Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1282-538/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2S-1282-538/2018
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-01202-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, V. F., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro
Pareiškėjas
O. M.
Civilinė byla Nr. e2S-1282-538/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01202-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.12; 3.3.2.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

rašytinio proceso apeliacine išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl išlaikymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2018-05-07 sprendimu pareiškėjos O. M. pareiškimo dėl išlaikymo fakto nustatymo netenkino.

2. 2018-06-01 Plungės apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą suinteresuotam asmeniui V. F..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmai 2018-06-14 nutartimi netenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo; išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo 609,47 Eur išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą V. F..

4. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teikdama prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą. Tai, kad tarnyba apie priimtą sprendimą sužinojo tik 2018-05-17, gavusi iš advokato padėjėjos I. P. prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, nėra objektyvi priežastis praleisti minėtą terminą, nes tarnyba dar turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymą apie byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas Nr. NTP-7-2475 pateikė 2018-04-18, nors byla iš esmės buvo išnagrinėta 2018-04-17, todėl atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 1 dalį, teismas šiuo atveju negali valstybei priteisti jos patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą suinteresuotam asmeniui V. F., nes įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas, nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (toliau-Tarnyba) prašo panaikinti 2018-06-14 Plungės apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti teismą atnaujinti 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo teismo sprendimo paduoti, bei išnagrinėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2YT-258-588/2018 klausimą.

6. Nurodo, kad Tarnyba 2018-05-17 gavo advokato padėjėjos teikiančios antrinę teisinę pagalbą prireikus I. P. prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2YT-258-588/2018. Nors iki 2018-05-27, kada suėjo 20 dienų terminas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, dar buvo likusios 6 darbo dienos, tačiau dėl darbų didelio srauto Tarnyba negalėjo per šį sutrumpintą laikotarpį pateikti teismui prašymo priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-258-588/2018. Pažymi, kad Tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo 2018-06-01, tai yra, nepažeisdama 20 dienų termino. Akcentuoja, kad Tarnyba prašydama teismo priimti papildomą sprendimą 2018-04-18 elektroniniu paštu palangos.rumai@teismas.lt pateikė jau pateiktą pažymą, reg. Nr. NTP-7-2475, kurią remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ teismas gavo 2018-04-18, tačiau dėl Tarnybai nežinomų priežasčių nesprendė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimo. Tarnybos nuomone, Tarnyba tinkamai įvykdė numatytas pareigas ir 2018-04-18 pateikė Teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Tarnybos nuomone, įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą. Valstybės biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo principas, Tarnybos nuomone, galioja ir teismams, o toks principas gali būti tinkamai įgyvendinamas valstybės institucijoms bendradarbiaujant per procesą reglamentuojančius teisės aktus. Akcentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nėra priskiriamos asmens, gavusio antrinę teisinę pagalbą, patiriamoms išlaidoms. Šias išlaidas patiria valstybė ir ji turi pagrindą reikalauti šių išlaidų atlyginimo, kaip tai numatyta antrinę teisinę pagalbą ir procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Plungės apylinkės teismo 2018-06-14 nutartį palikti nepakeistą; teismui nusprendus pakeisti 2018-06-14 nutartį, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų dydį ir jį atitinkamai sumažinti pagal faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės. Pagal pateiktus duomenis, mažai tikėtina, kad buvo suteiktos ne mažiau kaip 18 konsultacijų, juo labiau, kad suinteresuotas asmuo dalyvavo vos viename posėdyje ir buvo parengtas tik vienas procesinis dokumentas - atsiliepimas į pareiškimą. Teigia, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, parengiamųjų ir teismo posėdžių nebuvo daug, tad tokio pobūdžio bylose, mažai tikėtina, kad buvo sugaišta 49 valandos. Pateiktame prašyme, nurodyti veiksmai yra bendro pobūdžio, nėra aišku kokios tiksliai išlaidos buvo patirtos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra pagrįsta ir teisėta.

10. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, o tai reiškia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnio 1 dalies normos netaikomos.

12. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors civilinio proceso įstatymas ir reguliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką tuo atveju, kai toks klausimas nėra išspręstas teismo sprendimu, nurodytų procesinių nuostatų įgyvendinimas nėra pakankamai aiškus, vertinant aplinkybę, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Tačiau įstatymo leidėjas įtvirtino aiškią nuostatą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas privalo būti išspręstas sprendimo priėmimo metu arba papildomo sprendimo priėmimo instituto pagalba, tokiu būdu užtikrinant valstybės lėšų racionalų panaudojimą.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pažymą apie byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas Nr. NTP-7-2475 pateikė 2018-04-18. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018-06-01 kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisti minėtas išlaidas, nurodydama, jog apie 2018-05-07 sprendimą sužinojo tik 2018-05-17, gavusi advokato padėjėjos, teikiančios antrinę teisinę pagalbą I. P. prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kaip jau minėta aukščiau, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šias išlaidas Tarnybai priteisti ir savo iniciatyva.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau ši nuostata neeliminuoja Tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą. Tokia Tarnybos teisė yra patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013.

15. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2011 m. liepos 11 d. Teisingumo ministro įsakymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo Nr. 1R-176 LR 11 punktą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį apskaičiuoja Tarnyba, vadovaudamasi šių rekomendacijų 4, 5 ir 6 punktuose nurodytomis taisyklėmis. Įvertinus byloje atliktus procesinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad Tarnyba neteisingai paskaičiavo prašomas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas papildomas sprendimas ir iš pareiškėjos priteistina 609,47 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti papildomą sprendimą ir iš pareiškėjos O. M. priteisti 609,47 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Teisėjas Almantas Padvelskis