Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EME BALTIC“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“, ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų į ieškinį pateikimo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį laikomi įteiktais 2020 m. kovo 8 d., t. y. praėjus trisdešimčiai dienų nuo pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi civilinė byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, remiantis CPK 27 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi.

Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinę bylą grąžino nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo Kauno apylinkės teisme pateiktas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui ir priimtas nepažeidžiant galiojusių specialių teismingumo taisyklių, todėl civilinė byla turi būti išnagrinėta Kauno apylinkės teisme.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarčių; kasos aparato kasos operacijų žurnalo 2018 m. balandžio 20 d. – 2018 m. rugsėjo 1 d.; kasos pajamų orderių; kasos knygos; 2018 m. balandžio 11 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d. bankroto administratoriaus reikalavimų UAB „EME BALTIC“ direktoriui; 2018 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo prievolę ieškovei yra įvykdęs, daro išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą ir užtikrinti jo apsaugą, todėl jis atsako už finansinės atskaitomybės parengimą CK 2.87 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7, 8 dalys, 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4, 12 straipsniai, 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis). Atsakovas, nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. spalio 9 d. eidamas uždarosios akcinės bendrovės „EME BALTIC“ vadovo pareigas, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, elgėsi nerūpestingai, t. y. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės kasoje turėjusių būti grynųjų pinigų – 9 930,16 Eur, bendrovės kasos aparate turėjusių būti grynųjų pinigų – 7 776,36 Eur bei po bankroto bylos bendrovei iškėlimo išmokėjo iš bendrovės kasos – 2 420,77 Eur. Atsakovui savo veiksmais ir neveikimu sukėlus žalą ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovei atlyginta, atsakovui kyla pareiga atlyginti visą padarytą žalą, todėl iš atsakovo priteisimas ieškovei 20 127,29 Eur žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, ABĮ 37 straipsnio 7, 8 dalys, 12 dalies 2, 3, 4 punktai, BAĮ 4, 12, 21 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis).

Už pareikštą ieškinį valstybei turėjo būti sumokėtas 453,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, 453,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei taip pat priteisiama 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „EME BALTIC“, juridinio asmens kodas 302894228, iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 127,29 Eur (dvidešimties tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų 29 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 453,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.