarka neskundė.

Atsakovės atstovė dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendime nurodytų aplinkybių (nepriteisti iš D. J. 16 % dydžio metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų iki sprendimo priėmimo) pažymi, kad teismas konstatavo, jog Bankas iš D. J. anksčiau neprisiteisė skolos ir D. J. nebuvo vykdomosios bylos pagal 2008-08-12 vykdomąjį raštą šalis. Tuo tarpu ieškovo atžvilgiu šios aplinkybės yra netaikytinos, kadangi ieškovas nuo 2008-08-12 vykdomojo rašto išdavimo žinojo apie savo skolą, buvo ir yra skolininkas vykdymo procese. Su tokiais banko atstovės teiginiais negalima sutikti. Tačiau teismo vertinimu remiantis minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu negalima tiesiogiai remtis nagrinėjamoje byloje ir pripažinti, kad pagrindinis kredito gavėjas J. J. visai neturi mokėti bankui įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, kurios numatytos jo laisva valia pasirašytoje kreditavimo sutarties 5.2 punkte, kurio jis nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. Tačiau įvertinus teismo minėtas aplinkybes dėl to, kad yra nutraukta skolininko J. J. ir jo prievolių bankui laiduotojos santuoka, padalijant pusiau jų prievolę bankui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jau parduotas įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui įkeistas turtas iš dalies padengiant panaudoto kredito skolą, toliau turėjo būti skaičiuojamos įsipareigojimo nevykdymo palūkanos atitinkamai nuo negrąžintos palūkanų sumos, pridedant anksčiau nesumokėtas šių palūkanų sumas. Iš prijungtos vykdomosios bylos, taip pat banko atstovės pateiktų pažymų ir paaiškinimų dėl šių palūkanų paskaičiavimų nustatyta, kad šios palūkanos toliau buvo skaičiuojamos nuo visos negrąžintos panaudoto kredito sumos nepaisant minėto įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo prievolė padalinta, ir nepaisant to, kad jau parduotas įkeistas turtas ir atitinkamai žymiai yra sumažėjusi negrąžinto kredito suma. Teismo vertinimu yra pagrindas sumažinti iš ieškovo J. J. išieškomas ir banko neteisingai paskaičiuotas įsipareigojimo nevykdymo palūkanas iki 8908,01 Eur, atitinkamai iš dalies tenkinant ieškovo ieškinio reikalavimą.

Teismas nori atkreipti dėmesį, kad ieškovas prašo ne tik sumažinti palūkanas iki 8908,01 Eur sumos atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į savo turtinę padėtį, sveikatos būklę šias iš jo išieškomas įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (23 164,18 Eur) prašo sumažinti iki 1000 Eur.

Atsakovės atstovė su tokiu reikalavimu nesutinka, pažymėdama, kad 16 proc. metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365), kurios yra netgi mažesnės nei leistinos pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalį (0,05 proc.), taip pat kurios pagal teisminę praktiką laikomos protingo dydžio. Taigi tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu. Be to teisės aktai nenumato, kad skolininkas gali išvengti savo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ar mokėti tik simbolines palūkanas, ypač kai jis pats pažeidė sutartį. Ieškovas neturi teisės ginčyti Kredito sutarties 5.2 punkto sąlygos, nes buvo užtikrinęs Kredito sutarties vykdymą hipoteka ir laidavimu, be to kredito sutarties vykdymo laikotarpiu yra mokėjęs įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už mokėjimų vėlavimus. Jokių prieštaravimų ieškovas nereiškė nei sudarydamas kredito sutartį, nei nedelsiant po jos sudarymo. Kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų panaikinimas ar sumažinimas paneigtų šalių sutarties laisvės principą, atsakovės interesų užtikrinimą bei suteiktų ieškovui galimybę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, išvengti sutarties vykdymo. Palūkanų už mokėjimų vėlavimus skola didėjo ne dėl to, kad pačios palūkanos būtų per didelės, bet dėl to, kad ieškovas pats geranoriškai nesiekė dengti skolos. Palūkanų skaičiavimas sustojo kai D. J. padengė skolą.

Teismas pritaria banko atstovės teiginiams, kad ieškovo reikalavimas pakeisti 2006-08-08 kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 7.2 p. numatytą įsipareigojimų nevykdymo metinių palūkanų dydį (įsipareigojimų nevykdymo palūkanos lygios 4 proc. virš kredito palūkanų normos (12 proc. plius kintamos palūkanos), bet ne mažiau kaip 16 proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos) jį sumažinant dar daugiau nei iki CK 6.210 str. 1 d. nurodyto dydžio (5 proc.) yra nepagrįstas ir atmestinas. Visos sutarties sąlygos, kaip specialiosios dalies, taip ir bendrosios dalies nelaikytinos su ieškovu neaptartomis, jam netikėtomis. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas nereikalavo keisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio. 16 proc. metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 proc., todėl toks palūkanų dydis negali būti pripažintas neprotingu ir nesąžiningu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalių sutartimi nustatytas įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra mažesnis už Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintą maksimalų 0,05 proc. netesybų dydį. Pareiga mokėti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ieškovui atsirado tik tada, kai jis pažeidė prievolę, laiku nemokėdamas įmokų. CK 6.874 str. 1 d., reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovo sveikatos būklė (pateiktos pažymos, kad yra gulėjęs VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės kardiologiniame skyriuje), taip pat tai, kad ieškovas nedirba ir kad ieškovui dėl turimų skolų sunku susirasti darbą (darbdaviui reiktų iš atlyginimo atskaičiuoti antstoliams įvairias sumas) kaip jis teikdamas paaiškinimus nurodė nesudaro pagrindo išvengti prievolių bankui vykdymo. Ieškovo darbingumas nėra apribotas, be to įvertinęs turimas skolas, pajamas ir turtą ieškovas turi teisę pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-283/2012). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras.

Šiuo atveju metinė įsipareigojimų nevykdymo palūkanų norma ir mokėjimo tvarkos buvo nustatyti šalims pasinaudojus sutarties laisvės principu bei bendradarbiaujant. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procento, nėra pagrindo šias palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis ar neprotingomis, prieštaraujančiomis įstatymams. Ieškovas netinkamai vykdė Kreditavimo sutartį, bankas patyrė nuostolių, negaudamas įplaukų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu jis būtų tinkamai vykdęs sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovo reikalavimai sumažinti palūkanas daugiau nei iki 8908,01 Eur yra nepagrįsti, todėl ieškovo reikalavimai sumažinti šias palūkanas iki 1000 Eur atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (40,19 proc.), jam iš atsakovo priteistina 160,76 Eur atstovavimo išlaidų ir 20,10 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, viso 180,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteisina dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas 2018-03-13 teismo nutartimi buvo atleistas (195,73 Eur).

Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai (59,81 proc.) iš ieškovo atsakovui priteistina 1049,03 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovės advokatės ruoštus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką ir tai, kad atstovė ne į vieną teismo posėdį į Klaipėdos mieste vykusius teismo posėdžius vykdavo iš Vilniaus miesto ir atgal, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ginčo šalių nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str.).

2018-03-14 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/00574 iš J. J. išieškomas 23 164,18 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas kreditorei Luminor Bank AB iki 8908,01 Eur sumos.

Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AB, j.a.k. 112029270, ieškovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 180,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Luminor Bank AB, j.a.k. 112029270, naudai 1049,03 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AB, j.a.k. 112029270, valstybės naudai 195,73 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

2018-03-14 teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti į teismo archyvą prijungtas civilines bylas Nr. N2-661-328/2009 ir Nr. e2-4056-769/2016, o antstoliui grąžinti teismui pateiktą vykdomąją bylą (2 tomai).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.