Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1682-288/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-17
Bylos Nr.
1-1682-288/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
S. M.
Advokatai
Sandra Pilkauskaitė, Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1682-288/2021Proceso Nr. 1-01-1-44432-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, Dariui Dziegoraičiui,nukentėjusiajai A. G., jos atstovei advokatei B. P.,dalyvaujat kaltinamajai S. M., jos gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvena ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. M., 2020 m. lapkričio 7 d., apie 14.00 val. bendrabučio bendroje virtuvėje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė A. G. plastikiniu buteliu per galvą ir suėmusi už plaukų juos tampė, taip išraudama kelis plaukus, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji S. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies. Nukentėjusiąją pažįsta apie 20 metų, kadangi gyvena viename bendrabutyje. Nukentėjusioji po 27 metų santuokos su jos sutuoktiniu, paviliojo jos vyrą, nors jie buvo išsituokę, tačiau kartu gyveno. Jai žinoma, kad jos vyras ir nukentėjusioji draugauja, ji pati yra užtikusi savo vyrą su nukentėjusiąja rūsyje. Įvykio dieną ji dirbo (duomenys neskelbtini). Išeidinėjo iš savo buto su šiukšlėmis po pažastimi ir turėjo rankose tuščią vieno litro talpos plastmasinį butelį, kai tuo pat metu išėjo ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji pradėjo ją provokuoti, ji sakė, kad nustotų ją provokuoti. Nukentėjusioji su geltona pašluoste trenkė jai į veidą, tuomet iškoliojo ją priekaištaudama, kad su jos vyru miega, išvadino ją negražiai, nežino, kokiu būdu nukentėjusioji įsikabino jai į žandą ir išplėšė auskarą, tada ją nutraukė už plaukų nuo savęs, turėti šiukšlių maišai jai iškrito iš rankų. Teigia, kad ji nuo nukentėjusiosios gynėsi. Šiuo metu su buvusiu vyru negyvena, iškraustė. Mano, kad jokio skausmo nukentėjusiajai nesukėlė, nes nei vieno plauko jos neišrovė. Gindamasi su tuščiu buteliu trenkė nukentėjusiajai per galvą, tačiau neįsivaizduoja, kad tai galėjo sukelti fizinį skausmą.

Nors kaltinamoji S. M. kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena viena (duomenys neskelbtini). Su kaltinamąja yra kaimynės, santykiai su ja blogi. Buvo kažkada susidraugavę, bet apkaltino, kad miega su jos vyru. Kaltinamoji seniai išsituokusi su savo vyru. Kaltinamoji meluoja, kad ją rado rūsyje su jos vyru, kadangi į rūsį ji neina. Kaltinamosios vyras užeidavo pas kaimyną išgerti. Įvykio dieną pamačiusi, kad ji išeina, kaltinamoji pasivijo ją su rankoje turėtu buteliu ir sudavė per galvą. Įėjus į virtuvę kaltinamoji pradėjo ją stumdyti, kolioti. Jokio auskaro iš kaltinamosios ausų neišplėšė. Buvo atvykusi policija ir matė, kad pas kaltinamąją jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Kitą dieną išsikvietė greitąją, nes įvykio dieną patyrė šoką, bijojo į koridorių išeiti. Reiškia byloje civilinį ieškinį – 500 eurų sumai už patirtą skausmą ir išgyvenimus.

Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba vyresniąja tyrėja. Nepažįsta nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios. Kiek žinoma, tarp moterų įvyko konfliktas. Konflikto metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Buvo nuvykusi į įvykio vietą.

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad

Liudytoja E. V. parodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. tarnybos metu, atlikti procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44432-21 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad pranešėją užpuolė kaimynė, trenkdama jai plastikiniu buteliu per galvą ir išraudama plaukus, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kolega J. G. tarnybiniame automobilyje pildė procesinius dokumentus kartu su pranešėja. Kažkuriuo metu pranešėja pasakė, kad į kiemą grįžo kaimynė, kuri ją užpuolė, tuomet išlipo iš automobilio ir nuėjo pabendrauti su įtariamąja, kurios anketinių duomenų dabar neprisimena. Kadangi praėjo nemažai laiko, o ir įvykių į kuriuos reaguoja daug, detalių neprisimena ir ką tiksliai pasakojo įtariamoji, nelabai prisimena. Ji paaiškino, kad su kaimyne konfliktuoja dėl vyro. Kuri pradėjo konfliktą, ji dabar neprisimena. Įtariamoji buvo su nosį ir burną dengiančia medicinine kauke, bet kažkuriuo metu ji jai rodė savo dantų protezus, bet neprisimena dėl kokios priežasties. Ar pas įtariamąją ant veido buvo kažkokie sužalojimai, ji neprisimena (b. l. 75-76).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja juos tvirtina.

Iš 2020 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados matyti, kad A. G. galvoje, veide, kakle, objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 72).

Iš akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta bei, kad A. G. ir

S. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 91-93).

Iš 2020 m. lapkričio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės išdėstytos pranešėjos nukentėjusiosios (1 t., b. l. 5-13).

Iš 2021 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo, matyti, kad užfiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą Body kamerų vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip pranešėja paaiškina, kad ją užpuolė kaimynė, plastikiniu buteliu trenkė per galvą ir rovė plaukus, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų nepatyrė. Kaltinamoji S. M. paaiškino, kad sudavė pareiškėjai plastikiniu buteliu per galvą ir patampė ją už plaukų (1 t., b. l. 26-31).

Iš 2021 m. balandžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas telefoninis pranešimas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 38-40).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jos kaltė neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios A. G. parodymais, kad jai sudavė su buteliu per galvą ir tampė ją už plaukų. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra išsamūs ir vieningi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos E. V. parodymai, kad pranešėja pasakė, kad kaimynė ją užpuolė. Pabendravusi su kaltinamąją paaiškėjom kad ji kobfliktuoja dėl vyro, įvykio vietoje, vaizdo bei garso įrašu, kuriuose girdimas kaltinamosios paaiškinimas, pripažinimas, kad <...,,aš ją už plaukų, aš nemeluoju, aš ją už plaukų patampiau, bet taip gerai, kad mano šiukšlės išbyrėjo, aš taip einu iš paskos, sakau baik, ar baik kažkas, baik, jinai ar kaip ar. Antras žodis man atrodo buvo (necenzūrinis žodis), kaip aš jai su tuo plastmasiniu trenkiau...>“ (1 t., b. l. 26-31).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji S. M. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas kitam asmeniui fizinis skausmas.

Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis). Kaltinamoji S. M. ankščiau neteista, bausta administracine tvarka (1 t. b. l. 100-103). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 106). Respublikiniame priklausomybės ligų centre, nesigydė (1 t., b. l. 109).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamosios elgesį teisiamojo posėdžio metu, ją charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vadovaujantis BK 47 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį – 5 00 eurų (penkių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti. (1 t. 1 b. l. 53-56).

Kaltinamoji S. M. su pareikštu nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistinas, atsižvelgiant, į tai, kad nukentėjusiajai A. G. buvo tyčia sukeltas fizinis skausmas. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, tačiau ieškinys mažintinas atsižvelgiant į kaltinamosios S. M. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiajai padarytas tik fizinis skausmas sveikata nebuvo sutrikdyta, sunkių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, ir nukentėjusiajai A. G. priteistina iš kaltinamosios S. M. – 200 (du šimtai) eurų dydžio suma jos nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 350 eurų (trys šimtai penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų už advokato apaglbą (2 t., b. l. 21-26).

VI. Kiti klausimai

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, prašė iš kaltinamosios priteisti patirtas proceso išlaidas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

2021 m. liepos 7 d. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės advokatės Brigitos Pauliukevičienės prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodyta, jog nukentėjusioji už teisines paslaugas advokatei B. P. sumokėjo – 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų) (2 t., b. l. 21-22, 23-24).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016). Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (teisinių konsultacijų teikimas, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), proceso teisme trukmę, baudžiamoji byla nėra didelės apimties, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma – 350 eurų, įvertinus nurodytas aplinkybes priteistina iš kaltinamosios S. M..

Kaltinamajai S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-109), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės (1 t., b. l. 25, 37), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos

Išaiškinti kaltinamajai, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios ji privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jai keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.

Nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai A. G. priteisti iš kaltinamosios S. M. – 200 (du šimtus) eurų dydžio sumą, neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamosios S. M. nukentėjusiajai A. G. teismo išlaidas už advokato pagalbą 3 50,00 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė