Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2-256-752/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2-256-752/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14099-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Atsakovas
I. V.
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Civilinė byla Nr. 2-256-752/2014;proceso Nr. 2-69-3-14099-2013-9;procesinių sprendimų kategorijos: 24.1.; 24.2.; 37.; 54.; 116.1.; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant atsakovei I. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos, delspinigių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ 2013-08-29 pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. V. 577,95 Lt skolos, 1913,01 Lt delspinigių, 201,45 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 81,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3-5).

Ieškinyje nurodyta, kad 2002-12-29 UAB „Tele2“ ir I. V. (toliau atsakovė) sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. R.215867083265B230 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovei atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. Laikotarpiu nuo 2002-04-30 iki 2003-05-31 UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. 2009-03-31 UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovės atžvilgiu. Ieškovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dienai. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau visi ieškovo bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi (b.l.3-5).

Į parengiamąjį ir teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko. Iki parengiamojo posėdžio pradžios 2013 11-19 elektroniniu paštu atsiuntė pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Šiame rašte ieškovas taip pat išdėstė argumentus į atsakovės atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, o taip pat patikslino prašomų priteisti delspinigių dydį juos sumažindamas atsakovės sumokėta 220 Lt suma bei pateikė naują delspinigių paskaičiavimo lentelę (b.l. 44). Nurodė, kad ieškinyje Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. R.215867083265B230 sudarymo data nurodyta 2002-12-29 vietoje 2001-12-29 dėl akivaizdžios techninės klaidos. Pateiktoje Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. R.2I5867083265B230 kopijoje matosi tikroji sutarties sudarymo data, todėl atsakovės teiginys, jog PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos atgaline data yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pagal Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. R.215867083265B230 4.8 p. klientui pateikiamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma bendra apmokėtina suma už suteiktas paslaugas. Klientas gali raštu užsisakyti detalią informaciją apie jo pokalbius, o atsakovė minėto prašymo UAB „Tele2“ nepateikė. Ieškinio parengimo dieną pateikti atsakovės pokalbių išklotines nėra galimybės, nes neužklaustos išklotinės yra saugomos 6 mėnesius. Todėl atsakovės teiginys, kad ji nesinaudojo paslaugomis, nes jų detalizacija nebuvo pateikta, yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ieškovas UAB „Gelvora“ remdamasis LR civilinio kodekso 6.109 straipsnio nuostatomis, 2009 m. gegužės 4 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą su Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21 kopija Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartyje nurodytu atsakovės I. V. nuolatinės gyvenamosios vietos adresu Jūros 4-11, Kaunas. Vėliau laiškai kiekvieną mėnesį buvo siųsti neregistruotu paštu. Minėtas adresas LR Gyventojų registro tarnybos duomenimis yra nurodomas kaip atsakovės registruotos gyvenamosios vietos adresas, tokį adresą nurodo ir atsakovė atsiliepime į ieškinį. Tai, kad atsakovė nesinaudoja savo pašto dėžute nėra tinkamas argumentas, jog ji nebuvo informuota apie turimą įsiskolinimą bei jo dydį. Todėl laiko, kad atsakovė apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį ir turimo įsiskolinimo dydį buvo informuota tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovei pateikus 2012-02-08 mokėjimo nurodymo kopiją, UAB „Tele2“ perdavė 2012 metais gautą mokėjimą UAB „Gelvora“. Remiantis LR CK 6.54 str., gauta įmoka buvo padengta dalis delspinigių. Todėl ieškovas sumažino reikalavimą delspinigių dalyje, prašydamas priteisti 1693,01 Lt (b.l.42-43, 53-55).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Gelvora“ pateiktame ieškinyje ir pačioje sutartyje nurodyta sutarties sudarymo data yra 2002-12-29, o sąskaitos faktūros pateiktos už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2003-05-31. Todėl aiškiai matosi, kad sąskaitos išrašytos atgaline data. Be to „Tele2“ nepateikė jokių duomenų ar suvestinių apie įeinančius ar išeinančius skambučius. Teigė, kad suteiktomis paslaugomis ji nesinaudojo. Taip pat nurodė, kad jokių oficialių raštų ar pranešimų, susijusių su šia skola, iki 2012 metų pradžios nebuvo gavusi. Tik 2012 m. pradžioje rado į duris įkištą laišką dėl skolos Tele2, kadangi kažkada maždaug prieš 10 metų buvo sudariusi sutartį, kurios neišsaugojo, todėl 2012-02-08 pervedė 220 Lt į „Tele2“ sąskaitą, daugiau jokio laiško ar pranešimo apie skolą iš „Tele2“ iki šiol negavo. Kadangi UAB „Gelvora“ reikalauja 2003-05-31 paskutinėje sąskaitoje nurodytos sumos - 577,95 Lt, o 2012-02-08 ji apmokėjo 220 Lt, UAB „Gelvora“ pateiktas skolos paskaičiavimas neteisingas. Be to, mano, kad ši situacija yra susidariusi dėl UAB Tele2 ar UAB Gelvora aplaidumo, nes taip nebūtų įvykę, jeigu jai būtų išsiųstas registruotas laiškas. Atsakovės nuomone, su finansinėmis skolomis susiję raštai ar oficialūs pranešimai turėtų būti siunčiami registruotu laišku, tačiau tokio pranešimo ar laiško ji nėra gavusi. Gatvėje esančia pašto dėžute nesinaudoja, nes ji randasi gatvėje ir yra pastoviai išdraskoma, ne kartą keitė spynelę, joje pilna visokių reklamų. (b.l. 39).

Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė patikslino savo poziciją, nurodė, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, nei su skola, nei su delspinigiais, nei su ieškovo patirtomis išlaidomis ji nesutinka. Teigė, kad UAB Tele 2 ir UAB Gelvora neatsakingai atliko savo pareigas, jokių pranešimų ar raginimų dėl skolos jai nesiuntė, registruoto laiško ji nėra gavusi.

2013-11-21 teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad su Tele2 sudarytos sutarties savo egzemplioriaus ji neišsaugojo, todėl negali garantuoti, ar ji buvo sudaryta 2001 m. ar 2002 m. Po sutarties sudarymo gaudavo sąskaitas ir jas apmokėdavo. Tuo metu internetu nesinaudojo, kur mokėjo neprisimena, mokėjimo kvitų neišsaugojo. Ko gero, sutartis buvo nutraukta, nes paslaugomis ji nesinaudojo. 2012 m. gavo raginimą iš UAb „Gelvora“. Neprisimena, ar buvo jame parašyta, kad UAB „Gelvora“ perėmė skolą iš Tele 2. kelių dienų laikotarpyje ji pasiskambino į Tele2, aiškinosi dėl skolos dydžio ir susitarė, jog ji sumokės 220 Lt. 2012-02-08 ji sumokėjo 220 Lt skolą ir manė, jog yra pilnai atsiskaičiuosi. Po atsiskaitymo iš UAB „Gelvora“ yra gavusi pranešimų dėl skolos, tačiau kadangi su įmone, su kuria buvo sudariusi sutartį, buvo atsiskaičiuosi, į juos nekreipė dėmesio. Į tuos pranešimus nenorėjo gilintis, nes gauna daug įvairiausių pranešimų ir laiškų iš visokių sukčių. Kuo užsiima UAB „Gelvora“ nežinojo ir neanalizavo (b.l. 50-51).

2014-01-17 teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad sutarties sudarymo metu ir vėliau jai buvo sunkus metas, sirgo jos mama ir ji iki 2003 m. birželio (iki mamos mirties) laikinai gyveno pas ją ir ją slaugė. Telefoną turėjo, tačiau juo nesinaudojo, nes nebuvo pasiėmusi pakrovėjo. Ar mokėjo telefono abonentinį mokestį (40,00 Lt) neprisimena, ar buvo siunčiamos sąskaitos negali pasakyti, kadangi namuose adresu Jūros g. 11-4, Kaunas, negyveno. Mano, kad jeigu „Tele2“ būtų atsiuntusi raginimą sumokėto skolą registruotu laišku, būtų sumokėjusi ir nebūtų delspinigių. Prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad praleistas dešimties metų ieškinio senaties terminas, o taip pat kad nėra gavusi registruotu laišku Reikalavimo perleidimo sutarties ir pranešimo apie reikalavimo perleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001-12-29 tarp UAB „TELE2“ ir I. V. buvo sudaryta mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. 215867083265B230. Sutartis sudaryta 18 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant 40,00 mokestį už pasirinktą mokėjimo planą (b.l. 18-19). Laikotarpiu nuo 2002-04-01 iki 2003-05-31 atsakovei išrašyta 14 sąskaitų už naudojimąsi „TELE2“ paslaugomis, kuriuose nurodyta einamąjį mėnesį mokėtina suma bei skola periodo pradžiai. Kaip matyti, išrašant sąskaitą už 2002-04-01 – 2002-04-30 laikotarpį, atsakovė iki 2002-05-31 turėjo sumokėti 40 Lt už suteiktas paslaugas ir 96,32 Lt skolos, iš viso 136,32 Lt, tačiau iš kito mėnesio sąskaitos matyti, jog sumokėjo tik 100 Lt, nes likusi skola sudaro 36,52 Lt. Taip pat iš šios 2002-05-31 išrašytos sąskaitos matyti, kad ieškovė aktyviai naudojosi Tele2 paslaugomis, nes viršijo 40 Lt abonentinį mokestį ir turėjo mokėti 57,95 Lt (b.l. 22). Iš 2002-06-30 išrašytos sąskaitos taip pat matyti, kad atsakovė viršijo pasirinktą planą ir turėjo sumokėti 43,48 Lt (b.l.23). Tačiau vėlesnėje sąskaitoje, išrašytose 2002-07-31 – 2003-05-31 laikotarpiu pasirinkto mokėjimo plano neviršijo (b.l. 24-34). Iš šių sąskaitų taip pat matyti, kad atsakovė nuo 2002 m. birželio mėnesio visiškai nemokėjo už Tele2 suteiktas paslaugas (40 Lt pagal mokėjimo planą), taip pat nemokėjo ir susidariusio įsiskolinimo, kuris išrašant 2002-06-30 sąskaitą buvo 94,47 Lt dydžio ir kas mėnesį didėjo nesumokama 40 Lt suma (b.l. 23-34). Pagal paskutinę 2003-05-31 išrašytą sąskaitą atsakovė turėjo sumokėti 577,55 Lt, tačiau nemokėjo. Tik 2012-02-08 atsakovė sumokėjo UAB „Tele2“ 220 Lt (b.l. 40).

2009 m. kovo 31 d. UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ perleido ieškovui reikalavimo teises į 9 985 809,75 Lt pagrindinės skolos ir 289 807 Lt netesybas iš šios sutarties prieduose nurodytus 12448 skolininkus, pagal dokumentus, esančius kiekvieno skolininko dokumentų byloje. (b.l. 13-16). Kaip matyti iš pateikto priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, naujajam kreditoriui buvo perleista reikalavimo teisė į 577,95 Lt dydžio atsakovės skolą. Į netesybas reikalavimo teisė neperduota (b.l. 13-16).

Iš ieškovo su ieškiniu pateikto delspinigių skaičiavimo akto matyti, kad ieškovas priskaičiavo atsakovei 1913,01 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2013-07-24, t.y. už 3310 dienas (b.l. 7), nors 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė į netesybas jam nebuvo perduota. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas prašomų priteisti delspinigių sumą sumažino iki 1693,01 Lt, įskaičiavęs atsakovės 2012-02-08 UAB „Tele2“ sumokėtus 220 Lt (b.l. 44).

Atsakovė prašo ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str.). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CPK 1.127 str. 1 d.), jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CPK 1.127 str. 2d.). Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CPK 1.128 str.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią pagal pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ 2003-05-31 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2003-06-30. Todėl teismas vertina, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2003-07-01 ir turėjo pasibaigti 2013-07-02 (CK 1.127 str. 2 d.).

Nors ieškinys teismui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 29 d., t.y. pasibaigus 10 m. ieškinio senaties terminui, tačiau atsakovė nurodė atsiliepime ir teismo posėdyje, bei pateikė įrodymus apie tai, kad 2012-02-08 sumokėjo 220,00 Lt UAB „TELE2“. LR CK 1.130 str. nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tai, kad atsakovė sumokėjo dalį skolos, rodo, kad ji skolą pripažino. Tokie atsakovės veiksmai nutraukė ieškinio senatį.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad jai nebuvo pranešta registruotu laišku apie ieškovo su UAB „Tele2“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Šį atsakovės argumentą teismas laiko pagrįstu tik iš dalies. Ieškovas nurodė, kad 2009-05-04 išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Šią aplinkybę įrodinėjo pateikdamas 2009 m. gegužės 4 d. atsakovei adresuotą pranešimą apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą su UAB „Tele2“ ir atsakovės mokėtinos skolos dydžio (b.l. 17), tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis pranešimas ir Reikalavimo perleidimo sutartis atsakovei buvo įteikta. Iš atsakovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-02-08 ji pervedė 220 Lt pradiniam kreditoriui, t.y. UAB „Tele2“ (b.l. 40). Ši aplinkybė patvirtina atsakovės teiginius, kad ji nebuvo gavusi pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Abejotinas ir išsiuntimo faktas. Nors ieškovas nurodė, jog pranešimas ir Reikalavimo perleidimo sutarties kopija buvo siųsta atsakovei registruotu paštu, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Tačiau nepaisant šių nustatytų aplinkybių, neginčytina, kad reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantį dokumentą atsakovė gavo 2013-09-09, kartu su jai išsiųstais procesiniais dokumentais teismui priėmus ieškinį (b.l.38).

Kadangi pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o reikalavimo teisė į netesybas UAB „Gelvora“ nebuvo perduota (b.l. 13-16), laikytina, kad ieškovė be jokio įstatyminio pagrindo priskaičiavo atsakovei delspinigius už laikotarpį nuo 2004-07-01 iki 2013-07-24. Šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.38 str. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad 2001-12-29 tarp UAB „TELE2“ ir I. V. buvo sudaryta mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. 215 867083265 B230. Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros pagrindžia prašomą priteisti skolos sumą, o taip pat ir tą aplinkybę, kad atsakovė naudojosi teikiamomis paslaugomis ne trumpiau kaip iki 2002 m. liepos mėnesio, nes 2002 m. gegužės, birželio mėnesiais viršijo pagal mokėjimo planą jai teikiamų paslaugų limitą. Be to, iš dalies apmokėjo 2002-04-30 išrašytą sąskaitą. Todėl atsakovės argumentai, kad ji negaudavo sąskaitų ir paslaugomis nesinaudojo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai. Iš atsakovės priteistina 577,95 Lt skolos.

Kadangi nustatyta, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str.). Iš atsakovės priteistina ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos (577,95 Lt), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas pateikė ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2013-07-24 patyrė 169,29 Lt išlaidas (8 b.l.). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo patirtos nurodytos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Be to ieškovo reikalavimas priteisti kai kurias šių išlaidų (pvz. išlaidas administracijai (buhalterijai), darbuotojo darbo užmokesčiui) nepagrįstas, nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančios skolų išieškojimu, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis CK 6.249 str. 4 d. 3 p. prasme. Atsakovė neturi apmokėti ieškovo vykdomo verslo išlaidų, kurias ieškovas patiria kiekvieną mėnesį ir kurios jam atsiranda, nepriklausomai nuo to ar buvo skola naujajam kreditoriui sumokėta gražiuoju. Todėl ieškinį atmetus dėl pagrindinio reikalavimo, o taip pat vadovaujantis aukščiau paminėtais motyvais atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.

Kitus šalių nurodytus argumentus teismas pripažįsta teisiškai nereikšmingais ir todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bendra ieškinio suma – 2692,41 Lt. Teismas priteisdamas iš atsakovės 577,95 Lt skolos, tenkina 21 procentų ieškinio. Ieškovo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 81,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis – 17, 00 Lt ( 81 Lt x 21 proc./100).

Šioje byloje valstybė patyrė 16,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, didžiąja dalimi atmetus ieškinį, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, buveinė A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, juridinio asmens kodas 125164834, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, AB SEB banke, iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 577,95 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt septynis litus 95 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (577,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Lt (septyniolika litų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 16,09 Lt (šešiolika litų 09 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė