- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eII-1680-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01762-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- R. J.
Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. eII-1680-1130/2025 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01762-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4
2025 m. gruodžio 10 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25193-2025 (ROIK: 25285176027) (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25193-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 75 Eur dydžio bauda. R. J. nubaustas už tai, kad Oslo g., Vilniuje, 2025 m. rugsėjo 15 d. 11 val. 03 min., vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 20 punktą.
Pareiškėjas , nesutikdamas su minėtu nutarimu, padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas. Dėl šių priežasčių yra įsitikinęs, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko naikintinas. Kaip nurodoma nutarime, šios bylos nagrinėjimas jo reikalavimu vyko žodinio proceso tvarka. Nagrinėjime dalyvavo jis pats asmeniškai. Kadangi jo tariamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies pažeidimas buvo užfiksuotas byloje esančiais vaizdo įrašais (mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis, tvirtinamomis prie uniformos), be kita ko, bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas ir minėtas vaizdo įrašas. Ir peržiūrėjus šį įrašą, jo supratimu yra akivaizdu, kad jis nepadarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y., vairuodamas transporto priemonę rankomis mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Nes, ką neabejotinai patvirtina aptariamas įrašas, jame nėra fiksuotas jo tariamas kalbėjimo telefonu momentas. Šioje vietoje pastebėtina, kad jis buvo stabdytas pareigūnų, kurie važiavo automobiliu, nepažymėtu įprastais policijos ženklais. Šie automobiliai yra aprūpinti specialia įranga, tokia kaip radarai ir vaizdo kameros, leidžiančia fiksuoti pažeidimus be tiesioginio kontakto su vairuotojais. Tačiau, jokia vaizdo medžiaga apie jo tariamai padarytą pažeidimą pateikta ir apžiūrėta nebuvo. Kas, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, turėjo būti aiškinamas jo naudai, ir negalėjo būti vertinamas kaip jo pažeidimo padarymo ir kaltės įrodymas. Ir kas privalėjo būti vertinama kaip akivaizdus ir neabejotinas įrodymas, kad joje yra užfiksuota, kad jokiu telefonu jis nesinaudojo. Kas reiškia, jog jokio pažeidimo nepadarė. Priešingai nei daroma prielaida nutarime. Toliau atkreiptinas dėmesys į šias nutarime nurodomas aplinkybes - „Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant dviese su kitu pareigūnu tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini)., pastebėjo važiuojantį automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairuodamas automobilį laikė rankoje mobiliojo ryšio priemonę telefoną su juodos spalvos dėklu priglaudęs prie kairės ausies. <...> Kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu R. J. buvo peržiūrėtas pareigūno kūno kamera fiksuotas bendravimas su vairuotoju. Policijos pareigūnui paprašius vairuotojo parodyti savo mobilaus ryšio telefoną, šis paėmė telefoną nuo priekinės keleivio sėdynės ir parodė pareigūnui, telefonas buvo juodos spalvos dėkle “. Nutarimą atlikusio pareigūno liko netinkamai įvertintos šios byloje nustatytos aplinkybės. Akivaizdu, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra surašyti jau po įvykio. Ir kyla elementarus klausimas, kokiu tikslu pareigūnas priėjęs prie jo, prašo parodyti mobilaus telefono aparatą, jeigu, tariamai, jis matė, kaip jis juo kalbėjo (kas reiškia, jog turėjo matyti ir patį mobilaus telefono aparatą ir jo dėklą). Ir tada, jau pamatęs koks jo mobilaus telefono aparatas ir į kokį dėklą įdėtas, tarnybiniame pranešime konstatuoja, kad jis, tariamai, kalbėjo telefonu, įdėtu į juodą dėklą. Tačiau, akivaizdu, šios aplinkybės nutarimą priėmusio pareigūno kritiškai vertinamos nebuvo. Ypač kontekste aplinkybių, jog jokie įrašai iš transporto priemonės, kuriuose būtų užfiksuotas jo tariamas pažeidimas, pateikti nebuvo. Nutarime liko neįvertintos jo nurodytos aplinkybės, jog automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga, prie kurios telefonas buvo prijungtas. Dėl ko naudotis jo rankomis jam nebuvo nei poreikio, nei galimybės. Be to, kaip nurodė, telefonas buvo prijungtas prie krovimo laido, dėl ko laikyti jo prie kairės ausies buvo kone fiziškai neįmanoma (nes laidas nėra ilgas, ir jungiasi į lizdą, esantį prie dešiniojo porankio). Liko niekaip nevertintos jo nurodytos aplinkybės, jog rankoje jis turėjo kortelių dėklą, kurį ir parodė priėjusiam pareigūnui. Kaip nurodoma pareigūnų tarnybiniame pranešime, tuo metu, kuomet tariamai naudojosi telefonu, automobilis važiavo. Taigi, kyla klausimas, kaip įmanoma vairuoti automobilį, kuomet vienoje rankoje, anot pareigūnų, jis laiko mobilaus ryšio telefoną, o kitoje kortelių dėklą. Akivaizdu, kad nutarimą atlikusiam pareigūnui turėjo kilti natūralus klausimas, kokiu būdu tuomet buvo vairuojamas automobilis? Kaip galima nustatyti iš nutarimo turinio, jis grindžiamas jį surašiusio pareigūno svarstymais apie tai, kad nėra duomenų, jog pareigūnai suinteresuoti jį apšmeižti. Tačiau, elementarios pareigūnų klaidos galimybė nebuvo nei tirta, nei vertinta. Tikrinant pareigūnų nurodytą versiją, byloje nenustatytas, netirtas ir niekaip nevertintas ir tariamo pažeidimo fiksavimo mechanizmas - kurioje vietoje buvo pareigūnų automobilis, kuomet jame esantys pareigūnai tariamai pamatė jį vairuojant ir rankomis naudojant mobilųjį telefoną; kuriuo momentu jie pamatė jo vairuojamą automobilį ir jį jame, besinaudojantį mobiliuoju telefonu rankomis, koks buvo atstumas nuo pareigūnų automobilio iki mano automobilio tuo momentu, kuomet pareigūnai tariamai pamatė, koks buvo abiejų transporto priemonių išsidėstymas viena kitos atžvilgiu, kokius veiksmus rankomis jis atliko su mobiliojo ryšio telefono aparatu ir t. t. Nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant nustatyti, ar tuo metu, kuomet tariamai naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis, buvo atliekami kokie nors veiksmai mobiliojo telefono aparatu - skambinama, rašoma žinutė, naršoma internete ir/ar pan. Kas, be kita ko, bent jau galėtų patvirtinti pareigūnų žodžius. Juo labiau, kad, kaip minėta, dėl jam nesuprantamų priežasčių, vaizdo įrašo iš brangia įranga aprūpinto tam specialiai pritaikyto pareigūnų automobilio byloje nėra. Liko neįvertinta ir tai, kad, kaip nurodyta ir nutarime, nuo pat sustabdymo momento jis neigė, kad vairuodamas rankomis naudojosi telefonu. Ir ši jo pozicija, kaip minėta, jokiais objektyviais duomenimis, apart pareigūnų žodžių, nebuvo paneigta. Tyrimą atlikęs pareigūnas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, jo reikalavimu nagrinėjimas vyko žodžiu, į kurį jis atvyko betarpiškai. Jo atvykimas jam kainavo daugiau nei paskirta nuobauda. Kyla klausimas, kodėl ir kam jam to reikia. Negi jis vyksta pas tyrimą atliekantį pareigūną, tam sugaišta ne tik laiką, bet ir išleidžia daugiau pinigų, nei skirtina nuobauda, tiesiog tam, kad pameluoti tyrimą atliekančiam pareigūnui. Kaip nurodė nagrinėjimo metu, jam svarbi tiesa ir jos nustatymas. Jis nesutinka ir negali sutikti, kuomet yra kaltinamas nebūtais dalykais. Nors jie, iš pirmo žvilgsnio, atrodo menkaverčiai ir nesvarbūs. Tačiau tai tyrimą atlikusio pareigūno, kaip minėta, niekaip vertinta nebuvo. Kaip minėta, faktiškai jo tariamas pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis išimtinai pareigūnų žodžiais, užfiksuotais tarnybiniame pranešime. Jokie kiti bylos duomenys (nei naudotos kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, nei tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašai), priešingai nei daroma išvada nutarime, jokio jo pažeidimo nepatvirtina. Kas savo ruožtu, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, turėjo būti aiškinamas jo naudai, ir negalėjo būti vertinamas kaip jo pažeidimo padarymo ir kaltės įrodymas. Jo įsitikinimu, esant tokiai situacijai, pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, jeigu būtų tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, privalėjo konstatuoti, kad šiuo atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, bei kad joks administracinis pažeidimas padarytas nebuvo, ir administracinių nusižengimų teiseną dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pažeidimo jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau, kaip jau minėta, tai padaryta nebuvo, kas savo ruožtu reiškia, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Akivaizdu, kad šiuo atveju nutarimą priėmęs pareigūnas bylą tyrė formaliai, nedėdamas pakankamai pastangų nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, byloje esančius duomenis vertino akivaizdžiai netinkamai, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, neįvertino visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, ir tai sutrukdė jam tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Be to, tokiais veiksmai akivaizdžiai buvo pažeistos ir jo teisės procese - nebuvo užtikrintos sąlygos, kad procesas būtų teisingas (sąžiningas), buvo nesivadovauta teisingo proceso principu ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir taip pažeistos esminės jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Atitinkamai, nutarimas negalėjo būti priimtas, o administracinio nusižengimo teisena turėjo būti jo atžvilgiu nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų Pareiškėjo kaltei pagrįsti: administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, pareigūnų kūno kameros įrašai, vaizdo įrašai iš pareigūnų tarnybinio automobilio, nutarimas administracinio nusižengimo byloje. (duomenys neskelbtini) straipsnis įpareigoja vertinti įrodymų visumą. Pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, pareigūnai neturi jokio intereso apšmeižti eismo dalyvį. Pareiškėjas teigia rankoje turėjęs kortelių dėklą, tačiau pareigūnų prašymu jis pateikė juodos spalvos mobilųjį telefoną, o tai paneigia jo versiją. Papildomai akcentuotina, kad pareigūnų tarnybinio automobilio galinės vaizdo kameros fiksuojamuose kadruose aiškiai matoma, kaip Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę kaire ranka laiko prie ausies juodos spalvos mobiliojo ryšio priemonę ir ja naudojasi. Šis faktas visiškai sutampa su pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir nėra paneigtas jokiais kito pobūdžio duomenimis. Skundas grindžiamas vien Pareiškėjo subjektyvia nuomone ir pakartotiniais teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais ir negali paneigti objektyviai užfiksuotų faktų. Nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimas buvo atliktas netinkamai ar, kad buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas. Pareiškėjas nusižengimą padarė pakartotinai, tačiau Institucija jam skyrė švelnesnę nuobaudą – tik baudą, neatsižvelgiant į griežtesnės administracinio poveikio priemonės taikymo galimybę pagal įstatymą. Tokiu būdu buvo laikomasi teisinio proporcingumo principo.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad savo skundą palaiko. Susipažinęs su Institucijos atsiliepimu paaiškino, kad jis neturi tokios prievolės įrodinėti savo nekaltumą, Institucija turi įrodyti, kad jis yra padaręs nusižengimą. Jis buvo nuvykęs į bylos svarstymą, tačiau jam parodė tik vienos body kameros įrašą, o jo užfiksuoto pažeidimo niekur nėra. Institucija jam sako, kad jis vengia atsakomybės, bet turbūt jie nežino kiek kainuoja skundą paduoti į teismą. Jeigu jis padarė pažeidimą, tai jis ir susimoka, bet jeigu jis nekalbėjo tuo telefonu, tai kodėl jis turi mokėti. Video matosi, kad jo telefonas prijungtas prie laido, guli ant keleivio sėdynės, naudojasi laisvų rankų įranga, jo automobilis yra naujas, ant to laido prijungtas telefonas niekaip nepasieks. Rankose galėjo laikyti nebent piniginę, nežino kodėl laikė, bet laikė. Visą jis daro kaire ranka, o kurioje laikė, neprisimena. Liudytojo L. S. jis net nematė, liudytojas net nebuvo išlipęs iš automobilio. Institucijos parašymas, kad jis nori išvengti piniginės atsakomybės yra niekinis, nes važinėjimas į Vilnių jam kainuoja daugiau.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. nurodė, kad vykdė patruliavimą, stebėjo eismo dalyvius, judėjimą ir pamatė automobilį BMW tamsios spalvos, kurio vairuotojas prie kairės ausies buvo prisidėjęs mobilaus ryšio priemonę. Per stiklą aiškiai abu su kolega pamatė, kad tai yra telefonas ir nusprendė vairuotoją sustabdyti. Sustabdė, kolega nuėjo, paėmė dokumentus, paaiškino dėl ko yra sustabdytas. Surašė protokolą, asmuo neigė, kad tai buvo telefonas, nurodė, kad tai buvo kortelių dėklas, piniginė rudos spalvos, o jie matė, kad telefonas buvo juodos spalvos, telefonas taip pat buvo ranka pasiekiamoje vietoje, ant priekinės keleivio sėdynės, kol jie stabdė, jis tikrai galėjo pasidėti telefoną šalia. Nusprendė surašyti protokolą, nes abu yra įsitikinę, kad ten buvo telefonas. Jie buvo su Pareiškėjo automobiliu susigretinę, langas į langą, jis pats buvo keleivio vietoje ir tikrai matė, kad ten buvo tamsios spalvos telefonas. Jie važiavo ta pačia važiavimo kryptimi.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 20 punkte nurodyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
S. P. prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad rankoje mobiliojo telefono neturėjo, rankoje laikė kortelių dėklą, o bylos duomenys Institucijoje įvertinti netinkamai.
Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad R. J. pagrįstai nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį. R. J. nubaustas už tai, kad Oslo g., Vilniuje, 2025 m. rugsėjo 15 d., vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Teismo posėdyje liudytojas L. S. patvirtino, kad patruliuodamas kartu su kolega matė tamsios spalvos BMW automobilio vairuotoją, kuris prie kairės ausies buvo prispaudęs mobiliojo ryšio priemonę. Pareigūnas aiškiai nurodė, kad objektas buvo atpažintas kaip telefonas, jis aiškiai matė, kad Pareiškėjas rankoje laiko telefoną, kai pareigūnų automobilis buvo susigretinęs su Pareiškėjo automobiliu. Liudytojas taip pat nurodė, kad pareigūnai važiavo ta pačia kryptimi kaip ir Pareiškėjo automobilis, todėl matomumas buvo geras, o vairuotojo rankoje laikomas juodos spalvos telefonas buvo atpažintas be abejonių. Pareigūnas yra įsitikinęs matęs būtent mobiliojo ryšio priemonę, šią aplinkybę patvirtino posėdyje bei nurodė tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad jis vairuodamas rankoje laikė ne telefoną. Pareiškėjas teigia, kad rankoje laikė rudos spalvos kortelių dėklą, tačiau šiam teiginiui nepateikta jokių įrodymų. Priešingai, pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis pateikė juodos spalvos mobilųjį telefoną, kuris buvo padėtas ranka pasiekiamoje vietoje ant priekinės keleivio sėdynės. Tai paneigia Pareiškėjo versiją, kad rankoje laikytas daiktas buvo rudos spalvos piniginė ar kortelių dėklas. Todėl jo argumentai vertintini kritiškai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Institucija pagrįstai pažymi, kad Pareiškėjo nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymų vertinimas buvo atliktas netinkamai ar, kad buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas. Pareigūnai atlikdami įprastą patruliavimo funkciją nustatė akivaizdžiai matomą pažeidimą. Teismo vertinimu, nėra jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų objektyvumu. Vien tai, kad Pareiškėjas nesutinka su pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog Institucija įrodymus vertino netinkamai. Be kita ko, Pareiškėjas ankščiau yra 2 kartus baustas už analogiškus nusižengimus (ROIK: 25277498058, 25271958776), taigi šį pažeidimą padarė pakartotinai. Vis dėlto Institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, jam paskyrė tik baudą, neskirdama griežtesnių administracinio poveikio priemonių, nors teisinis pagrindas tam egzistavo. Atsižvelgiant į pareigūno nuoseklius ir su kita bylos medžiaga tarpusavyje sutampančius parodymus, teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju R. J. vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pagrįstai patraukė R. J. administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį. Skundžiamu nutarimu jam paskirta teisinga administracinė nuobauda, baudos dydis parinktas tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, tai, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taigi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-25193-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o R. J. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25193-2025 (ROIK: 25285176027) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.