- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1438-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02661-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Skolininkas
- D. Š., R. Š.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1438-253/2011
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-02661-2011-0)
2011 m. rugsėjo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų D. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko 2011-05-04 pakartotinį pareiškimą Nr. 03/11/03256 dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011-05-04 kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė pakartotinį pareiškimą Nr. 03/11/03256 dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad skolininkai ir įkeisto turto savininkai D. Š. ir R. Š. per vieno mėnesio terminą skolos pagal 2003-09-10 sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 1/1944 su vėlesniais pakeitimais negrąžino. Prašė iš skolininkų priverstinai išieškoti 301 854,74 Lt skolą, 133 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, parduodant iš varžytynių kreditoriui hipotekos lakštu, įregistravimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-17 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB DnB NORD banko naudai iš skolininkų D. Š. ir R. Š. skolą, kurią sudaro: 280 160,17 Lt negrąžinta skola, 6 252,28 Lt nesumokėtos palūkanos, 15 442,29 Lt delspinigių, iš viso 301 854,74 Lt, 133 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo šio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; už skolą priverstinai parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu, įregistravimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą daiktą – (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini). Įkeisto daikto įkainojimas hipotekos lakšto 4 p. Teismas konstatavo, kad nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams įteikimo dienos praėjo 1 mėnuo, skola kreditoriui negrąžinta.
Šalies argumentai
Skolininkai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad kredito sutarties vykdyti negalėjo dėl pablogėjusios materialinės situacijos, kurią lėmė 2008 m. kilusi pasaulinė krizė, ženkliai kritusios nekilnojamojo turto kainos. Šių procesų skolininkai ir kreditorius negalėjo įtakoti ar numatyti, nors kreditorius yra šios srities specialistas ir turėtų prisiimti dalį rizikos, susijusios su kreditavimo sutartimi. Apeliantų teigimu, paminėtą situaciją galima vertinti kaip nenugalimą jėgą, todėl teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.253 str. 1, 2 d. dėl visiško ar dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės bei LR CK 6.258 str. 3 d. nuostatų dėl per didelių delspinigių sumažinimo. Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytu įkeisto daikto įkainojimu pagal hipotekos lakšto 4 p., nes šis įkainojimas šiai dienai neatitinka rinkos vertės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, kad skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo, o skolininkų teiginiai dėl nepagrįstai reikalaujamų delspinigių ir palūkanų dydžių nėra bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjimo dalykas. Taip pat pažymi, kad priimant LR CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir neturi reikšmės nutarties teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-09-10 tarp kreditoriaus AB DnB NORD banko ir D. Š. sudaryta kredito sutartis Nr. 1/1944 su vėlesniais pakeitimais, pagal šią sutartį suteikta bendra kredito suma buvo 312 550 Lt (b. l. 6-10, 11-12). Skolininkų prievolių įvykdymui pagal šią sutartį užtikrinti hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas nekilnojamasis turtas (b. l. 13-18). 2011-01-24 kreditorius pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų D. Š. ir R. Š. (b. l. 3-4). Teismo 2011-03-10 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 25-26). Skolininkams ir įkeisto daikto savininkams įspėjimas, teismo 2011-03-10 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2011-03-21 (b. l. 31). 2011-05-03 kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu hipotekos teisėja priėmė skundžiamą nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (b. l. 37, 42-43).
Hipoteka yra daiktinė teisė, tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.
Bylos duomenimis, kreditorius ir skolininkai hipotekos sutartimi (pastabų hipotekos lakšte 3 punktas) susitarė, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jei skolininkas nesilaikys 2003-09-10 kreditavimo sutartyje Nr. 1/1944 nustatytų terminų ir sąlygų (b. l. 13-18). Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditavimo sutarties nutraukimo dieną, įmokos pagal kredito sutartį Nr. 1/1944 nebuvo sumokėtos už 5 mėnesius (b. l. 21, 22-23). Skolininkui neįvykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžinant kredito, nemokant priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kreditorius informavo skolininkus apie sutarties nutraukimą (b. l. 19), todėl jam atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar yra pateikti visi būtini jai vykdyti ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai įsipareigojimus bankui būtų įvykdę, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių skolos pagal kredito sutartį grąžinimo terminų. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, taip pat nenumatoma pareiga vertinti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo neįvykdymo priežastis. Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl aplinkybių apsunkinusių su kreditoriumi sudarytos kredito sutarties vykdymą ir skolos dengimą nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantų skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.253 str. 1, 2 d. dėl visiško ar dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės bei LR CK 6.258 str. 3 d. nuostatų dėl per didelių delspinigių sumažinimo, laikytini nesusijusiais su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu ir atmestini, kaip nesudarantys pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantų argumentas dėl skundžiamoje nutartyje nurodyto įkeisto daikto įkainojimo pagal hipotekos lakšto 4 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina nustatoma LR CPK nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų LR CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 718 str.). Taigi, vykdymo proceso metu, remiantis šia įstatymo nuostata, antstolis atlieka iš varžytinių parduodamo turto įkainojimą rinkos kainomis, atsižvelgdamas į LR CPK 681 str. numatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į šį įstatymo varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymo reglamentavimą, nėra pagrindo vertinti, kad skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyta varžytynėse parduodamo skolininkų turto kaina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nepažeisdamas LR CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, todėl atskirojo skundo argumentais ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Kreditorius pateikė teismui prašymą dėl 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas atlyginti kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, patenkinami paskirstant lėšas, gautas už priverstinai parduotą įkeistą turtą, pagal kreditoriaus reikalavimų tenkinimo eilę (LR CPK 563 str., LR CK 6.54 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-17 nutartį palikti nepakeistą.