Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. Š., N. I. ir M. J., atsakovės atstovams Andriui Norkūnui ir Viktorui Popandopulai, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atstovui Ą. Č., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovui E. U., trečiojo suinteresuotojo asmens LR ryšių reguliavimo tarnybos atstovams Feliksui Dobrovolskiui ir Marinai Lavrinavičiūtei, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Baltijos TV“ atstovui V. V., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Tele-3“ atstovui L. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB TEO LT skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims LR ryšių ir reguliavimo tarnybai, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“, UAB „Tele-3“ dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bendrovė tiesiogiai dalyvauja skaitmenines antžeminės televizijos plėtroje, jai yra išduotas leidimas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams steigti ir skaitmeninės antžeminės televizijos programas šiais tinklais siųsti. Be to, pareiškėja skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais retransliuoja daugelį užsienio transliuotojų programų. Sprendimais yra stabdoma skaitmeninės antžeminės televizijos plėtra, neigiamai įtakojamas skaitmeninės antžeminės televizijos patrauklumas vartotojams, tuo pačiu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. numato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Pareiškėjo nuomone, minėti atsakovės sprendimai prieštarauja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos strateginiams tikslams, skaitmeninės antžeminės televizijos teisiniam reguliavimui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms bei joje įtvirtintiems konstituciniams principams, taip pat LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo, LR konkurencijos įstatymo, LR visuomenės informavimo įstatymo bei LR elektroninių ryšių įstatymo nuostatoms ir todėl yra naikintini.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, jog atsakovo Sprendimai iš esmės prieštarauja ES ir Lietuvos Respublikos strateginiam tikslui sklandžiai pereiti prie skaitmeninės televizijos ir 2012 metais galutinai išjungti analoginės antžeminės televizijos transliacijas, apsunkinama arba net galimai panaikinama galimybė naudotis visuotinai pripažinta skaitmeninės televizijos teikiama nauda ir aukščiau minėtais jos privalumais.

Lietuvos Respublikos teismai ne kartą yra konstatavę, jog vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimas, kylantis iš ES teisės. Atsakovės sprendimai sutrumpinti skaitmeninių programų transliavimo trukmę, pareiškėjos nuomone, pažeidžia LR Konstitucijos bei LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo saugomas ir ginamas vartotojų teises ir teisėtus interesus, jų teisėtus lūkesčius.

Konstitucijos 46 str. numato, jog valstybė gina vartotojo interesus. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai taip pat nustato pareigą valstybei užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises ir gerbti jų teisėtus interesus bei lūkesčius. Konstitucinis teismas 2004-12-13 nutarime atitinkamai konstatavo, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Atsakovės sprendimai, priešingai nei reikalauja minėti konstituciniai principai, skaitmeninės antžeminės televizijos teisinio reguliavimo tikrumo ir stabilumo neužtikrina, akivaizdžiai pažeidžia vartotojų teises ir teisėtus interesus, jų teisėtus lūkesčius. Savo susirūpinimą galima sprendimų neigiama įtaka vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams yra išreiškusi ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas neigiamai įtakos ne tik vartotojus (namų ūkius), naudojančius nemokamą (nekoduotą) skaitmeninę atžeminę televiziją, bet ir namų ūkius, naudojančius mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją (kurią teikia ir pareiškėja), kurių 2008 metais Lietuvos Respublikoje buvo apie 26000. Šiems vartotojams, pasirenkant mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją, buvo svarbus ir ta pačia technologija transliuojamų nemokamų (nekoduotų) televizijos programų, pasirinkimo galimybės. Tikėtina, kad šie vartotojai pagrįstai tikėjosi, jog, pasirinkę mokamą (abonentinę) skaitmeninę antžeminę televiziją, jie, naudodami tą pačią technologiją, be jokių apribojimų taip pat galės matyti ir kitas skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu transliuojamas nemokamas (nekoduotas) skaitmeninės antžeminės televizijos programas, tuo labiau, kad šios programos be jokių apribojimų buvo transliuojamos nuo 2006-2007 metų. Atsakovo Sprendimai aiškiai pažeidžia šiuos vartotojų teisėtus lūkesčius. Skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas taipogi pažeidžia vartotojų ekonominius interesus, kurių apsaugą užtikrina Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 9 p., kadangi šie vartotojai, norėdami be jokių apribojimų ir apsunkinimų matyti skaitmenines programas, bus priversti pakartotinai keisti pasirinktą technologiją ir prisiimti visus su tuo susijusius finansinius nuostolius (pvz. finansinius nuostolius, patiriamus nutraukiant sutartis dėl mokamos (abonentinės) skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų teikimo, finansinius nuostolius, patiriamus pakartotinai keičiant pasirinktą technologiją).

Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę - valstybės konstitucinė priedermė. Todėl sąžiningos konkurencijos apsauga valstybės privalo būti tinkamai užtikrinta. Atsakovo sprendimais, kurias buvo sutrumpinta skaitmeninių programų transliavimo trukmė, yra pažeidžiamas Konstitucijoje bei LR konkurencijos įstatyme įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas. Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje. To paties straipsnio 2 d. įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Televizijos paslaugų teikėjai (transliuotojai, retransliuotojai) konkuruoja tarpusavyje nepriklausomai nuo to, kokiais elektroninių ryšių tinklais jie transliuoja ar retransliuoja televizijos programas. Europos Komisija tai yra ne kartą pripažinusi savo praktikoje koncentracijų bylose. Todėl, remiantis Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimais, atsakovo priimami teisės aktai ir kiti sprendimai, susiję su televizijos paslaugų teikimu vienu ar kitu elektroninių ryšių tinklu, negali sudaryti skirtingų konkurencijos sąlygų televizijos paslaugų teikėjams priklausomai nuo to, kokiu elektroninių ryšių tinklu jie naudojasi. Jeigu atsakovė savo priimamais sprendimais sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas, jis pažeidžia LR konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus.

Pažymi, jog atsakovo sprendimais yra sutrumpinama tik skaitmeninių programų, kurios yra transliuojamos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, transliavimo trukmė. Tačiau tų pačių programų transliavimo kitais elektroninių ryšių tinklais (t. y. analoginės antžeminės televizijos tinklais, kabelinės televizijos tinklais, MDTV, IPTV ir per dirbtinius Žemės palydovus) trukmė išlieka nepakitusi. Suprantama, jog tokie atsakovo sprendimai turės tiesioginę įtaką skaitmeninės antžeminės televizijos vartotojų elgesiui ir atitinkamai skaitmenines antžeminės televizijos paslaugų teikėjams. Kaip minėta aukščiau, sutrumpinus skaitmeninių programų transliavimo trukmę, televizijos paslaugos, teikiamos skaitmeninės antžemines televizijos tinklais, taps mažiau patrauklios vartotojams.

Atsakovės 2009-06-10 priimti sprendimai Nr. 54, 55, 56, 57 ir 58 yra individualūs teisės aktai skirti konkrečiam subjektui - transliuotojui, kuriam suteikta licencija, o ne pareiškėjai.

Pareiškėja neturi teisės retransliuoti antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais transliuotojų visuomenei transliuojamų televizijos programų: „TV1“, „Info TV“, „Liuks!“, „BTV“ ir „TV6“, t.y. būtent tų programų, kurių transliavimo trukmę atsakovas leido sutrumpinti transliuotojams.

Be to, transliuotojai, kuriems spendimais buvo leista transliuoti minėtas televizijos programas trumpiau, naudojasi ne pareiškėjo, o trečiojo suinteresuoto asmens - AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (toliau - LRTC) siuntimo paslauga, todėl iš siuntimo paslaugų pareiškėjo gaunamos pajamos dėl sprendimų sumažėti negali. Pretenzijų pareiškėjui dėl galimo kai kurių lietuviškų televizijos programų transliavimo laiko sutrumpėjimo neturėtų reikšti ir mokamos (abonentinės) televizijos „Gala“ vartotojai, nebent jie buvo suklaidinti dėl tikrosios Bendrovės teikiamų paslaugų apimties.

LRTK yra išdavusi Bendrovei retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu licencijas Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), suteikiančias teisę retransliuoti 25 koduotas ir 2 nekoduotas užsienio šalių televizijos programas. Tuo tarpu lietuviškos televizijos programos neįeina į skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais platinamą „Gala“ programų paketą ir vartotojams skleidžiamos neatlygintinai. Minėtos programos yra nekoduotos, nemokamos ir pareiškėjas neteikia vartotojams atlygintinų paslaugų, susijusių su šių programų siuntimu ir/ar retransliavimu. Todėl Sprendimais suteiktas leidimas sutrumpinti televizijos programų transliavimo trukmę negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Atsakovės priimti sprendimai niekaip nepakeitė pareiškėjos teisių ir pareigų apimties.

Administracinių teismų praktika pripažįsta, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr.A11-443/2005, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Akivaizdu, jog skundžiami Sprendimai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir tokiu būdu šių teisių nepažeidžia, ir tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą.

Be to, pareiškėjo nurodytais pažeistais teisės aktais ir juose įtvirtintais principais ginama tai, kas taikant LR administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t.y. viešasis interesas.

Asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-11/2004, 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

ABTĮ 56 str. 1 d. numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Tai, kad ABTĮ du kartus yra akcentuojama, jog viešieji interesai ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, patvirtina, kad šios nuostatos nėra įstatymo leidėjo teisinės kalbos netikslumas, bet speciali, sąmoninga ir tikslinga reglamentacija. Taigi, ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi.

Bendrovė yra privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti privačius interesus (CK 2.34 str. 3 d.), t.y. pareiškėjas nėra įstatymu numatytas asmuo turintis teisę ginti viešąjį interesą, tai pat įstatymai nesuteikia teisės pareiškėjui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje. Nustačius, kad įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą, byloje konstatavus, kad pareiškėjas gina visuomeninį interesą o ne savo teises ar interesus, bei, tai, kad tokio atvejo nenustato įstatymai, teismas vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 5 d., 103 str. 3 p., skundą (prašymą) privalo palikti nenagrinėtu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-11/2004).

Be to, televizoriai ir antenos vartotojų naudojami skaitmeninės antžeminės televizijos signalams priimti, taip pat yra tinkami ir analoginei televizijai žiūrėti. Todėl visi skaitmeninės antžeminės televizijos vartotojai turi galimybę be papildomų išlaidų žiūrėti ir transliuojamas analoginės antžeminės televizijos programas. Pažymi, jog didžioji dalis skaitmeninės antžeminės televizijos programų yra transliuojama iš tų pačių bokštų, kaip ir analoginės televizijos programos, todėl vartotojams, pageidaujantiems žiūrėti tiek skaitmenines, tiek analogines televizijos programas, dažniausiai net nereikia papildomai derinti televizijos programų signalų priėmimui naudojamų antenų.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad sprendimai prieštarauja Konstitucijai ir LR konkurencijos įstatymui ginantiems sąžiningos konkurencijos laisvę bei Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d. bei sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas tarp skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų teikėjų (pvz. pareiškėjo) ir paslaugų teikėjų, teikiančių televizijos paslaugas kitais elektroninių ryšių tinklais yra nenagrinėtinas teisme.

Skundo pateikimo teismui metu galiojusi ABTĮ 25 str. 1 d. redakcija nustatė, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ABTĮ 22 str. 3 d., kuri nustato, kad, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui.

Konkurencijos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. nustato, kad viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 str. reikalavimams tiria Konkurencijos taryba. Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. nustato, prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Pagal Konkurencijos įstatymo 36 str. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti įvairius nutarimus, kuriuose turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas, o Konkurencijos tarybos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. Įstatymo 38 str. 1 d. nustato, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Taigi Konkurencijos įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, kuri yra privaloma pareiškėjui ir kurios pareiškėjas nesilaikė.

LR visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 48 d. nustato, kad retransliavimas - bet kokiomis techninėmis priemonėmis visuomenei transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimas ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu, o to paties straipsnio 50 d. nustato, kad retransliuotojas -retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų nustatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris retransliuoja užbaigtas ir nepakeistas visuomenei transliuojamas programas arba atskiras jų dalis ir prisiima atsakomybę už tokio retransliavimo teisėtumą. Taigi įstatymas įpareigoja retransliuotoją retransliuoti transliuojamą programą arba atskirą jos dalį tokią kokia ji pagal licencijos sąlygas transliuojama transliuotojo, t.y. nepakeistą ir tokios trukmės kokią ją transliuoja Transliuotojai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas (kuris yra tik galimas) akivaizdžiai užkerta galimybę skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojams (įskaitant pareiškėją) vykdyti LR visuomenės informavimo įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintą pareigą tinkamai (visa apimtimi) retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas yra visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu LR ryšių reguliavimo tarnybos atstovai prašė skundo reikalavimus tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovai prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens UAB “Baltijos TV“ atstovas paaiškino, kad sutinka su atsakovės pozicija, prašo skundą atmesti ir palaiko trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „TELE-3“ argumentus .

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad skundžiamais Komisijos 2009-06-10 sprendimais Nr.54, 55, 56, 57, 58 buvo tenkinti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“, UAB „Tele–3“ prašymai ir iš dalies pakeistos šiems asmenims išduotos licencijos (t1, b.l. 131-140). Minėtais sprendimais visais atvejais buvo sutrumpinta minėtų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų skaitmeniniais antžeminiais tinklais transliuojamų televizijos programų - „Info TV“, „Liuks!“, „TV1“ (transliuotojas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, licencijos atitinkamai Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini)); „BTV“ (transliuotojas UAB „Baltijos TV“, licencija Nr.(duomenys neskelbtini)); „TV6“ (transliuotojas UAB „TELE-3“, licencija Nr.(duomenys neskelbtini)) - transliavimo trukmė. Pakeitimai, t.y. skaitmeninių programų transliavimo trukmės sutrumpinimas nustatytas laikinai, konkrečiam laikotarpiui, t.y. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „Baltijos TV“ iki 2010-06-15, o UAB „Tele–3“ iki 2010-07-01.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgus į minėtuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ar pan.

Iš skundo motyvų bei jame nurodomų argumentų matyti, kad Bendrovė savo reikalavimus iš esmės grindžia skaitmeninės televizijos galimu plėtros stabdymu, t.y. šių sprendimų sukeltomis neigiamomis pasekmėmis vartotojams. Taip pat nurodo, kad skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamos Europos Sąjungos bei Lietuvos respublikos teisės aktų nuostatos.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“, UAB „Tele-3“, būdami transliuotojais naudojasi ne pareiškėjos, o AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ siuntimo paslaugomis, todėl atitinkamų programų transliavimo laiko sutrumpinimas jokios įtakos pareiškėjai (jos gaunamoms pajamoms) neturi (t2, b.l. 98-99).

Pareiškėjos atstovas patvirtino, kad Bendrovė yra retransliuotoja (techninė signalo persiuntėja), o jai išduotoje licencijoje, kanalai, kurių transliavimo laikas skundžiamais sprendimais buvo sutrumpintas („Info TV“, „Liuks!“, „TV1“, „BTV“,„TV6“), nenurodyti (t2, b.l. 98).

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl skundžiamų sprendimų kol kas niekas nepasikeitė, nėra jokių pasekmių, todėl sprendimų neskundė. Jeigu sutrumpėtų transliavimo laikas, tai būtų derybų klausimas , ar bus nuostoliai ( 2t. b.l. 101).

Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, matyti, kad ginčijamais sprendimais Bendrovės teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, todėl šių sprendimų panaikinimas pareiškėjai nesukurtų jokių teisinių pasekmių, t.y. nepakeistų tarp pareiškėjos ir atsakovės bei trečiųjų suinteresuotų asmenų susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio.

Pareiškėja nėra subjektu turinčiu teisę pagal LR administracinių bylų teisenos įst. 56 str. nuostatas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomų interesų gynimo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A822-187/2009, Nr.A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad Bendrovės skundo reikalavimai dėl Komisijos 2009-06-10 sprendimų Nr.54, 55, 56, 57, 58 panaikinimo yra nepagrįsti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos AB TEO LT skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą