Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Ąžuolas LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ąžuolas LT“ ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu ir garantinių įnašų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ąžuolas LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti VĮ Turto bankas Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisijos 2016-09-05 nutarimą, kuriuo nutarta aucioną Nr. 121935 ir aukcioną Nr. 121936 pripažinti neįvykusiais bei nagrąžinti aukcionų laimėtojui garantinių įnašų, negaliojančiu; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4 320 Eur dydžio garantinisu įnašus; 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visisško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą. Teismas konstatavo, jog bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių nagrinėja apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismai, todėl ieškovės ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ąžuolas LT“ prašo nutartį panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad ieškovo reikalavimai nukreipti į tai, jog atsakovė ieškovei grąžintų sumokėtus garantinius įnašus ir tuo tikslu ieškovė reiškia papildomą reikalavimą dėl VĮ Turto bankas Nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo komisijos 2016-09-05 nutarimo, kuriuo nutarta ieškovei negrąžinti garantinių įnašų, panaikinimo. Ieškiniu nėra prašoma pakeisti, modifikuoti civilinius viešo konkurso teisinius santykius, nėra reiškiami reikalavimai dėl aukcionų rezultatų eigos, dėl laimėtojo pripažinimo netinkamu ar panašus su viešo konkurso teisiniais santykiais susiję reikalavimai. Ieškiniu prašoma priteisti pinigines lėšas, kurios buvo įmokėtos už perkamą turtą, todėl ieškinys vertintinas kaip ieškinys dėl piniginių lėšų priteisimo. Pažymi, kad analogiškas bylas nagrinėja apylinkės teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-19 nutartį.Nurodo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 4320 Eur garantinio įnašo grąžinimo yra tiesiogiai susijęs su VĮ turto banko atliekamos nekilnojamojo turto pardavimo funkcijos įgyvendinimu (LR Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir Valstybės ir savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo 52 punktu nuostatų vykdymu, todėl šis santykis atitinka Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotoje praktikoje nurodytus kriterijus, taikytus sprendžiant teismingumo klausimą valstybės turto privatizavimo srityje. Dėl to kilęs ginčas gali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Ieškovo nurodomose civilinėse bylose ginčo teisinių santykių reguliavimas nėra tapatūs, todėl teismingumo klausimai civilinėse bylose turėjo būti sprendžiami individualiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad ieškinį pirmosios instancijos teismui pareiškė, vadovaudamasis CPK 29 straipsniu, pagal atsakovo buveinės vietą, kadangi nagrinėjamu atveju vyko aukcionas, o ne viešas konkursas ir ieškiniu ieškovė prašo grąžinti VĮ Turto bankas sumokėtus garantinius įnašus, neprašoma pakeisti, modifikuoti civilinius viešo konkurso teisinius santykius, nereiškiami reikalavimai dėl aukciono rezultatų eigos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, konstatavęs, kad ieškovės ieškinys yra dėl viešo konkurso teisnių santykių, kuriuos nagrinėja apygardos teismai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.Apeliantė nurodo, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi ieškiniu ieškovė prašo grąžinti atsakovei sumokėtus garantinius įnašus, neprašo keisti, modifikuoti civilinius viešo konkurso teisinius santykius, nereiškia reikalavimų dėl aukciono rezultatų eigos. CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Iš ieškinyje dėstomų argumentų matyti, kad ieškovė ginčija VĮ Turto banko 2016-06-29 - 2016-07-04 aukcionų metu 2016-09-05 nutarimą, kuriuo nutarta aukcionus pripažinti neįvykusiais bei negrąžinti aukciono laimėtojai – ieškovei- garantinių įnašų. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad nutarimas ir atsisakymas ieškovei grąžinti garantinius įnašus yra neteisėtas, kadangi neatitinka Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo 52 punkte nurodyto atvejo ir pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi teismui, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, vis tiek reikės įvertinti ir viešo aukciono organizavimo sąlygas. Pažymėtina, kad nors ieškovė prašo grąžinti garantinius įnašus, kurie tiesiogiai susiję su viešo aukciono rezultatu, tai yra pagrįsto/nepagrįsto aukciono nutraukimu. Todėl nagrinėjamoje byloje turės būti sistemiškai analizuojamos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatų reikalavimai. Taigi, ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog jos reikalavimas dėl nutarimo panaikinimo nėra susijęs su viešo konkurso teisiniais santykiais, yra nepagrįstas.Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja bylų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, o ne aukciono, teismingumą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad: 1) ne visi civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuojant vartojamas konkurso terminas, priskiriamas šiai kategorijai; 2) priskyrimo pagrindas yra susiejimas su viešųjų paslaugų pirkimu. Paslaugų pirkimas pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojamas analogiškai kaip ir daiktų pirkimas (CK 6.380-6.382 straipsniai), todėl tokių ginčų nagrinėjimo procesinė tvarka neturėtų skirtis (LAT 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006). Pagal CK 6.381 įtvirtintą taisyklę viešojo pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Konkurso tvarka nustatyta todėl, kad būtų parinktas geriausias ir ekonomiškai, finansiškai ar kitaip naudingiausias variantas. Tokiu būdu pirkimams išleidžiamos valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšos būtų naudojamos efektyviausiai. Privatizuojant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą vadovaujamasi iš esmės tokiais pačiais principais, nes siekiama sudaryti pirkėjų konkurenciją, kad parduodant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą privatizavimo sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių gali būti tai, kad daugiau lėšų gaunama į atitinkamą biudžetą. Prekių ir paslaugų viešo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 straipsnis). CK 6.419 straipsnis reglamentuoja daiktų pirkimą-pardavimą aukciono būdu, o jo 3 dalis – įstatymų taikymą vykdant valstybei ar savivaldybei priklausančių daiktų pirkimą-pardavimą pagal tokią pačią taisyklę, kaip CK 6.382 straipsnyje. Aptarti privatizavimo sandorių teisinio reglamentavimo tikslai, santykių pobūdis ir prigimtis sudaro pagrindą išvadai, kad teisiniai santykiai yra panašūs ir kilę ginčai gali būti nagrinėjami analogiškai. Tai patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika kitose bylose. Ginčas dėl valstybinio turto viešo aukciono privatizavimo sandorio galiojimo yra priskiriamas prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių (LAT 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005). Nurodyta teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ginčai, kilę dėl valstybės ar savivaldybės turto privatizavimo viešojo aukciono būdu priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir turi būti nagrinėjami pirmąja instancija apygardos teismuose. Taigi ir ieškovės ieškinys taip pat yra teismingas apygardos teismui.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis, atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 27 str., 185 str.).Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.