Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J., viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs G. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. rugsėjo 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. J. už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 20 d. 12 val. 15 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 202 punkto reikalavimus (b. l. 6).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalies padarymą skyrė jam 150 Lt baudą (b. l. 7).

Per teismo posėdį G. J. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Už šį pažeidimą G. J. paskirta vidutinė įstatymu numatyta 150 Lt bauda.

G. J. apeliuoja į tai, jog saugos diržą jis buvo užsisegęs. Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Institucija tinkamai įformino administracinį teisės pažeidimą, ar turėjo pakankamai įrodymų patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už KET reikalavimų pažeidimus.

Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), policijos pareigūnų liudytojų D. Č. ir A. V. paaiškinimai teisme, pastarojo tarnybinis pranešimas (b. l. 8), patvirtina, kad G. J. 2010 m. rugsėjo 20 d. 12 val. 15 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Šiais veiksmais pažeidė KET 202 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuotojams vairuoti automobilį neužsisegus saugos diržo, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje.

Policijos pareigūnai D. Č. ir A. V. teisme patvirtino, kad minėtą dieną jie akivaizdžiai matė kaip G. J. važiavo neužsisegęs saugos diržo, todėl jo argumentai yra atmestini.

Pagal Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Taip pat vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, be laisvų rankų įrangos. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Šių Taisyklių reikalavimai yra labai reikšmingi, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.

Be to, G. J. pastoviai pažeidinėja KET reikalavimus, ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, išvadų nedaro. Šias aplinkybes patvirtina policijos pažyma apie jo padarytus administracinio teisės pažeidimus (b. l. 10?13).

Liudytojos K. J. paaiškinimais teismas nesiremia, nes ji yra G. J. žmona, gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.).

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, nes jis nepateikė teismui jo atsakomybę lengvinančių kitų įrodymų. Pagal ATPK 20 straipsnį „Nuobaudos skyrimo tikslai“, administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad jie nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl paskirtoji nuobauda yra pati tinkamiausia.

Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti G. J. skundo ir panaikinti Vilniaus apskr. VPK nutarimą skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK 2010-09-20 nutarimą, kuriuo G. J. paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.