- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 2-410-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02300-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6462-431/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir antstolio M. P. priteisti 405 212 Eur žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti nustatęs, kad teismo žinioje jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5871-450/2015 dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio nuostatas, pažeidė jo teises į teisinę gynybą, nutartyje nėra motyvų, pagrindžiančių išvadą, kad tokia pati byla jau yra nagrinėjama, nes jos yra skirtingos, reikalavimai reiškiami skirtingiems atsakovams dėl skirtingų žalos atlyginimo dydžių. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, nes ieškinio priėmimą sprendė to paties teismo, dėl kurio tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreipiamasi į teismą teisminės gynybos, teisėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti bylų tapatumo požymiai: šalių, dalyko ir pagrindo tapatumas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei jau nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5871-450/2015 procesinius dokumentus, priėjo išvadą, kad apelianto šioje byloje pateiktas ieškinys yra tapatus. Šioje byloje ir paminėtoje anksčiau nagrinėjamoje byloje apeliantas jam padarytą žalą kildina iš netinkamų antstolio M. P. veiksmų, vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendimą, faktiniu pagrindu nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes – antstolio atsisakymą vykdyti šį teismo sprendimą. Paminėtoje byloje atsakovais nurodomi Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, ir antstolis M. P. Šioje byloje atsakovais taip pat nurodomi tie patys asmenys. Nors be šių atsakovų apeliantas ieškinio įžanginėje dalyje atsakovais nurodo ir Lietuvos apeliacinį teismą bei Vilniaus apygardos teismą, iš ieškinio turinio matyti, kad šiems atsakovams nėra reiškiama jokių reikalavimų. Formalus šių atsakovų procesinio statuso nurodymas, nereiškiant jiems jokių materialinių reikalavimų, nenurodant jokių su šiais atsakovais susijusių aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie laikytini atsakovais. Taigi ieškinių pagrindas ir šalys yra tie patys (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).
Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad skiriasi ieškinių dalykas, t. y. prašomos priteisti žalos dydis. Nors ieškiniu šioje byloje prašoma priteisti 405 212 Eur žalos atlyginimo, o paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5871-450/2015 – 305 212 Eur, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus procesinių dokumentų turinį, matyti, kad nurodomas iš esmės identiškas žalos (turtinės, neturtinės) pobūdis. Vien tai, kad šioje byloje apeliantas jam padarytos neturtinės žalos mastą padidino 100 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys nėra tapatus (CPK 185 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.