Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-22 nutartimi (b. l. 32–34) priimta nagrinėti skundo dalis dėl prašymų priteisti 6 739 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 178 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išrašant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) iš pareiškėjo buvo atimta jo vienintelė turėta šilta striukė „Nike“ ir kelnės „Audimas“, kuriuos jam perdavė jo artimieji. Į jo prašymus striukę ir kelnes grąžinti LAVL ir Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo. Taip pat striukė nebuvo grąžinta jam pateikus skundus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD). Dėl to jis patyrė 178 Eur turtinę žalą (už striukę „NIKE“ – 144 Eur, už kelnes „Audimas“ 34 Eur). Taip pat dėl nurodytų pareigūnų veiksmų, atimant nurodytus drabužius ir ilgą laiką jų negrąžinant, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes jam nuo 2014-10-27 apie 186 dienas, įskaitant šaltąjį metų periodą, teko būti be šiltos striukės, dėl ko iki šiol jis gydosi prostatitą, o dėl pareigūnų požiūrio į iškilusią problemą jis patyrė neigiamų emocijų, dėl ko prireikė psichiatro pagalbos.

Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

Lukiškių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjui atvykus į LAVL buvo atlikta visuminė asmens krata ir užpildytas su savimi pasiimtų daiktų kvitas, kurį pareiškėjas patvirtino savo parašu. Minėtame kvite surašyta, kad į sandėlį pareiškėjas perdavė patalynę, o su savimi pasiėmė laikrodį „Diesel“, kelnes „Nike“, sportinį kostiumą „Boss“. 2014-10-27 buvo gautas tarnybinis pranešimas Nr. 37-368, kuriame nurodyta, kad tą pačią dieną pareiškėjui išvykstant planiniu konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens krata, kurios metu rasti ir paimti daiktai, t. y. pilkos spalvos striukė su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“ bei paklodė, kurie nebuvo įrašyti į su savimi paimtų daiktų kvitą, o paimti daiktai padėti saugojimui į LAVL daiktų sandėlį.

Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš LAVL pareigūnų veiksmų, susijusių su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ praradimu, nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Šią skundo dalį pareiškėjas grindžia bendro pobūdžio teiginiais, jis niekaip nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veikos, susijusios su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ praradimu, ir pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo KD atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą ir laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į 6 739 Eur neturtinės ir 178 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Siekiant apsibrėžti ginčo ribas, paminėtina, jog dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Dispozityvumo principas, be kita ko, apima ir galimybę pasirinkti, kaip bus įgyvendinamos tam tikros procesinės teisės.

Iš skundo turinio, teismo posėdžio metu pateiktų pareiškėjo paaiškinimų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad 178 Eur turtinę žalą jis kildina iš LAVL pareigūnų veiksmų iš jo paimant striukę „Nike“ (ją pareiškėjas įvertino 144 Eur) ir sportines kelnes „Audimas“ (jas pareiškėjas įvertino 34 Eur), o 6 739 Eur neturtinę žalą jis kildina tiek iš LAVL pareigūnų veiksmų paimant striukę „Nike“ ir sportines kelnes „Audimas“, tiek iš LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos, pareiškėjo nuomone, netinkamai reaguojant į jo skundus ir prašymus grąžinti paimtus minėtus daiktus. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, jis teismo posėdžio metu paaiškino (b. l. 117–120), kad jis šiuo skundu neprašo atlyginti neturtinę žalą, kylančią dėl to, kad jis nuo 2014-10-27 iki 2015-05-07 Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, o šis laiko intervalas minimas bendrame aplinkybių kontekste, norint atkreipti teismo dėmesį į tai, kad apie 186 dienas šaltuoju metų laiku teko būti be striukės, o į jo problemų sprendimą nebuvo reaguojama.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šioje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų priteisti jam 178 Eur turtinę žalą, kildinamą iš LAVL pareigūnų veiksmų iš jo paimant striukę „Nike“ ir sportines kelnes „Audimas“, ir 6 739 Eur neturtinę žalą, kurią jis kildina tiek iš LAVL pareigūnų veikos, susijusios su striukės „Nike“ ir sportinių kelnių „Audimas“ paėmimu, tiek iš LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos, pareiškėjo nuomone, netinkamai reaguojant į jo skundus ir prašymus grąžinti paimtus minėtus daiktus.

2. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

3. Šioje byloje nustatyta, kad: 2014-10-23 pareiškėjas buvo pristatytas į LAVL, supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis (b. l. 103); tą pačią dieną atlikta pareiškėjo asmens krata, kurios metu draudžiamų daiktų pas jį nebuvo rasta, pareiškėjas jokių pretenzijų šiuo klausimu neturėjo (b. l. 104), ir surašytas kvitas Nr. 318-409, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas su savimi pasiėmė sportinio kostiumo „Nike“ viršų (pilką), avalynę „Puma“, laikrodį „Diesel“, kelnes „Nike“, sportinį kostiumą „Boss“ (pilkai juodą), šis kvitas pasirašytas pareiškėjo (b. l. 107); 2014-10-27 pareiškėjui išvykstant planiniu konvojumi iš LAVL į Lukiškių TI-K buvo atlikta visuminė pareiškėjo asmens krata, kurios metu rasti ir iš jo paimti daiktai, įskaitant pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų (žr. 2014-10-27 Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą (b. l. 106); 2014-10-27 tarnybinį pranešimą (b. l. 105); 2014-11-28 paaiškinimą (b. l. 108).

LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – LAVL taisyklės) (žr. http://www.kaldep.lt/lt/lavl/veikla_539/vidaus-tvarkos-taisykles_1206.html) 16 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad pacientų asmeniniai drabužiai ir avalynė, išskyrus apatinius rūbus, šlepetes ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Saugoti perduotų daiktų ir su savimi turimų daiktų kvitą (3 priedas), šaltuoju metų laiku pacientams galima su savimi turėti papildomai vieną sportinį kostiumą ir vieną striukę; o to paties punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad pacientai, su savimi atsivežę asmeninius drabužius, atitinkančius ligoninėse naudojamus (baltinius, pižamas, chalatus, šlepetes ir kt.), gali juos dėvėti Ligoninėje; drabužiai turi būti švarūs ir tvarkingi. Šis LAVL taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas neatsiejamai nuo teisinio reguliavimo nustatyto inter alia Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių taisyklės) 12 punkte, pagal kurį priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai, o draudžiami turėti daiktai ir reikmenys paimami ir surašomas Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas (2 priedas), ir Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų taisyklės) 57 punkte, pagal kurį daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems paimami, paėmus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas), kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punktą paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui, sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Nagrinėjamo ginčo kontekste sistemiškai aiškinant LAVL taisyklių 16 punkte, Tardymo izoliatorių taisyklių 12 punkte ir Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad LAVL pareigūnai 2014-10-27 visuminės pareiškėjo asmens kratos metu radę pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti kvite Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų, turėjo teisinį pagrindą ir pareigą šiuos daiktus priskirti daiktams, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, ir juos nustatyta tvarka iš pareiškėjo paimti.

Teismas nenustatė, kad LAVL pareigūnai, pildydami kvitą Nr. 318-409, sąmoningai, pažeisdami teisės aktus būtų neįrašę vėliau pareiškėjo asmens kratos metu rastų pilkos spalvos striukės su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinių kelnių „Audimas“, ar kad pareiškėjas būtų reikalavęs (teikęs pastabas) dėl šių daiktų įrašymo į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi pasiimamų daiktų. Byloje esantis D. P. paliudijimas, apie tai, kad iš pareiškėjo paimta striukė su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“ priklausė pareiškėjui (b. l. 17), niekaip nepaneigia fakto, jog šie rūbai nebuvo įrašyti į kvitą Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų ir buvo rasti vėliau LAVL pareigūnams atlikus 2014-10-27 visuminę pareiškėjo asmens kratą, todėl šis liudijimas nėra teisiškai reikšmingas.

Konstatuotina, kad pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą LAVL pareigūnai teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo paimtų striukės su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinių kelnių „Audimas“, kaip daiktų draudžiamų turėti nuteistiesiems, pareiškėjui negrąžino. Pagal Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą draudžiami turėti daiktai nėra saugomi pataisos įstaigos sandėlyje, šie daiktai nuteistojo rašytinio prašymo pagrindu negali būti perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui, taip pat šie daiktai negali būti grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis. Šie jo teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (žr. b. l. 103), iš kurių aiškiai matyti, kad, pareiškėjui 2014-10-23 atvykus į LAVL, jis buvo pasirašytinai supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis. Iš byloje esančio 2013-12-27 kvito Nr. 537 (b. l. 135) matyti, kad pareiškėjas LAVL gydomas ne pirmą kartą ir pareiga deklaruoti visus su savimi pasiimamus daiktus (įskaitant striukę), juos įrašant į atitinkamos formos kvitą, pareiškėjui buvo žinoma dar 2013-12-27. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjas yra pakankamai gerai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių vykdymo tvarką, taip pat su savo teisėmis ir aktyviai jas gina (tai matyti, pavyzdžiui, iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų, pagal kuriuos pareiškėjas teismui yra pateikęs daug skundų susijusių su jo kalinimo sąlygomis). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, kuris Paciento sutikime (b. l. 103) be jokių išlygų ar pastabų savo parašu patvirtino apie tai, jog yra supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis įteisintomis pacientų teisėmis ir pareigomis, su šiomis teisėmis ir pareigomis nebuvo supažindintas ir kad jam jos buvo nežinomos. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad LAVL, Lukiškių TI-K, KD pareigūnai nereagavo į jo prašymus grąžinti striukę ir kelnes, taip pat kaip ir jo teiginiai, kad jam nebuvo leidžiama teikti skundų. Šie teiginiai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems tai, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti skundus ir kad į juos buvo atsakoma nustatyta tvarka (žr., pvz., b. l. 13–16, 23, 121, 124 ir kt.).

Šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinus LAVL taisyklių 16 punkte, Tardymo izoliatorių taisyklių 12 punkte ir Pataisos įstaigų taisyklių 57 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LAVL pareigūnai 2014-10-27 visuminės pareiškėjo asmens kratos metu radę pilkos spalvos striukę su kapišonu „Nike“, juodos spalvos sportinės kelnės „Audimas“, kurie nebuvo įrašyti kvite Nr. 318-409 prie su savimi paimtų daiktų, teisėtai ir pagrįstai šiuos daiktus priskyrė daiktams, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems, ir juos nustatyta tvarka iš pareiškėjo paėmė. Todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, teismui nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismui nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos LAVL, Lukiškių TI-K ir KD pareigūnų veikos, dėl kitų argumentų teismas nepasisakys, nes tai niekaip nepakeistų šiame sprendime jau padarytos išvados dėl to, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.