Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civilinę by­lą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjos S. O. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. B. V., R. V., K. B., G. V., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. S. O. Ž. nuo 1962 m., o jos sutuoktinis V. A. Ž. nuo 1964 m. dirbo Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kolūkyje. 1991 m. lapkričio 1 d. likvidavus (duomenys neskelbtini) kolūkį, buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė, kurioje pareiškėja kartu su sutuoktiniu tęsė darbą toliau. Privatizavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, nuo 1992 m. rugsėjo 3 d. S. O. Ž. kartu su sutuoktiniu dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir buvo šios bendrovės nariai–pajininkai. 1995-1996 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių–pajininkų visuotiniame susirinkime buvo nutarta bendrovę likviduoti. 1997 m. birželio 1 d. bendrovės likvidacinė komisija „Pastato perdavimo aktu“ dešimčiai bendrovės narių–pajininkų, tame skaičiuje ir S. O. Ž. ir jos vyrui V. A. Ž., perdavė 5560 litų vertės, prilygstančiai 5560 pajų, veršidę, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). S. O. Ž. šios veršidės dalis atiteko už 413 pajų, o jos sutuoktiniui V. A. Ž. – už 1577 pajus. 1997 m. birželio 1 d. „Pastato perdavimo aktą“ pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir veršidę už pajus gavo perdavimo akte nurodyti pajininkai. Po pastato perdavimo akto pasirašymo, pajininkai V. A., V. B. O., V. S. M., V. B. M., V. R., J. E., Ž. M. ir B. K., bendru žodiniu sutarimu, jiems priklausančias veršidės dalis, nuo S. O. Ž. ir jos sutuoktiniui V. A. Ž. priklausančios veršidės dalies, fiziškai atsidalino, t. y. kiekvienas pajininkas savo veršidės dalį nugriovė ir nugriautas medžiagas išsivežė. Pagal (duomenys neskelbtini) skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį nustatyta, kad pajininkams perduodant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei priklausančią veršidę, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), jos bendras plotas buvo 755 kv. m., o likusi nenugriauta veršidės dalis sudaro 179 kv. m. Kadangi nenugriauta liko veršidės dalis, kurią sudaro S. O. Ž. ir jos sutuoktinio V. A. Ž. šio pastato dalių, gautų už pajus, visuma, kitiems pajininkams nugriovus jiems priklausančio pastato–veršidės dalis, nuo 2001 m. sausio mėnesio, pareiškėja kartu su sutuoktiniu, būdami sąžiningai įsitikinę, kad nuosavybės teisių įgijimo į jiems atitenkančias veršidės dalis procedūra užbaigta ir į likusią nenugriauto pastato dalį daugiau niekas nuosavybės teisių neturi, šį statinį pradėjo valdyti, viešai ir atvirai juo naudotis kaip nuosavu daiktu, pastatą prižiūrėti (užmūrijo likusios nenugriautos pastato dalies vieną galą, užkalė vienos pusės pastato langus, pradėjo jame laikyti ir šiuo metu laiko pašarus gyvuliams ir malkas). Šis pastatas yra S. O. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl yra prižiūrima ir aplinka aplink pastatą.

2004 m. spalio 18 d. mirus pareiškėjos sutuoktiniui V. A. Ž., ji ir toliau prižiūrėjo ir naudojosi ne tik jai, bet ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusia pastato dalimi kaip nuosavu daiktu. Šį faktą patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. O. Ž. po sutuoktinio V. A. Ž. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

2021 m. gegužės 31 d. pareiškėja kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. A. Ž. nuosavybės teise priklausančius (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1577 vnt. pajų, tačiau 2021 m. liepos 8 d. nutarimu notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nurodant, kad pateikti dokumentai yra su trūkumais. Pareiškėja suprato, kad nuosavybės teisių į jai ir jos mirusiam sutuoktiniam už iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už 1990 pajų gautą veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įforminimo procedūra neužbaigta, todėl norint įgyti nuosavybės teises į šį statinį, būtina atlikti nuosavybės teisių į šį pastatą teisinę registraciją. Tam, kad atlikti šio pastato teisinę registraciją buvo reikalingi likviduojamos žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių–pajininkų susirinkimo protokolas, kuriame užfiksuota priimtas sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, dėl likvidacinės komisijos sudarymo, dėl likviduojamos bendrovės nekilnojamojo turto už pajus perdavimo bendrovės nariams–pajininkams. Pareiškėja tokių dokumentų neturėjo, todėl kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl jų gavimo.

Pareiškėja pastatu–veršide pradėjo naudotis nuo 1997 metų gruodžio mėnesio ir naudojasi iki šiol. Kadangi ne­kil­nojamasis turtas – pastatas-veršidė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, pa­reiškėja jį valdė sąžiningai ir teisėtai daugiau nei dešimt metų, per visą lai­ko­tarpį valdymas buvo at­viras ir nepertraukiamas, prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgy­jamąją senatį faktą (b. l. 1–7).

Pranešimas apie bylos iškėlimą 2021 m. spalio 4 d. buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 86), ta­čiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Iš prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo ir gavo žemiau nurodytą informaciją:

- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos ir dokumentų skyrius nurodė, kad dokumentuose duomenų susijusių su Lazdijų rajono savivaldybės žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla bei likvidavimu nėra bei tai, kad Lazdijų rajono žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvui protokolų knygų saugoti neperdavė (b. l. 27, 33).

- Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas nurodė, kad žemės ūkio bendrovių dokumentai Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale nesaugomi, ir kad žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos dokumentų nėra (b. l. 27).

- Kauno apygardos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-203/2003 pagal Alytaus apskrities VMI pareiškimą dėl bankroto bylos žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) iškėlimo, 2004 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas pripažinti žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklą pasibaigusią dėl bankroto ir išregistruoti įmonę iš juridinių asmenų registro. Civilinė byla Nr. 2-203/2003, pasibaigus jos saugojimu terminui, sunaikinta. Kauno apygardos teismas pateikė 2004 m. gegužės 17 d. teismo sprendimo bei 2002 m. gruodžio 2 d., 2003 m. sausio 19 d., 2003 m. liepos 7 d. teismo nutarčių kopijas, iš kurių matyti, jog žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla dėl nemokumo, ir bendrovės administratoriumi paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo J. Č.; patenkintas bendrovės administratoriaus prašymas – patvirtintas žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto byloje kreditoriaus reikalavimas Alytaus apskrities VMI – 20372,60 Lt.; žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduota dėl bankroto, patvirtinant Alytaus apskrities VMI kreditorinį reikalavimą, taip pat panaikinant areštą bendrovės turtui (b. l. 28–29, 30, 31, 32).

- UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad dokumentų susijusių su žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla neturi, nes yra suėjęs 10 metų dokumentų saugojimo senaties terminas (b. l. 34).

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė dokumentus apie tai, kad S. O. Ž. ir jos sutuoktinis V. A. Ž. dirbo žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17–26).

S. O. Ž. ir jos mirusiam sutuoktiniam V. A. Ž. iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės už 1990 pajų gautą veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, 2020 m. gruodžio 7 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto – veršidės–pastato, kuris yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla ir pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrių dėl nekilnojamojo daikto – veršidės kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas buvo atmestas (b. l. 77, 78–82).

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi suformavo teismų praktiką konstatuodamas, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus, kad įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nuo 1997 metų, t. y. daugiau nei dešimt metų, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nekilnojamąjį daiktą – pastatą-veršidę, esančią (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad statinio valdytoja pradėjusi jį valdyti buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomą daiktą ir sąžininga valdytoja išliko visą įgyjamosios senaties laiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.70 straipsnio 1 dalis). Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjos pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų pareiškėja nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugoja. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Valstybė šioje byloje patyrė 15,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos priteistina 15,21 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso ko­dekso 259, 260, 263, 265, 268 ir 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu S. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį 179 kv. m ploto negyvenamąjį mūrinį pastatą–veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos S. O. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,21 Eur (penkiolika eurų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.