Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2023 m. birželio 23 d. apie 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2023 m. birželio 23 d. 14 val. 53 min. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jam priklauso automobilis „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo prieš maždaug pusę metų, sumokėjo už jį 2 700 Eur. Mano, kad dabar šio automobilio vertė yra kiek mažesnė, bet tiksliai to pasakyti negali, galbūt tai būtų apie 2 500 Eur. Teisės vairuoti transporto priemones dabar neturi, nes praėjusį pavasarį buvo sulaikytas vairuojantis neblaivus ir buvo nuteistas, jam buvo paskirta arešto bausmė bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki 2023 metų spalio mėnesio pabaigos. Arešto bausmę jau yra atlikęs. 2023 m. birželio 22 d., pavakarėj bedirbdami jie dviese išgėrė 0,5 litro degtinės. Kitos dienos rytą atsikėlęs, valandų nepasakys, nes nežiūrėjo į laikrodį, jis dar išgėrė 0,25 l degtinės, nes „pagiriojosi“. Būdamas namuose apie pietus, nugriuvo ir susimušė galvą. Dėl to jį iš savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), jo automobiliu „Peugeot 407“ į Miroslavą atvežė Obelninkėlių kaimo gyventojas K. J.. Jis pats (kaltinamasis) nesijautė esantis neblaivus, manė, kad jau galėtų vairuoti, nes jau išblaivėjo. K. J. pastatė automobilį prie senosios Miroslavo ambulatorijos, išlipo ir kažkur nuėjo savo reikalais, o tuomet jis (kaltinamasis) sėdo vairuoti ir nuvairavo savo automobilį į Miroslavo seniūnijos automobilių stovėjimo aikštelę. Iš pradžių jis nuėjo į Miroslavo ambulatoriją, kurioje jį apžiūrėjo slaugė vardu V., kuri užklijavo pleistrą ir išleido. Išėjęs iš ambulatorijos, pavažiavo link toje aikštelėje esančios kebabinės kiosko. Prie jo vėl nukrito, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes, nors jautėsi pakankamai gerai, tačiau turėjo pagalvoti, kad gėrė degtinę ir organizme dar gali būti alkoholio. Įprastai alkoholiu jis nepiktnaudžiauja (b. l. 83 – 86).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. J. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. birželio 23 d. apie 12 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), jai dirbant greito maisto užkandinėje, pastebėjo, kad į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko pilkos spalvos „Peugeot“ markės lengvasis automobilis, kuriuo atvykęs asmuo priėjo prie kioskelio užsisakyti maisto. Jam užsisakius kebabą ir sumokėjus, tas asmuo grįžo į savo automobilį. Gamindama užsakytą maistą ji išgirdo triukšmą ir, pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad minėtas asmuo, kuris užsisakė maistą, guli nukritęs prie automobilio, kuriuo buvo atvykęs. Ji išbėgo pro duris ir pamatė, kad iš gulinčio asmens galvos kraujuoja. Ji greitai paskambino socialinei darbuotojai pasitarti, ką jai daryti. Jos abi nusprendė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jai matant, tas asmuo nevartojo jokio alkoholio, tokio kvapo taip pat nejuto (b. l. 63 – 66).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. J. yra jo pažįstamas, gyvenantis gretimam Papėčių kaime. Jie kartas nuo karto pasimato, bendrauja. Su A. J. alkoholio negeria, o pastaruoju metu pats iš viso nevartoja alkoholio dėl sveikatos problemų. A. J. turi automobilį „Peugeot 407“. 2023 m. birželio 23 d. jis niekur nevežė A. J., nebuvo jo net susitikęs. Pirmadienį jis nuėjo pas A. J., nes sekmadienį telefonu šis buvo prašęs nuvežti jį į Alytų. Nuėjus, A. J. jam pasakė, kad jis kviečiamas į policiją dėl to, kad penktadienį vairavo automobilį „Peugeot 407“ būdamas neblaivus, nes važiavo į kebabinę Miroslave ir kažkaip buvo sulaikytas policijos pareigūnų. A. J. pasakė, kad jis neprisimena pabaigos, kas ten kaip įvyko, prisimena, kad tik važiavo pirkti kebabų. A. J. paprašė, kad šis (liudytojas) apsiimtų policijos pareigūnams papasakoti, kad neva penktadienį jį pavežė iki Miroslavo senosios ambulatorijos ir tada nuėjo savo reikalais, o jau tada jis (A. J.) kažką ten daugiau papasakos. Jis sutiko ir, atėjęs į apklausą, pasakė tai, ko prašė, bet paskui apsigalvojo, ir pasakė tiesą – kad A. J. niekur nevežė. Tą penktadienį jis iš viso nematė A. J. ir su juo nebendravo (b. l. 69 – 72).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausios patrulės Ž. T. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. birželio 23 d. ji dirbo policijos ekipaže 1705 kartu su tyrėju D. J.. Apie 16 val. 4 min. jie gavo pranešimą apie tai, kad atvykę medikai prie (duomenys neskelbtini) rado neblaivų asmenį praskelta ir kraujuojančia galva, kuris galimai vairavo savo automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), jie priėjo prie kioskelio su užrašu „KEBABAI“, kuriame dirba moteris – A. T.. Tikslinant įvykio aplinkybes, apklausiant A. T., ši paaiškino, kad jai dirbant savo greito maisto užkandinėje, ji pastebėjo, kad į aikštelę atvažiavo pilkos spalvos „Peugeot“ markės lengvasis automobilis, kurį vairavo vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. J.. Pasak A. T., minėtas asmuo atvyko užsisakyti maisto, jo užsisakęs ir susimokėjęs, jis nuėjo į savo automobilį laukti, tačiau labai greitai ji išgirdo smūgį. Po smūgio A. T. greitai nuskubėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Išėjusi į kiemą, ji pamatė gulintį minėtą asmenį, kuris buvo praskelta galva. Iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, belaukdama medikų, asmeniui ji suteikinėjo pirmąją medicinos pagalbą. Toliau tikslinant aplinkybes, paaiškėjo, jog į šį pranešimą pirmieji sureagavo jų kolegos, dirbantys policijos ekipaže 1704, kurie alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, 14 val. 18 min. pirmojo tikrinimo metu A. J. nustatė 2,25 promilių neblaivumą. 14 val. 53 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. J. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. A. J. teigė, kad alkoholį vartojo, nes su draugu betonavo namo grindis, o baigę darbus išgėrė alkoholio, ir būdamas neblaivus važiavo į kebabinę užsisakyti kebabų. Tikslinant aplinkybes, apžiūrint įvykio vietą, buvo pastebėta, jog ant Miroslavo seniūnijos pastato yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Susisiekus su Miroslavo seniūne, ši teigė, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja visą automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau vaizdo įrašų parodyti negali, nes jau yra pasibaigęs darbo laikas, teigė, kad įrašus galės parodyti kitą darbo dieną. Toliau tikslinant aplinkybes, apžiūrėjus automobilį, nebuvo pastebėta jokių vaistų, tačiau daiktadėžėje buvo rastas tuščias, galimai degtinės butelis pavadinimu „Zubrowka, biala wodka“. A. J. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rezultatais ir nuoširdžiai gailėjosi, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Į įvykio vietą atvyko autovežis, kuris automobilį „Peugeot 407“ nuvežė į saugojimo aikštelę, esačią Alytuje, Santaikos g. 31D, kurioje šis buvo užplombuotas. A. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Šis įvykis buvo filmuotas tarnybinio automobilio 1705 vaizdo kameromis bei nešiojamais vaizdo registratoriais (b. l. 1 – 4, 5 – 7).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2023 m. birželio 23 d. A. J. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 24 valandas, 14 val. 18 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0061, jam buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas. 14 val. 53 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu A. J. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti A. J. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. A. J. nesugebėjo paeiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. A. J. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 8).

Iš Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. birželio 23 d. nuo 17.00 val. iki 17 val. 43 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė ir joje stovintis automobilis „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, kairėje pusėje matomas geltonos spalvos vieno aukšto kioskas su raudonos spalvos užrašu „KEBABAI“. Matoma, kad tame kioske yra vienas langas su užrašais ir tamsiai pilkos durys. Šalia kiosko, ant žemės matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Aikštelės dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų baltos spalvos pastatas, ant kurio yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint šviesiai pilkos spalvos automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priėjus prie kairės automobilio pusės ir atidarius vairuotojo pusės priekines dureles matoma, kad automobilio salonas dengtas juodos spalvos medžiaga. Priekyje, ant keleivio sėdynės matomas tuščias plastmasinis butelis, galimai nuo limonado ir rudos spalvos kilimėlis. Atidarius automobilio daiktadėžę, matoma dokumentai, ruletė ir galimai degtinės tuščias butelis pavadinimu „ZUBROWKA“. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo rakteliai. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 16 – 34).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2023 m. birželio 23 d. 13 val. 51 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) į iškvietimą atvykę medikai prie Miroslavo seniūnijos rado neblaivų vyrą, kuris galimai vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir išlipdamas griuvo bei prasiskėlė galvą (b. l. 35).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2023 m. birželio 23 d. 18 val. 40 min. automobilis „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytuje esančios Ulonų gatvės į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D (b. l. 36).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra kaltinamasis A. J. (b. l. 37).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2023 m. birželio 27 d. automobilis „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas kaltinamajam A. J., kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 49 – 51).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. birželio 27 d. nuo 15 val. 1 min. iki 15 val. 36 min. buvo apžiūrėti ir aprašyti Alytaus rajono savivaldybės administracijos pateikti 4 vaizdo įrašai. Apžiūros metu fiksuota, jog vaizdo įrašai peržiūrimi programa „VS Player“. Įjungus pirmąjį vaizdo įrašą, matoma, kad jis prasideda laiku 2023 m. birželio 23 d. 12.36.33 val. Jame užfiksuota (duomenys neskelbtini) dalis ir šalia jos esanti Miroslavo seniūnijos automobilių stovėjimo aikštelė. Iš karto matomas iš dešinės pusės (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis sidabrinės spalvos automobilis „Peugeot 407“, kuris, privažiavęs įvažiavimą į aikštelę, pasuka į ją, be priežasčių kelioms sekundėms sustoja viduryje kelio, vėl toliau važiuoja. Aikštelėje automobilis važiuoja kairiau, tiesiai link kebabų kiosko. Iš pradžių, įvažiavęs į aikštelę automobilis staigiai pagreitėja, likus keliems metrams, stabdomas, tada lėtai pajuda kelis metrus. Laiku 12.36.56 automobilis sustoja visai šalia kebabų kiosko. Matoma, kad dešiniau vairuotojo automobilyje kito asmens nėra. Laiku 12.39.50 to automobilio durys atsidaro ir išlipa vairuotojas, kuris svirduliuodamas prieina prie kebabų kiosko langelio ir iki 12.40.31 galimai bendrauja su pardavėja, tada netvirtu žingsniu grįžta į automobilį ir atsisėda. Laiku 12.45.41 tas vyras vėl išlipa iš automobilio, kelias sekundes svirduliuoja prie durelių ir 12.45.52 nugara atsiremia į kairės pusės užpakalines dureles, susmunka ir nuo šio momento nematomas. Laiku 12.46.12 iš kebabų kiosko išeina pardavėja, kuri prieina prie minėto vairuotojo, matoma, kad ši pradeda panikuoti, bando kažką kviesti. Tuoj prie vairuotojo atbėga Miroslavo seniūnė ir seniūnijos socialinė darbuotoja. Vaizdo įrašas baigiasi 12.56.58. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 55 – 60).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. J. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 109 – 116).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. J. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. J. Lietuvos Respublikoje teisiamas antrą kartą už visiškai analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 100 – 103; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). A. J., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nebaustas administracine tvarka (b. l. 98 – 99). Kaltinamasis yra išsituokęs, neturintis nepilnamečių išlaikytinių, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 104 – 106, 107). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 95). Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 83 – 86). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 100 – 103).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis A. J. padarė ne pirmą kartą, nes 2022 metais jis jau buvo teistas už visiškai analogišką nusikaltimą ir tik 2023 m. kovo 2 d. buvo paleistas po ankstesnės arešto bausmės atlikimo. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, yra recidyvistas, šį kartą jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas – 2,20 promilių. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti kaltinamojo A. J. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų pirmiau paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Pastebėtina, jog A. J. jau ne pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, be to, įvertinus visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą bei linkusią nusikalsti ir nepasimokančią iš ankstesnių teistumų kaltinamojo asmenybę (recidyvistas), sprendžiama, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtent dėl to bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. J. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. J. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis A. J. jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, šį kartą jis vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumas ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu BK nustatyta tvarka jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis), taip pat ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti šiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 4 metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. J. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 83 – 86). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, A. J. vairuotas automobilis „Peugeot 407“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog A. J. vairuotas automobilis „Peugeot 407“, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam A. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2023 m. birželio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam A. J. priklausantį automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis A. J. (b. l. 39 – 41). Kaltinamojo A. J. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Peugeot 407“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87 – 90). Ši kardomoji priemonė A. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę A. J. paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Išaiškinti A. J. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 4 (ketverius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas A. J. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2023 m. birželio 26 d. nutarimu A. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Peugeot 407“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, panaikinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam A. J. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.