- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1025/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- A. L., A.
- Trečiasis asmuo
- L. L.
- Atsakovas
- K. V. Z., K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ir trečiojo asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui K. V. Z. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo bei pagal atsakovo K. V. Z. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. Z. priešieškinį ieškovui A. L. dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo L. L. .
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. L. ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį bei iškeldinti atsakovą K. V. Z. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. Z. priešieškiniu prašė padidinti atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatant, kad atsakovui priklauso 720/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio Apynių 3, Vilniuje, o ieškovui priklauso 280/1000 dalių šio namo; pripažinti 720/1000 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais nuosavybe; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais priklausančią gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, įpareigojant ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalies savo lėšomis įrengti atskirą įėjimą į katilinę iš lauko. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priešieškinį ieškovui tenkino. Ieškovas bei tretysis asmuo L. L. pateikė apeliacinį skundą dėl 2010 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui bei trečiajam asmeniui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tai yra primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių yra turtinio pobūdžio, todėl apeliacinis skundas papildomai turi būti apmokėtas 2 333,50 Lt žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai A. L. ir L. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išspręsti apeliantų apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo priėmimo klausimą. Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo yra neturtinis, todėl teismas nepagrįstai juos įpareigojo primokėti žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas K. V. Z. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, todėl teismo nutartis, kuria apeliantai įpareigoti primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantus primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), tai yra proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus.
Nagrinėjamu atveju apeliantas A. L. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam kartu su atsakovu priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį, nustatant, kad jam nuosavybės teise priklauso konkrečios patalpos, bei iškeldinti atsakovą iš apeliantui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio bei patikslinto ieškinio turinio, apeliantas nekėlė ginčo dėl jam priklausančio turto apimties, tai yra apeliantas neprašė išreikalauti konkretų turtą ar jį priteisti, todėl jo prašymas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančio turto 1/2 dalį natūra nepakeičia jo, kaip bendraturčio, nuosavybės teise turimos turto dalies dydžio. Toks ieškinys, kaip teisingai nurodo apeliantai, nėra turtinio pobūdžio (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienas atsidalijantis bendraturtis negauna kokio nors papildomo turto, išskyrus atitinkamą dalį to paties turto, kurį valdė bendrosios nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Bendraturčio dalies iš bendro turto atidalijimo atveju keičiasi tik bendrosios nuosavybės teise valdyto turto teisinis režimas – bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas po jo padalijimo tampa buvusių bendraturčių asmenine nuosavybe (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje BĮ Lietuvos-Lenkijos-Vokietijos įmonė UAB ,,Litbana" v. IĮ B. R. IĮ, UAB Armileda, J. K. , bylos Nr. 2-575/2005). Tačiau nagrinėjamojoje byloje atsakovas bei tretysis asmuo, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašė teismo padidinti atsakovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimo yra turtinio pobūdžio, nes pasikeičia bendraturčių valdomo turto apimtys.
CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus CPK 80 straispnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neturtinius reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo bei turtinį reikalavimą dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo. Atsakovas bei tretysis asmuo, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, už reikalavimą dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo sumokėjo žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo priimtą teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje teismas netenkinto ieškinio reikalavimo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę bei patenkino priešieškinį, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl paduodant apeliacinį skundą turi būti mokamas tokio dydžio žyminis mokestis, kuris nustatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į apeliantų ginčijamos bendrosios dalinės nuosavybės dalies vertę.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantus primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.