- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1456-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- D. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės irAlgimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei V. L. ir jos atstovei advokatei R. N., atsakovas D. L. ir jo atstovei advokatei K. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-333-521/2009 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, įpareigojimo grąžinti gautą dovaną ir atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei V. L. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2001 m. birželio 9 d. Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 750, tarp V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; palikti atsakovui D. L. pavardę L., ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę Vaitkevičienė; išreikalauti iš dėl santuokos nutraukimo kalto sutuoktinio D. L. jam ieškovės padovanotą ¼ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, t. y. ¼ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 15191,75 Lt vertės, ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su dalimi priklausinių: kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (tvoros, kanalizacijos šulinio, kiemo aikštelės, stoginės - 2 vnt.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ¼ dalį ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 115609 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 52-57). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2001 m. birželio 9 d., jiems abiems ši santuoka antra, santuokoje gimusių vaikų neturi. Iš pradžių sugyveno neblogai, nes atsakovas 2001-2002 metais niekur nedirbo ir stengėsi visaip įsiteikti ieškovei, nuo pat pradžių apsimetė labai geru, skirdavo daug dėmesio ir taip dalinai manipuliuodavo ieškove pasinaudodamas psichologiniais metodais, lepino, meilikavo, kol pats nedirbo ir šeimą išlaikė iškovė. Tuo metu ieškovė buvo UAB „M. S. mada ir Ko“ pagrindinė akcininkė ir direktorė, be to, siuvo paltus ir kitus rūbus moterims, jos pajamos buvo didelės ir ji galėjo išlaikyti atsakovą. Nuo 2004 metų rudens iki 2005 metų pavasario atsakovas žaidė Azerbaidžane krepšinio komandoje ir neduodavo pinigų. 2004 metais ieškovei labai pradėjo skaudėti rankas, ji nebegalėjo siūti, o atsakovas neduodavo ir neatsiųsdavo pinigų, todėl keturiems mėnesiams ieškovė buvo išvykus į JAV. T. A. ir Rygos t.y. nuo 2005 m. pavasario iki rudens atsakovas niekur nedirbo, o ką buvo uždirbęs pragėrė su draugais. Nuo 2005 m. spalio iki 2006 m. pavasario jis pradėjo žaisti Rygoje, ten žaidė pusę metų, o po to grįžo į Lietuvą ir nuo 2006 m. spalio pradėjo žaisti „Sakaluose“. Atsakovas yra krepšininkas, todėl kelionės buvo nuolatinis jo gyvenimo palydovas, tačiau pastovaus darbo nesusirasdavo ir ilgai vienoje komandoje nepažaisdavo dėl nuolatinio savo gėrimo. Kai nebeturėdavo darbo vėl tapdavo labai meilus, dėmesingas, globodavo ieškovę ir ji jam atleisdavo, priimdavo atgal. Toks jo meilumas ir gerumas būdavo tik kaukės, po kuriomis slėpdavosi jo savanaudiški ketinimai ir neištikimybė. Ieškovė nurodė, kad per visą tą laiką ne kartą teko pyktis su atsakovu, taikytis ir toliau gyventi, per visus tuos šešerius santuokos metus atsakovas buvo neištikimas. Dideli tarpusavio konfliktai kildavo ir dėlto, kad ieškovė labai norėjo susilaukti vaikų, tačiau atsakovas kategoriškai nenorėjo, kad ji gimdytų, pastoviai žemindavo ir skaudindavo ieškovę, šeimos planavimą sprendė vienašališkai, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės norą ir pageidavimus. Taip pat vienašališkai jis spręsdavo piniginių lėšų naudojimą, daiktų įsigijimą ir kitus klausimus, ieškovė viena privalėjo tvarkyti šeimos ūkį ir buitį. Be to, atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje vykdavo konfliktai, keletą kartų atsakovas prieš ieškovę panaudojo ir fizinį smurtą dėl kurio į policiją ieškovė nesikreipė nenorėdama viešinti šeimos gyvenimo, tikėdamasi, kad atsakovas dėl savo elgesio padarys išvadas ir pasikeis. 2006 m. šalių santykiai buvo ypatingai šilti, gyvenimas kartu ne tik džiaugsmas, bet ir kasdieniniai buities darbai bei kiti rūpesčiai. Tuo metu atsakovas pradėjo ypatingai rodyti savo meilę, kuo daugiau bendrauti, jis „užliūliavo“ ieškovę kalbomis apie ateitį, apie jos svajonių išsipildymą, susilaukti vaikų su juo, prisilietimais, kurie pasakė daugiau nei žodžiai, kas suteikdavo ieškovei ramybę bei atrodė, jog „stiprina“ tarpusavio santykius. To pasėkoje 2006 m. liepos 21 d. ieškovė nusprendė savo sutuoktiniui padovanoti ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį namo su dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Po šio dovanojimo nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas apskritai pradėjo nebegrįžti namo, o 2006 m. rugsėjo mėnesį galutinai išėjo gyventi pas kitą moterį, kuri neužilgo susilaukė vaiko nuo atsakovo. Remdamasi išdėstytais faktais ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jis faktiškai yra sukūręs kitą šeimą. Todėl ieškovės nuomone, šalių santuoka turi būti nutraukta, nes aiškiai matosi, kad santuoka nepavyko, šeima dėl atsakovo kaltės yra iširusi galutinai, jos atstatyti nebeįmanoma, abu gyvena atskirai. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti buvusio sutuoktinio ir jos vaikų pavardę (duomenys neskelbtini). Išlaikymo iš atsakovo nepageidauja, nes jis niekur nedirba. Ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas, kiek jai žinoma nėra niekam skolingi, todėl nėra pagrindo apie tai informuoti kokius tai kreditorius. Ieškovė taip pat nurodė, kad įstatymas numato, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo gražinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybinėje sutartyje nenumatyta ko kita. Ieškovė, gyvenant santuokoje, atsakovui 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. G3102 padovanojo nekilnojamojo turto už 130800,75 Lt. Šis nekilnojamasis turtas šiuo metu yra registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, ieškovė reikalauja, kad atsakovas jos asmeninei nuosavybei gražintų 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi iš ieškovės gautą ¼ dalį žemės sklypo ir ¼ dalį jame esančio gyvenamojo namo su dalimi priklausinių, esančius (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas, prieš padovanojant jį atsakovui, priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal 2006 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. G-2906. Vedybų sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas kol kas nėra perleistas tretiesiems asmenims, todėl privalo būti grąžintas.
Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką tarp D. L. ir V. L., sudarytą 2001 m. birželio 9 d., nutraukti, pripažįstant ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – ieškovei L., atsakovui L. (t.1, b.l. 25-26). Nurodė, kad nuo 2006 metų vasaros pabaigos su ieškove negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Atsakovo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes jos elgesys nesuderinamas su šeimos vertybėmis, ji mėgsta kompanijas, linksmybes, vakarėlius, diskotekas, kuriuose neatsisakoma ir alkoholinių gėrimų. Atsakovas neketino varžyti ieškovės laisvės, tačiau toks elgesys tapo taisykle, o ne išimtimi, kas yra nesuderinama su šeimos interesais. Atsakovui visiškai nepriimtinas ieškovės požiūris į šeimą, į savo vaikus, ji niekada nesistengė atsakovo suprasti, neiškodavo kompromisų, nors ne kartą buvo bandoma išsaugoti santykius. Ieškovė nebuvo jam lojali, atvira, nepasitarusi su atsakovu priimdavo sprendimus dėl šeimos turto, apie ką atsakovas sužinojo daug vėliau, visiškai nepaisydama atsakovo nuomonės, netgi nepasitarusi buvo išvykusi į JAV, ten gyveno keturis mėnesius, kaip vėliau atsakovas sužinojo - pas savo vyrą iš pirmos santuokos. Tai iš tiesų labai pakenkė tolimesniems šalių santykiams, tokiais veiksmais ieškovė supriešino savo interesus atsakovo ir šeimos interesams. Visi šie nesutarimai, ieškovės elgesys ir tapo santuokos iširimo priežastimi, dėl ko jos išsaugoti jau nebeįmanoma. Ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl atsakovo nuomone, šalių santuoka nutrauktina pripažįstant kalta dėl santuokos nutraukimo ieškovę. Taip pat atsakovas nurodo, kad sprendimą dėl bendrų vaikų priėmė abudu, kadangi tiek atsakovas, tiek ir ieškovė iš pirmų santuokų turi po du vaikus. Atsakovas niekada nedraudė ieškovei dirbti, kiek jam žinoma ji ir dabar dirba grožio salone, nes turi manikiūristės diplomą. Atsakovas teigia, kad alkoholinių gėrimų jis nevartojąs, kadangi tai visiškai nesuderinama su jo vedamu gyvenimo būdu – jis yra sportininkas profesionalas, šiuo metu turi kontraktą su Vilniaus „Sakalai“ krepšinio klubu, todėl iš tiesų nuo 2007 metų vasario mėnesio jis retai būna namuose, kadangi sportuoja Vilniuje, kur dažniau ir gyvena, nes klubas yra suteikęs gyvenamą plotą, tačiau ši aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo ir ieškovės nuosavybė, todėl į dalintino turto sąrašą netrauktinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2001 m. birželio 9 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure įregistruotą D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką su V. L. ((duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 750); nutraukus santuoką ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę Vaitkevičienė, atsakovui paliko pavardę L.; nustatė, kad ieškovė ir atsakovas neteiks išlaikymo vienas kitam; priteisė iš atsakovo ieškovei 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie galėtų paneigti šalių nurodytą aplinkybę, kad jų šeimyninis gyvenimas baigėsi, tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Ieškovės ieškinyje bei atsakovo priešieškinyje nėra nurodytų aplinkybių, išvardintų LR CK 3.60 str. 3 d., būtent, kad atsakovas neištikimas ar nesirūpina šeima ilgiau kaip vienerius metus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų naudojęs prieš ją smurtą ar būtų jai neištikimas gyvenant kartu. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Visuotinai žinomos aplinkybės, kad atsakovas yra krepšininkas, ne kartą buvo įvertintas ir apdovanotas (tomas I, b.l.133-137), todėl piktnaudžiavimas alkoholiu negali būti suderinamas su jo profesija, o saikingas alkoholio vartojimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Taip pat teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, t. y. nepateikė įrodymų, jog ieškovė būtų pažeidusi LR CK 3.60 str. 2 d., 3 d. įtvirtintas nuostatas. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, jog dėl santuokos iširimo kalta kita pusė (CPK 178 str.). Teismas laikė, kad gyvendami santuokoje abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., todėl nusprendė, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nagrinėdamas reikalavimą grąžinti dovaną, teismas nurodė, kad atsižvelgtina į dovanojimo sutarties prigimtį. Atsakovas teigė, kad minėta sutartimi ieškovė išreiškė ne gerą valią padovanoti jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą, o vykdydama šalių susitarimą, kurio ieškovė nepaneigė. Šalys pripažino, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas su ieškove gyveno nuo santuokos sudarymo, nors laikotarpyje nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. iki 2006 m. liepos 10 d. namų valda formaliai buvo užrašyta ieškovės motinos M. M. vardu (tomas I, b.l.70-73). Atsakovo teigimu ieškovė turėjo daug skolų dar iki susituokiant, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl tikėtina, kad turtą perleido motinai, jog nebūtų nukreiptas išieškojimas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas teigė, kad jis apie įkeitimo sandorius sužinojo jau po jų sudarymo, jie buvo sudaryti atsakovui išvykus, šis turtas buvo įkeistas siekiant užtikrinti ieškovės paskolų gavimą, paskolų pinigai buvo skirti jos asmeninių prievolių, turėtų iki santuokos įvykdymui, paskolos buvo grąžintos iš atsakovo gaunamų pajamų. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, nors ir pati ieškovė jų nepaneigė (LR CPK 178 str.). Atsakovo teigimu minėtas turtas buvo pagerintas gyvenant santuokoje – 2003 - 2004 m. padaryta rekonstrukcija, įrengti vartai, garažas, į minėtus pagerinimus įdėta 80000 Lt, nors vėl gi šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Ieškovė teigė, kad visus pagerinimus ji atliko viena ir savo lėšomis, rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų pagalba, tačiau teismas sprendė, kad visi pagerinimai buvo atlikti bendromis šalių pastangomis, t.y. tiek darbu, tiek lėšomis. Ieškovės tėvams įsigyjant turtą - žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas paskolino pinigines lėšas turto įsigijimui (tomas I, b.l68), jų grąžinti nereikalavo. Vėliau turtas buvo padovanotas ieškovei V. L., todėl tikėtina, jog bendru sutarimu ieškovė padovanojo atsakovui ¼ dalį turto, esančio Pakuonio g. 21a, Kaune, taip sukuriant pradines prievoles pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji dalyką. Teismas pažymėjo, kad ieškovei turtas, esantis (duomenys neskelbtini), perleistas tik 2006 m. liepos 10 d., o atsakovui ieškovė jį padovanojo 2006 m. liepos 21 d. Aplinkybės, kad buvo vykdomas bendras susitarimas ieškovė nepaneigė. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad šalys bei jų artimi žmonės stengėsi išlaikyti nekilnojamąjį turtą sudarydami įvairius turto perleidimo sandorius dėl jiems vieniems žinomų, bet byloje nenustatytų, aplinkybių. Be to teismas nurodė, jog CK 3.70 str. 4 d. numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims, tačiau tokios pareigos įstatymas nenumato.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. L. kaltės ir patenkinant ieškovės reikalavimą išreikalauti iš atsakovo D. L. 2006 m. liepos 21 d. ieškovės atsakovui dovanotą nekilnojamąjį turtą.
Apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, nesivadovavo ne tik įrodinėjimo vertinimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais ir padarė šališkas išvadas. Taip pat pažeidė CPK 265 str. 2 d., nes sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje santuokos iširimo pagrindas nenurodytas (CK 3.61 str., 3.62 str.). Atsakovas po namo padovanojimo 2006-07-10 iš karto 2006 m. rugsėjo mėn. paliko šeimą ir nuo to laiko nebevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, neprisidėjo prie išlaikymo. Apeliantės nuomone, šių aplinkybių visuma turėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo remiantis viena iš įstatymų numatytų prezumpcijų, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovas 2006 m. rugsėjo mėn. išėjo gyventi pas kitą moterį, kuri nuo jo pagimdė vaiką. Šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių kriterijų visumą, sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes šeimos nariams, sutuoktinio valios dėl negyvenimo šeimoje savanoriškumo, kur gyvena išvykęs sutuoktinis ir su kuo gyvena. Teismas turėjo įvertinti sutuoktinių norą santuoką išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu bei kitas reikšmingas bylai objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo preziumciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigė jo kaltę arbo rodo ją esant kito sutuoktinio kaltę. Šioje byloje atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie tai, kad atsakovas nesirūpino šeima, neduodavo ieškovei pinigų. Atsakovas nepaneigė, kad naudojo prieš ieškovę smurtą, bet teigė, kad ji neprašė skirti medicininės ekspertizės. Apeliantė nurodo, kad ji labai pasitikėjo atsakovu, kuris manipuliavo jos jausmais. Ji tapo silpnesniuoju sutuoktiniu, tik uždirbančiu pinigus ir tenkinančiu atsakovo pageidavimus. Todėl teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos taikant CK trečiosios knygos IV skyriaus 4 skirsnio nuostatas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, apibrėžtų CK 3.26-3.36 str., jas pažeidė, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Apeliantės nuomone, byloje įrodyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo smurtą, negerbė, susirado kitą moterį su kuria gyveno ir kuri pagimdė nuo jo vaiką.
Taip pat apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas prisidėjo įsigijant statybines medžiagas ar sumokant už statybos darbus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų faktinių duomenų, tai šios lėšos galėtų būti laikomos asmenine atsakovo nuosavybe, jeigu jų įsigijimo metu būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsakovo argumentus, kad pagrindinis ieškovės tikslas buvo gauti materialinę naudą ir pilną išlaikymą, paneigia byloje esantys dokumentai, nes nei karto atsakovas ieškovei savo pinigų nepervedė, o visus siųsdavo bei skolindavo savo motinai Irenai A. L. (b.l. 176 2001-08-07 42000 Lt, b.l. 183, 42000 Lt, b.l. 185 4000 Lt). Vienintelis įrodymas byloje, kad D. L. 1996-08-12 gavo 40000 atlyginimo (b.l. 143). Kitų įrodymų apie gaunamas pajamas nėra, o pinigų neturėjimą po žaidimo užsienyje įrodo liudytojos V. L. paaiškinimas, kad po žaidimo Rygos komandoje, ji vežė ir jis jau neturėjo pinigų net užmokėti už benzino užpylimą. Tuo pačiu nepaneigtas faktas, kad jis nesirūpino šeima, nerėmė ieškovės materialiai. Priešingai, ji viena išlaikė šeimą, duodavo jam pinigų, ką įrodė jos pinigų pervedimas atsakovui (b.l. 128). Ji viena mokėjo mokesčius už gyvenamąjį plotą, pirko maistą, atostogų metu išlaikė jo abu vaikus, nes jie tuo metu gyvendavo pas ją, apipirkdavo juos iš savo lėšų. Antstolis buvo areštavęs visas atsakovo sąskaitas, nes jis nemokėjo alimentų vaikams iš pirmos santuokos, o ieškovė tą įsiskolinimą likvidavo. Atsakovas, būdamas Lietuvoje, pastoviai girtuokliaudavo, vedė netinkamą gyvenimo būdą, turėjo daug merginų čia ir užsienyje, pastovaus darbo nesusirasdavo. Ieškovė pašventė savo gyvenimą atsakovui, atsisakė savo norų, paisydavo tik sutuoktinio, kuris pavergdavo meilikavimu, gražbyliavimais. Apeliantės nuomone, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai byloje pilnai ir visapusiškai įrodo atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Mano, kad atsakovas neįrodė, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo nėra jokio pagrindo. Kad būtų namuose keliami vakarėliai, kad buvo girtaujama ieškovės namuose paneigė artimiausia kaimynė Domarkienė. Atsakovo draugai ir nei vienas liudytojas neįrodė, kad matė ieškovę su kitais vyrais, kaip ir neįrodė, kad ji buvo atsakovui neištikima. Apeliantė nurodo, kad atsakovas savo nuosavybėje nuo 1992 m. rugsėjo 23d. iki 1992 m. lapkričio 19 d. turėjo butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). Daugiau jokio turto jis niekada nėra turėjęs. Atsakovas neįrodė, kad jis turėjo santaupų iki santuokos ir kad gaudavo pajamas iš kontraktų. Jis neįrodė, kad ieškovė slėpė gaunamas iš savo buvusio vyro Vaitkevičiaus perlaidas, nes jeigu jis būtų namie, tai jis visada būtų matęs pranešimus. Atsakovo motyvai, kad jis nevartojo alkoholinių gėrimų paneigti, tai įrodyta dažnu klubų keitimu, nepastovumu, trejų metų nedarbo, liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymais, kurie nurodė, kad matydavo jį girtą. Byloje esantis 2007 m. balandžio 19 d. nutarimas paneigia ir atsakovo žodžius, kad niekada nevartojo smurto. Nors atsakovas skaito, kad kita moteris su kuria jis susilaukė dukters (duomenys neskelbtini), nebuvo santuokos iširimo priežastimi, tačiau jis iš karto po dovanos nepraėjus nei mėnesiui išėjo ir paliko šeimą. Bylos medžiaga įrodyta, kad yra atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, todėl reikalavimas grąžinti dovaną turėtų būti patenkintas. Be to, net esant abipusei sutuoktinių kaltei, gautą dovaną kitas sutuoktinis privalo grąžinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kita moteris, su kuria jis susipažino jau po to, kai faktiškai šalių santuoka buvo iširusi, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios šalių gyvenimas tapo negalimas. Kritiškai vertintinos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad atsakovas 2006 m. rugsėjo mėnesį išėjo gyventi pas kitą moterį. Faktą, kad nuo 2006 metų vasaros jis negyveno su ieškove, patvirtina liudytojų (duomenys neskelbtini)parodymai. Su kita moterimi jis susipažino tik 2006 metų rudenį ir šią aplinkybę be atsakovo paaiškinimų patvirtina liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai. Faktą, kad su ieškove tuo metu santuoka buvo faktiškai iširusi, patvirtina byloje esantys įrodymai - pažymos iš VĮ Regitra, VĮ Registrų centro, iš kurių matyti, kad advokatės N. prašymai dėl šių dokumentų išreikalavimo pateikti 2006-09-11. Kadangi šalių santuoka buvo iširusi, jie negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, nepalaikė santuokinių ryšių, todėl ieškovė nurodytos aplinkybės, rašydama pradinį ieškinį, nežinojo. Tik vėliau, sužinojusi iš pašalinių asmenų, kad atsakovas gyvenu su kita moterimi, ji pakeitė savo poziciją dėl santuokos iširimo priežasties. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas santuokos iširimo priežastis - kad atsakovas paliko šeimą, ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Atsakovas nurodo, kad su ieškove negyvena kartu nuo 2006 metų vasaros pabaigos. Ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2006 m. lapkričio mėnesį, todėl akivaizdu, kad nebuvo įstatyme nustatytos sąlygos- nesirūpinimo šeima daugiau kaip vienerius metus, todėl laikytina, kad ši aplinkybė nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Šalių santykiai jau kurį laiką buvo įtempti dėl ieškovės elgesio, kuris buvo nesuderinamas su šeimos vertybėmis. Todėl santykiams pasiekus visišką krizę, siekdamas išvengti nuolatinių barnių, konfliktų, atsakovas išėjo gyventi pas savo motiną. Aplinkybę, kad dėl savo profesijos atsakovas galės skirti šeimai mažiau laiko, negu įprasta, ieškovė žinojo iki sudarant santuoką. Jai buvo žinoma, kad atsakovas sudaręs kontraktą su užsienio krepšinio komanda. Gyvenant santuokoje ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas ir toliau tęstų kontraktus su užsienio komandomis. Atsakovas nurodo, kad šeimą rėmė materialiai, moraliai, nors fiziškai tai padaryti ir buvo sunku. Todėl ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas nesirūpino šeima, atmestini kaip nepagrįsti.
Faktą, kad ir žaisdamas užsienyje atsakovas teikė ieškovei visišką išlaikymą, patvirtina byloje esantys išrašai iš atsiskaitomųjų sąskaitų apie lėšų pervedimą ieškovei (b.l. 137-140, t.1), liudytojų V. R., G. T., S. T. parodymais. Nors atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, laikydamasis sutartinių įsipareigojimų, nurodytų kontrakte su krepšinio komandomis, tačiau mano, kad faktas, jog krepšininko gaunamos pajamos gerokai viršija vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje, yra visuotinai žinomas (CPK 182 str.). Ieškovė kito pragyvenimo šaltinio neturėjo, kadangi jos įmonė „M. S. mada ir Ko" dirbo nuostolingai (t.1, b.l. 153-165). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė įrodymų, kad gavo pajamų santuokos metu, nepateikė (CPK 178 str.). Be to, ieškovė pateikdama pradinį ieškinį, nurodė, kad niekur nedirba, registruota darbo biržoje, neturi lėšų pragyvenimui. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovės teigimu išlaikymo faktą patvirtina jos pervedimas, esantis byloje (t.1, b. l. 127). Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovo motina pardavė ieškovės motinai M. M. gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Nors namo vertė nurodyta 176504 Lt, tačiau buvo parduotas už 70000 Lt. Namas parduotas 2001-12-10, o iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2001-12-19 padovanotas ieškovei. 2002 m. liepos 18 d. turtas parduotas R. G. ir D. G.. Aplinkybę, kad atsakovo motinos I. A. L. vardu įregistruotas turtas buvo tik formaliai perrašytas ieškovės motinai, o vėliau pačiai ieškovei, patvirtina sandorių intensyvumas, parduodamo turo vertė bei faktas, kad turtas po sudarytų sandorių liko šeimos turtu. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jis vartojo šeimoje smurtą, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. 2007-04-24 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą, šis nutarimas priimtas šalims nebegyvenant kartu, todėl įrodomosios reikšmės nustatant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad 2006 metų vasarą atsakovas ją įkalbėjo padovanoti jam 1/4 dalį namo. Tokie paaiškinimai prieštarauja elementariai logikai, nes kaip nurodė ir pati ieškovė, sutuoktinių santykiai 2006 metų vasarą jau buvo pašliję, todėl šalys tarpusavio sutarimu išsprendė turtinius klausimus. Šalys gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nors formaliai, per laikotarpį nuo 2000-08-16 iki 2006-07-10 namas buvo perrašytas ieškovės motinos M. M. vardu, tačiau ji namu niekada nesinaudojo, visą laiką namas (duomenys neskelbtini), buvo atsakovo ir ieškovės šeimos gyvenamoji patalpa. 2006-06-30 dovanojimo sutartimi namas buvo vėl padovanotas ieškovei. Gyvendamos ginčo name, šalys jį rekonstravo, įrengė vartus, garažą. Šie pagerinimai buvo atlikti iš atsakovo gaunamų pajamų. Be to, jo motina pardavė ieškovės motinai gyvenamąjį namą, su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Namas parduotas 2001-12-10, o iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2001-12-19 padovanotas ieškovei, kuri 2002-07-18 turtą pardavė R. G. ir D. G.. Iš R. G. ieškovė gavo 140000 Lt, iš kurių didesnė dalis buvo panaudota ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Aplinkybę, kad minėtas namas buvo tik formaliai užrašytas atsakovo motinos vardu, o iš tikrųjų buvo atsakovo nuosavybė, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atsakovas nurodo, kad gyvenant kartu santuokoje, jis nuolat rūpinosi ieškovės asmeninių skolų grąžinimu, ji ne kartą buvo įkeitusi šeimos turtą be atsakovo sutikimo, kad galėtų grąžinti iki santuokos susidariusias asmenines skolas, o paskolos bankui buvo grąžinamos iš jo gaunamų pajamų. Nors namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, tačiau sutinkamai su LR CK 3.90 str. 1 dalimi jeigu nustatoma, kad turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, jis gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į atsakovo indėlį šeimos turto pagerinime, į tai, kad ieškovė buvo skolinga atsakovui už namą, esantį Kruonio g. 43a, Kaune, bei už jos asmeninių skolų grąžinimą, bendru sutarimu, buvo nuspręsta, kad atsakovui priklauso ¼ namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovė išreiškė ne gera valia padovanoti atsakovui dalį jai priklausančios nuosavybės, o tokia sutartimi buvo išspręsti šalių turtiniai įsipareigojimai, todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo ieškovei grąžinti dovanojimo sutartimi perleistą turtą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovas ir jo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl to ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo bei ar pagrįstai ir teisingai atmetė ieškovės reikalavimą grąžinti jai atsakovui dovanotus nekilnojamuosius daiktus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą, iširo santuoka dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinių kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra (buvo) neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Kaip matyti iš pradinio ieškovės ieškinio, kuris teisme gautas 2006 m. gruodžio 19 d., turinio (T.I, 2-3 b.l), ji santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindu nurodė atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, fizinio smurto prieš ieškovę vartojimą, palikimą šeimos ir visišku nesirūpinimu ja, bendravimą su kita moterimi. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad po to, kai 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovė jai asmenine teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalį padovanojo atsakovui, pastarasis 2006 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovės nekilnojamojo turto dovanojimo atsakovui 2006 m. liepos 21 d. faktas, ir pačios ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas paliko šeimą neanksčiau kaip 2006 m. rugsėjo mėnesį, leidžia daryti išvadą, jog iki ieškovės pirminio ieškinio teismui pateikimo 2006 m. gruodžio 19 d. nebuvo praėję metai nuo to laiko, kai atsakovas paliko šeimą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo preziumuoti, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus visiškai ja nesirūpina.
Taip pat nėra pagrindo sukti su apeliacinio skundo argumentais, jog aplinkybė, kad atsakovas su kita moterimi yra susilaukęs vaiko, patvirtina jo neištikimybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi vaiko gimimo datą (T.I, 45 b.l), konstatuoja, jog vaikas gimė po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, be to, vaikas buvo pradėtas po to, kai šalys jau kartu negyveno, t.y. po 2006 m. rugsėjo mėnesio. Todėl ta aplinkybė, kad po to, kai šalys kartu nebegyveno, atsakovas pradėjo bendrauti su kita moterimi ir susilaukė su ja vaiko, negali būti pagrindu preziumuoti, jog atsakovas ieškovei buvo neištikimas. Kitų duomenų, kurie liudytų, jog atsakovas santuokos su ieškove metu buvo jai neištikimas, byloje pateikta nebuvo.
Taip pat byloje nėra duomenų (pranešimų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog atsakovas santuokos metu prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantis 2007 m. balandžio 24 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (T.I, 124 b.l.), patvirtina, jog ieškovė į teisėsaugos institucijas kreipėsi dėl atsakovo veiksmų, padarytų 2007 m. balandžio 19 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl nurodyti veiksmai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir dėl šių atsakovo veiksmų ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų daryti išvadą, jog ieškovė santuokos metu patyrė atsakovo fizinį smurtą.
Ieškovės nurodyti argumentai, jog atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais patvirtina dažnas krepšinio klubų keitimas, darbo neturėjimas trejus metus, liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai, kurios paaiškino, kad matydavo jį girtą, nėra pagrindas pripažinti, jog ji įrodė atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais faktą. Teisėjų kolegija nesutinka, kad dažnas krepšinio klubų keitimas ar darbo neturėjimas reiškia atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais. Profesionalaus sportininko profesijos specifika lemia, kad dėl komandos sportinių pasiekimų, klubo finansinės padėties, klubo vadovų sprendimų ar kitų panašių priežasčių tenka pastoviai keisti sporto klubus. Dėl to dažnai susidaro situacijos, kad kurį laiką profesionaliam sportininkui nepavyksta susirasti kito klubo. Todėl negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog dažnas krepšinio klubų keitimas ar darbo neturėjimas patvirtina atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių kviestų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jų turinys iš esmės priklausė nuo to, kurios šalies jie buvo kviesti liudyti. Nors byloje kviesti liudytojai nėra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau yra netiesiogiai susiję su juos pakvietusia liudyti šalimi (draugai, kaimynai, giminaičiai, buvęs sutuoktinis ir pan.). Taigi ieškovės kviestos liudytojos aiškino, kad matydavo atsakovą girtą, o atsakovo kviesti liudytojai tvirtino, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, be to, net ir ieškovės kviestoms liudytojoms paaiškinus tik tiek, kad matydavo atsakovą girtą, negalima daryti išvados, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir tai buvo santuokos nutraukimo priežastis. Pats alkoholio vartojimo faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu.
Nustatęs, kad šalys neįrodė, jog dėl santuokos nutraukimo kalta kita pusė, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad gyvendami santuokoje abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., todėl nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai. Nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, kad šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.
Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje santuokos iširimo pagrindas nenurodytas, nors motyvuojamojoje sprendimo dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo pasisakyta. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje santuokos nutraukimo pagrindu nurodyta abiejų sutuoktinių kaltė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl santuokos nutraukimo pagrindo pasisakė ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai yra teisingi, sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, jog šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl reikalavimo grąžinti dovanotą nekilnojamąjį turtą
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi ieškovės atsakovui dovanotų ¼ dalies žemės sklypo ir pastatų, (duomenys neskelbtini), grąžinimo.
Šioje byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovė reikalavimą grąžinti atsakovui 2006 m. liepos 21 d. dovanotus nekilnojamuosius daiktus grindė tuo, jog ji tai padarė paveikta atsakovo meilių kalbų apie bendrą ateitį, tačiau atsakovas, vos tik jam buvo padovanotas turtas, paliko ieškovę ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo priežastys neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, jog tarp šalims artimų asmenų ir šalių buvo sudaryta eilė įvairių civilinių sandorių. Atsakovo mama 2001 m. gruodžio 10 d. ieškovės mamai pardavė žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (T.I, 129-132 b.l.). Turto įsigijimui ieškovės mamai pinigines lėšas paskolino atsakovas (T.I, 168 b.l.). Paskolos gražinti niekada nereikalavo. Ieškovės mama, praėjus tik 9 dienoms po turto įsigijimo, t.y. 2001 m. gruodžio 19 d., jį padovanojo ieškovei (T.I, 66-67 b.l). 2000 m. liepos 26 d. dovanojimo sutartimi, t.y. dar iki santuokos su atsakovu, žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo perleidusi savo mamai M. M. (T.I, 70-73 b.l.), kuri sklypu ir namu niekada nesinaudojo. Santuokos metu su atsakovu sklypu ir namu naudojosi ieškovė ir atsakovas. 2006 m. birželio 30 d. ieškovės mama dovanojimo sutartimi perleido žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atgal ieškovei (T.I, 70-73 b.l.), kuri praėjus tik 21 dienų, t.y. 2006 m. liepos 21 d., ¼ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu tarp šalių ir jų artimų asmenų sudarinėjamų sandorių pobūdis ir intensyvumas, pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą tarp šalių buvus tik joms vienoms žinomu turtiniu interesu pagrįstus susitarimus, kurie tenkino abi šalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą grąžinti ieškovei atsakovui 2006 m. liepos 21 d. dovanojimo sutartimi padovanotus ¼ dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau patikslintinas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės V. L. atsakovui D. L. priteistina 1000,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese (CPK 98 str.) (T.II, 92 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti ieškovės V. L. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą jį patikslinant.
Nurodyti, kad ieškovės V. L. ((duomenys neskelbtini)) (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) santuoka, sudaryta 2001 m. birželio 9 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 750), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti iš ieškovės V. L. ((duomenys neskelbtini)) (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo D. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1000,- (tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.