Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. (A. K.), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K. gim. (duomenys neskelbtini)., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį nepateikė 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 str. 4 d. nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d. Tokiais veiksmais A. K. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai asmuo pripažįsta kaltę ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje yra rašytinis A. K. paaiškinimas, kad jis kaltę dėl nusižengimo pripažįsta (b. l. 10). 2020 m. gegužės 25 d. A. K. pranešė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. 2020 m. kovo 3 d. savo paaiškinime nurodė, kad 2018 m. finansinių ataskaitų dokumentų rinkinio į Registrų centrą nepateikė, kadangi, kai gavo dokumentus padėjo juos į stalčių su šalia gulinčiais kitais dokumentais, vėliau dėl šeimyninių problemų pamiršo, kad turėjo pateikti į Registrų centrą. Niekas jo nepatikrino, taip pat jis negavo priminimo el. paštu iš Registrų centro. Kai tik gavo įspėjimą, dokumentus iš karto pateikė. Savo kaltę pripažįsta ir gailisi, stengsis, kad ateityje nepasikartotų ir dokumentus teiks laiku (b. l. 10).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.66 str. 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 3 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., tačiau kaip patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro (b. l. 4-9) ataskaitos buvo pateiktos 2020 m. vasario 26 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 10 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Rašytiniame paaiškinime pats A. K. sutinka, kad laiku neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos, o jo nurodytos priežastys nešalina atsakomybės, tačiau vertinamos sprendžiant dėl jo kaltės formos ir skiriamos nuobaudos dydžio.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – realios žalos nesukėlė, pažeidimas ištaisytas - finansinės ataskaitos pateiktos registrui, nors ir pavėluotai. Pažeidimas padarytas neatsargiai. Nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Įmonė veikia virš 10 metų, jos direktoriumi A. K. paskirtas 2009 m. gruodžio 9 d., nuo įmonės įregistravimo dienos. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis A. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nedidelio pavojingumo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju būtų proporcingas įstatyme numatyto minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20111585244 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.