Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašymą išduoti Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) nuteistojo G. Ž. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teisme gautas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašymas išduoti EAO G. Ž. atžvilgiu, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta (neišieškota) 1 700 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 1 700 Eur bauda. Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais, į G. Ž. paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (dvi paros).

Europos arešto orderis neišduotinas.

Europos arešto orderio išdavimo ir asmens perėmimo pagal Europos arešto orderį taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 1R-195/I-114 (2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-202/I-274 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 5 punkte nustatyta, kad Europos arešto orderį dėl laisvės atėmimo bausme nuteisto ir nuo šios bausmės vykdymo pasislėpusio asmens išduoda apygardos teismas pagal nuosprendį <...> priėmusio teismo veiklos teritoriją. Šiuo atveju Europos arešto orderis išduodamas esant šioms sąlygoms: 1) likusi laisvės atėmimo bausmė yra 4 mėnesiai ar ilgesnis terminas (5.1. punktas); 2) yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali būti Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kuri taiko asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį tvarką (5.2. punktas); 3) asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę (5.3. punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 69¹ straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos teismas, spręsdami dėl Europos arešto orderio išdavimo, įvertina, ar asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę.

Minėta, kad G. Ž. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams bei 1 700 Eur bauda, ir į jam paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme (dvi paros). Teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis nuo jam paskirtos bausmės vykdymo pasislėpė, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus rašte nurodyta, jog G. Ž. yra suimtas (duomenys neskelbtini) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taigi šiuo atveju yra nustatytos formalios, Taisyklių 5.1 punkte ir 5.2 punkte numatytos, sąlygos EAO išduoti. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant dėl EAO išdavimo būtina įvertinti ir tai, ar asmens perdavimas pagal EAO atitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę (Taisyklių 5.3. punktas).

Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio matyti, kad G. Ž. yra teistas net 14 kartų, paskutiniu nuosprendžiu, t. y. 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, jis nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jo veika žala niekam nebuvo padaryta, nusikaltimas įvykdytas daugiau kaip prieš 10 mėnesių, duomenų, kad G. Ž. Lietuvos Respublikoje būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nėra. Taigi, įvertinus visumą sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių, kartu tai, kad G. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – 6 mėnesiai (įskaičius sulaikyme išbūtą laiką – 5 mėnesiai 28 dienos) tik nežymiai viršija minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą kaip būtinąją sąlygą EAO išdavimui, t. y. 4 mėnesius, taip pat įvertinus prašomo asmens perėmimo iš užsienio valstybės (duomenys neskelbtini) procedūrų išlaidas, daroma išvada, kad šiuo atveju G. Ž. perdavimas pagal EAO neatitinka proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principų. Dėl to atsisakoma išduoti EAO dėl G. Ž. perdavimo Lietuvos Respublikai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 69¹ straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti išduoti Europos arešto orderį dėl G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasislėpusio nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, perdavimo Lietuvos Respublikai.