- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- N-62-458-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimo J. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutarimu J. F. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnyje („Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas“) numatyto pažeidimo padarymo nutraukė. Teismas konstatavo, kad S. B. prašė patraukti J. F. administracinėn atsakomybėn už kliudymą jam, kaip bendrovės akcininkui, dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, įstatymo numatytos informacijos nepateikimą ar kitų įstatuose numatytų jo neturtinių teisių pažeidimą. Šiuos visus alternatyvius ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymius S. B. grindžia nustatyta objektyvia aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam neįteikė pranešimo apie sprendimą sušaukti bendrovės (duomenys neskelbtini) visuotinį akcininkų susirinkimą pasirašytinai ar tokio pranešimo neišsiuntė registruotu laišku. Teismas pažymėjo, jog informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką nustato Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyti trys alternatyvūs informavimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą būdai: pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame dienraštyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
Teismas nurodė, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad apie šaukiamą (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimą buvo paskelbta 2009 m. spalio 28 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, t. y. dienraštis, kuriame pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 12.2 punktą skelbiama apie bendrovės visuotinį susirinkimą. S. B. pripažįsta, kad apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą jis sužinojo iš minėto skelbimo, o tokios informacijos pateikimas įstatuose nurodytame dienraštyje yra pakankamas pagrindas teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. F. įvykdė pareigą informuoti akcininką S. B. apie šaukiamą (duomenys neskelbtini) akcininkų visuotinį susirinkimą. S. B. motyvai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įstatuose nurodyta kitokia akcininkų informavimo tvarka, nesudaro pagrindo J. F. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnį, nes: pirma, tokia tvarka yra numatyta ne bendrovės įstatuose, o Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje; antra, (duomenys neskelbtini) įstatų 12.2 punkte numatyta akcininkų informavimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių pranešimo apie šaukiamą visuotinį susirinkimą būdų, tik numato papildomą pareigą informuoti kreditorių (bet ne akcininką); trečia, S. B. nepagrįstai išplečia (duomenys neskelbtini) įstatų 12.1 punkto taikymo ribas, nes pranešimus akcininkams apie rengiamą visuotinį susirinkimą teisės aktai aiškiai išskiria iš kitos jiems pateikiamos informacijos.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu, S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis siekia J. F. patraukimo atsakomybėn už jo neturtinės teisės, numatytos (duomenys neskelbtini) įstatų 12.1 punkte, pažeidimą, t. y. už pranešimo apie sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų bendrovės akcininkų susirinkimą, kuris turi būti žinomas akcininkams, jam nepateikimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog informavimas apie šaukiamą akcininkų susirinkimą ir pranešimų, kurie turi būti žinomi bendrovės akcininkams, pateikimas yra dvi savarankiškos bendrovės vadovo pareigos. Remdamasis bendrovės įstatų 9.15 ir 12.1 punktais, daro išvadą, jog J. F. neįvykdė pareigos informuoti akcininkus apie esminius bendrovės įvykius.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą J. F. prašo jį atmesti iš esmės palaikydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo motyvus. Nurodo, jog įstatų 12.2 punktas yra specialioji norma 12.1 punkto, įtvirtinančio bendrą pranešimų siuntimo tvarką, atžvilgiu, o net ir konstatavus jo veiksmų neatitikimą įstatymų 12.1 punktui, toks pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesukėlęs jokių pasekmių ar žalos, nes S. B. dalyvavo susirinkime, o jam neįvykus – ir pakartotiniame.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Kaip matyti iš akcininko S. B. pareiškimo apylinkės teismui, šis siekė (duomenys neskelbtini) vadovą J. F. atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnį, nes šis nebuvo bendrovės įstatų 12.1 punkte numatyta tvarka informuotas apie priimtą J. F. sprendimą šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, taip kliudant jam dalyvauti susirinkime, nepateikiant įstatymo numatytos informacijos, pažeidžiant kitas, įstatuose numatytas (šiuo atveju įstatų 12.1 p.), jo neturtines teises.
Atsižvelgiant į tai bei į apeliacinio skundo argumentaciją, teisėjų kolegija, tikrindama priimto pirmosios instancijos teismo nutarimą šiuo aspektu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai apsibrėžęs teisminio nagrinėjimo dalyką (b. l. 49, paskutinė pastraipa), paminėtų klausimų netyrė. Kitaip tariant, apylinkės teismas neanalizavo, ar sprendimas šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą S. B. buvo įteiktas, ar tokio sprendimo įteikimas numatytas įstatyme ar įstatuose ir t. t., t. y. apskritai nevertinta, ar S. B. nurodytas J. F. neveikimas patenka į ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytas alternatyvias pažeidimo pasireiškimo formas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas analizavo tik tai, ar J. F. tinkamai įvykdė pareigą informuoti akcininką apie šaukiamą akcininkų susirinkimą pasirinkdamas konkretų informavimo būdą, tačiau, kaip jau buvo minėta, S. B. susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo klausimo nekėlė, o keldamas abejones dėl paminėtos pareigos tinkamo vykdymo akcentavo būtent tai, kad J. F. tinkamai informuodamas apie susirinkimą dienraštyje jam neįteikė įstatų nustatyta tvarka paties sprendimo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Iš pasakyto matyti, jog bylos esmė pirmosios instancijos teisme liko neatskleista, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnio ir 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
S. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.