- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1-2118-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- L. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti gydytis nuo alkoholizmo,-
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (6 veikos) ir 145 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2016 m. rugpjūčio 6 d., apie 08.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,22‰ girtumo laipsnis), be jokios priežasties, mažamečio sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai sugyventinei L. J. į krūtinės ląstos sritį, kuri nuo smūgio galva atsitrenkė į sekcijos spintelės kampą ir prasiskėlė pakaušį, po ko stumdė nukentėjusiąją L. J., taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto odos nubrozdinimo pakaušyje.
Taip pat jis 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04‰ girtumo laipsnis), sukėlė konfliktą, kurio metu grasino fiziniu susidorojimu nukentėjusiajai sugyventinei L. J. sakydamas, kad ją nužudys, suluošins, stovėdamas nukentėjusiajai L. J. už nugaros, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą pakaušio srityje, dėl ko L. J. veidu atsitrenkė į spintos stiklą ir sutrūkusio ir subyrėjusio stiklo šukėmis susižeidė dešinę ranką, tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai L. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir yra realus.
Taip pat jis 2016 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04‰ girtumo laipsnis), sukėlė konfliktą, kurio metu pagrasinęs nukentėjusiajai sugyventinei L. J. ją nužudyti ir suluošinti, stovėdamas nukentėjusiajai L. J. už nugaros, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą pakaušio srityje, dėl ko L. J. veidu atsitrenkė į spintos stiklą ir sutrūkusio ir subyrėjusio stiklo šukėmis susižeidė dešinę ranką, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 18.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,16‰ girtumo laipsnis), konflikto metu, mažamečio sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai sugyventinei L. J. į galvą virš kaktos, šiai nuo smūgio nugriuvus nugara ant lovos, vieną kartą kojos pėda spyrė jai į „Saulės rezginį“ - kūno dalį, esančią tarp krūtinkaulio ir bambos, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2016 m. spalio 30 d., apie 14.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, mažamečio sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė kelis smūgius ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai sugyventinei L. J. į galvą ir veidą, jai nuo smūgių nukritus ant lovos, kelis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajai L. J. į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2016 m. gruodžio 5 d., apie 23.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,33‰ girtumo laipsnis), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį ant lovos gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei L. J. į pakaušį, ir vieną kartą į kairį skruostą, jai rankomis dengiantis veidą, dešinės kojos pėda vieną kartą spyrė nukentėjusiajai L. J. į kairią ranką ties petimi ir apie šešis kartus į kairės rankos žastą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Taip pat jis 2016 m. gruodžio 31 d., apie 02.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia ne daugiau septynių kartų koja spyrė lovoje gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei L. J. į kairę kūno pusę, pataikydamas į nugarą, petį, ranką, šoną ir koją, nukentėjusiajai L. J. mėginant telefonu iškviesti pagalbą, delnais suspaudė nukentėjusiajai L. J. kaklą, po ko kumščiais keturis kartus sudavė jai į galvą, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas.
Teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad visų epizodų nelabai atsimena, buvo neblaivus, viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Visos problemos buvo dėl alkoholio. Viskas vyko 2016 m. nuo rugpjūčio mėn. iki gruodžio 31 d., vartojo alkoholį, buvo nervingas, dėl nesutarimų šeimoje jis kaltas. Smurtavo prieš nukentėjusiąją L. J.. Kai būna išgėręs, jei jį supykdo, būna agresyvus. Dėl 2016 m. rugpjūčio 6 d. epizodo parodė, kad buvo išgėręs, susibarė su L. J.. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į krūtinės sritį ir ji nuo smūgio atsitrenkė į sekciją ir prasiskėlė pakaušį – to tiksliai neatsimena, bet sutinka, kad galėjo būti. Sutinka su nukentėjusiosios sužalojimais. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į komisariatą. Dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. epizodo parodė, kad buvo neblaivus, susiginčijo nukentėjusiąja. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvą pakaušio srityje, ši atsitrenkė į stiklą ir subyrėjusio stiklo šukės sužeidė jai ranką. Sužeistą nukentėjusiąją matė paskui. Taip pat grasino L. J., kad ją nužudys, bet taip nebūtų padaręs. Dėl 2016 m. rugsėjo 24 d. epizodo parodė, kad vėl buvo neblaivus. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. J. į galvą virš kaktos ir jai pargriuvus spyrė į krūtinę. Su nukentėjusiąja kalbėjo apie šį įvykį, nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda. Dėl 2016 m. spalio 30 d. epizodo parodė, kad vėl buvo girtas, vėl kilo konfliktas, pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad kumščiu sudavė kelis smūgius ant lovos sėdinčiai L. J. į galvą ir į veidą, o jai nukritus, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Prisimena, kaip atvažiavo policija. Dėl 2016 m. gruodžio 5 d. parodė, kad vėl buvo neblaivus, vėl susiginčijo su nukentėjusiąja, galėjo prieš ją smurtauti. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad sudavė L. J. į pakaušį, vieną kartą į skruostą, jai dengiantis veidą vieną kartą koja spyrė į kairę ranką ir sudavė smūgius į kairės rankos žastą. Dėl 2016 m. gruodžio 31 d. norėjo švęsti Naujus metus, vėl buvo girtas, galėjo jai suduoti, apstumdyti, prisimena, kad ją laikė paėmęs už kaklo. Pripažįsta kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad ne daugiau 7 kartus koja spyrė lovoje gulinčiai L. J. į kairę kūno pusę, pataikė į nugarą, petį ir šoną, o nukentėjusiajai bandant telefonu iškviesti pagalbą, suspaudė jai delnais kaklą ir sudavė į galvą. Vakare atvyko pareigūnai. Dėl visų epizodų nukentėjusiosios atsiprašė, nemano, kad ji turi pagrindo jį apkalbėti. Šiuo metu santykiai su nukentėjusiąja puikūs, veda bendrą ūkį, augina sūnų. Dabar problemų neturi, konfliktai nekyla, lankosi pas psichologą, problemų su alkoholiu dabar neturi. Vaiku rūpinasi. Dabar uždarbiauja, dirba pagal patentą. Su nukentėjusiąja skirtis neketina, nori toliau vesti bendrą ūkį, vaikui (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2017-01-04 su A. A. gyvena skyrium. Kartu su sūnumi R. A. išsikraustė gyventi pas jos motiną (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su A. bendrauja tik dėl buitinių dalykų, jis domisi sūnaus gyvenimu. Dažniausiai jie bendrauja telefonu. Kadangi susitinka ir matosi retai, tarp jų santykiai yra normalūs, nekonfliktuoja. Konfliktai iškyla tik tuomet, kai jis prisigeria, tačiau supratusi, kad jis neblaivus, jam neatrašo arba neatsiliepia į skambutį. Nuo 2017-01-04 A. A. jokio smurto prieš ją nenaudojo, fiziniu susidorojimu negrasino. Tikslios datos, kada neblaivus sugyventinis A. A. ją pastūmė į spintą ir ji veidu atsitrenkė į spintos stiklą ir jį sudaužė, nepamena, tai galėjo būti 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Tą kartą ji gamino sūnui valgyti. Kai stovėjo prie pat sekcijos į ją veidu, A. vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvą pakaušio srityje ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Jis tuo metu stovėjo jai už nugaros. Nuo šio smūgio ji veidu atsitrenkė į sekcijos spintelės stiklą ir stiklas sudužo, nuo smūgio jai skaudėjo nosis. Negali paaiškinti, kaip taip atsitiko, tačiau nuo smūgio veidu į sekcijos spintelės stiklą ji nepatyrė jokių sužalojimų. Galimai atsitrenkė kakta, negali to paaiškinti. Tačiau savo veido ji nesusižalojo, jautė tik nosies skausmą. Tuo pat metu nežymiai susižalojo dešinę ranką virš alkūnės, buvo nežymūs nubrozdinimai. Kadangi jokių akivaizdžių smurto žymių ant jos veido ir pakaušio srityje nesimatė, į medikus ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl jos kūno apžiūros nesikreipė. Nenorėjo gaišinti medikų darbo laiko. O kas liečia dėl nežymių nubrozdinimų nuo sudužusio stiklo ant dešinės rankos, tai pagalvojo, kad jie yra nereikšmingi. Prieš suduodamas smūgį į pakaušį jis ją keikė, grasino fiziniu susidorojimu sakydamas, kad ją nužudys arba suluošins. Jis dažnai sako, kad ją užmuš, tačiau kai nesiima jokių realių veiksmų, kai nepuola muštis, ji nekreipia į jo žodžius dėmesio, jo nebijo. Tačiau kai jis grasina susidorojimu ir puola muštis, tada nežinia ko iš jo galima tikėtis. Tą kartą, kai po išsakytų žodžių, kad ją užmuš arba suluošins, jis sudavė smūgį jai į pakaušį, jo grasinimus suprato kaip realius. Tuo metu jis išsigando, kad taip stipriai jai sudavė. Jis nesitikėjo, kad nuo smūgio ji taip stipriai atsitrenks į sekcijos stiklą ir savo veidu jį sudaužys. Kadangi tuo metu turėjo prie savęs savo mobiliojo ryšio telefoną, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. A. girdėjo, kad kviečia policiją, nes stovėjo šalia jos. Iki atvyko policijos pareigūnai jie abu buvo bute, jis jokių veiksmų prieš ją neatliko. Atvykusiems pareigūnams jis paaiškino, kad ji pati netyčia nugriuvo ir sudaužė sekcijos spintelės stiklą. Sekantis kartas, kai A. A. pakėlė prieš ją ranką buvo tuomet, kai jis jai sėdinčiai ant sofos sudavė kumščiu į galvą - į kaktą, o kai ji nugriuvo ant nugaros ant lovos, jis koja spyrė jai į "saulės rezginį". Suduodamas šiuos smūgius jis sukėlė jai fizinį skausmą, vizualiai matomų sužalojimų nepadarė. Datos, kada tai buvo, nepamena. Tai galėjo būti 2016 m. rugsėjo mėnesį. Dėl minėto įvykio metu patirto fizinio skausmo į medikus ir Teismo medicinos ekspertus dėl jos kūno apžiūros ji nesikreipė. Tą dieną buvo blaivi, su sugyventiniu negėrė. Sekantis kartas, kai A. A. panaudojo prieš ją fizinį smurtą buvo tada, kai jis vos nesulaužė jai nosies. Tikslios datos kada tai buvo, nepamena. Tai galėjo būti 2016 m. spalį. Tą dieną jis buvo girtas. Būdamas girtas, kaip jam įprasta, pradėjo prie jos kabinėtis. Kai sėdėjo ant lovos, jis ją keikdamas šokinėjo priešais ją. Po to netikėtai sudavė jai kelis smūgius kumščiu į galvą ir tuo sukėlė stiprų fizinį skausmą. Kiek smūgių sudavė, nežino, neskaičiavo. Kai nuo smūgių nukrito ant lovos ant nugaros, buvo pusiau sėdimoje padėtyje, nes jos kojos siekė grindis, jis kojomis spardė ją į visas kūno vietas. Šį kartą, kaip ir visada, jis sudavė spyrius kojomis neavėdamas avalynės. Jis visada ją muša kojomis be batų ar šlepečių, jis muša būdamas basas. Kiek smūgių ir į kurias kūno dalis jis sudavė, šiuo metu nepasakys, nes nepamena. Kojomis ir kumščiais jis ją mušė per kojas, rankas ir galvą. Nepamena, kuriuo metu, smūgiuodamas kumščiu ar koja, jis pataikė jai į nosį, dėl to nosis kraujavo ir ištino. Per savaitgalį patinimas kažkiek praėjo. Tuo metu, kai jis ją mušė, stengėsi uždengti savo veidą. Kiekvienu suduotu smūgiu jis sukėlė jai fizinį skausmą. Po to, kai pats nusiramino, atsigulė tame pačiame kambaryje ant kitos lovos ir tarsi užmigo, o ji iš savo telefono paskambino 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Dėl šio įvykio į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė, jos kūnas apžiūrėtas nebuvo. Nepamena, ar šį smurto faktą matė jų sūnus R. Jei sūnus buvo namuose - matė, jei žaidė su draugais bendro naudojimo koridoriuje - galėjo nematyti. A. A. pastoviai muša ją į galvą. Matyt todėl, kad neliktų smurto žymių. A. A. yra geras tėvas. Sūnaus jis niekada neskriaudė, rankos prieš jį nekėlė. Jis pats nepavalgys, o vaikui atiduos paskutinį kąsnį. Būdamas blaivus, jis yra geras žmogus, jis visada rūpinosi jų šeima ir buitimi, atiduodavo visus uždirbtus pinigus. Smurtą prieš ją jis naudojo tik tuomet, kai buvo girtas. Būdamas girtas, jis tampa tarsi nesavas, labai agresyvus, jo veiksmai neprognozuojami. Kai išblaivėja, jis sako, kad nieko nepamena, atsiprašinėja. Šiuo metu jų santykiai yra normalūs. Jis rūpinasi vaiku, padeda finansiškai. Nenorėtų, kad jis būtų nuteistas laisvės atėmimu. Norėtų, kad jis ir toliau padėtų jai išlaikyti jų vaiką. Jis jų sūnų labai myli. Ji jam netrukdo matytis su vaiku. Jų tarpusavio santykiai yra geri ir gražūs. Šiuo metu su A. susitarė, kad gyvens atskirai, jis prisidės prie sūnaus išlaikymo. Sūnui reikalingi jie abudu. Šiuo metu su A. A. gyvena skyrium. Ji su vaiku gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini), o jis savo bute (duomenys neskelbtini). Jie kartais susitinka, tačiau nekonfliktuoja. Pastaruoju metu jo elgesys jos atžvilgiu pasikeitė, pagerėjo. Jų sūnumi jie rūpinasi abudu. Vaikas būna ir su ja, ir su juo. Jis sūnų myli ir juo rūpinasi, kai vaikas serga, jis jį slaugo. Šiuo metu jis tvarko buto dokumentus, nes nori savo butą perrašyti jos ir sūnaus vardu. Paskutinį kartą A. A. smurtavo prieš ją 2016-12-31. Dėl to įvykio kvietė policiją ir parašė pareiškimą, apie įvykio aplinkybes viską jau yra papasakojusi (1 t., b. l. 151, 152; 2 t., b. l. 27).
2016 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusiajai L. J. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusioji L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. ji kartu su sugyventiniu A. A. ir sūnumi R. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis A. A. nuo pat ryto nuo 6 val. vartojo alkoholinius gėrimus ir vis kabinėjosi prie jos, nes jis kai išgeria būna agresyvus. Apie 8.20 val. jis pradėjo ieškoti pinigų namuose visur, negalėjo surasti, ji tuo metu sėdėjo ant lovos, o šalia lovos labai arti stovi sekcija-indauja, ji net nesitikėjo, kai A. spyrė jai vieną kartą koja į krūtinės ląstą, nuo ko ji parkrito ir atsitrenkė į indaujos kampą galvos pakaušio dalimi, jai netgi pasirodė, kad ji buvo praradusi sąmonę, bet greitai atsipeikėjo, prasiskėlė galvą, buvo kraujuojanti žaizda, bet į GMP nesikreipė, tačiau jai, žinoma, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Bet tai A. neišgąsdino, jis ir toliau šoko prie jos muštis, stumdė, ji bandė nuo jo apsisaugoti, vis atstumdama jį nuo savęs, o paskui iškvietė policiją. Tai jau toli gražu ne pirmas kartas, kai A. smurtauja prieš ją, anksčiau buvo kviečiama policija, taip pat buvo atvejų, kai policijos ir nekvietė. A., kai blaivus būna, smurto nenaudoja prieš ją, todėl mano, kad dėl visko kaltas alkoholis. Labai norėtų, kad jis gydytųsi nuo alkoholio, nes beveik visi skandalai vyksta prie mažamečio sūnaus (1 t., b. l. 31).
Specialisto išvadoje Nr. G 2445/2016(01) nurodyta, kad L. J. padarytas odos nubrozdinimas pakaušyje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2016-08-06 ). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas kaire pakaušio puse L. J. atsitrenkiant į spintelės kampą. Nustatyto nubrozdinimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį daiktą ( įrankį ), nėra (1 t., b. l. 36).
Liudytojas G. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2016-08-06 dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu E. L.. 2016-08-06 apie 8.31 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis triukšmauja, namuose yra septynerių metų vaikas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2016-08-06 apie 8.30 val. sugyventinis A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai ji sėdėjo ant lovos, koja spyrė jai į krūtinės sritį, dėl to ji krisdama atsitrenkė į sekciją ir praskėlė galvos pakaušį. Kokioje padėtyje buvo sugyventinis, kai spyrė jai su koja, pranešėja nedetalizavo. Matėsi, kad pas L. J. yra praskelta galva pakaušio srityje, jos plaukai buvo kruvini. Jai buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau moteris nuo medikų atsisakė. Pranešėja jam pasirodė blaivi, iš jos burnos alkoholio kvapo neužuodė. L. J. minėjo, kad vyras prieš ją smurtavo ir anksčiau, dėl to buvo kviesta policija. A. A. paaiškino, kad jis susiginčijo su žmona, yra neblaivus. Iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Apie įvykio aplinkybes jis nieko neaiškino, tačiau prisipažino spyręs sugyventinei koja į krūtinės sritį. Įvykio vietoje buvo mažametis jų sūnus, tačiau jis tylėjo ir apie įvykį nieko nesakė. Jis buvo ramus, neverkė. A. A. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. Sulaikymo ir pristatymo metu vyras elgėsi ramiai (1 t., b. l. 34).
Alkotesteriu 2016-08-06, 09:15 val., A. A. nustatytas 2.22‰ girtumo laipsnis (1 t., b. l. 45, 46).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-08-06 pagalbos telefonu kreipėsi L. J. nurodydama, kad girtas sugyventinis, jiems žinomas A. A., puola muštis. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 26-29; 2 t., b. l. 102).
Prie 2016-08-06 policijos pareigūno E. L. surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pridėtose įvykio vietoje darytose nuotraukose užfiksuotas nukentėjusiosios L. J. galvos sužalojimas (1 t., b. l. 20-22).
2016 m. rugpjūčio 18 d. grasinimai nukentėjusiajai L. J. ir fizinio skausmo jai sukėlimas.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-08-17 apie 19.00 val., į namus (duomenys neskelbtini), grįžo A. A. blaivus, tačiau likusią dieną gėrė namuose, buvo kėlė konfliktus, keikė ją necenzūriniais žodžiais. 2016-08-18 apie 17.00 val. bute (duomenys neskelbtini), A. A., vėl pradėjo jai grasinti, kad „ją nužudys“, „padarys ją invalide“. Grasinimų metu ji darė vaikui valgyti, o A. A. stovėjo jai už nugaros ir trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai į galvą (pakaušį), dėl ko ji atsitrenkė veidu į spintos stiklą, kuris sutrūko ir subyrėjo. Šiuo metu jai ant dešinės rankos yra žymės nuo stiklo šukių ir skauda galvą toje vietoje, į kurią jis trenkė. Įvykio metu vaikas žaidė koridoriuje su kitais kaimynų vaikais ir šio įvykio nematė, tačiau sūnus ne kartą matė tėvą girtą ir vartojantį alų bei naudojantį fizinį smurtą prieš ją. Po įvykio ji iškvietė policiją ir atvyko su sugyventiniu į policijos komisariatą (1 t., b. l. 69).
Nukentėjusiosios L. J. kūno apžiūros metu 2016-08-18 užfiksuota, kad ant L. J. dešinės rankos viršutinės pusės matosi du įbrėžimai. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (1 t., b. l. 58-60).
Liudytojas M. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 -ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Remdamasis savo 2016-08-18 tarnybiniu pranešimu (kuriame klaidingai nurodė 2016-08-17 datą) parodė, kad 2016-08-18, apie 16.53 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi A. A., kuris paaiškino, kad jo neblaivi sugyventinė L. J. namuose konfliktuoja, neprižiūri vaiko, butas yra jo, o ji atsisako išeiti iš jo buto. Aiškino, kad šiandien L. J. pati krisdama sudaužė stiklą ir įsipjovė į ranką. Gąsdino jį sakydama, kad paskambins į policiją ir pasakys, kad tai jis ją sužalojo. L. J. paaiškino, kad jos sugyventinis su ja konfliktuoja, konflikto metu trenkė jai į galvą. Kiek pamena, stiprių kūno sužalojimų, sumušimų ant jos kūno vizualiai nesimatė. Atrodo, ji buvo įsipjovusi ranką, tačiau kurioje vietoje, nepamena. Jų butas yra vieno kambario. Kambarys nedidelis. Palei vieną sieną stovėjo lova, priešais lovą - palei visą sieną stovėjo sekcija. Jiems atvykus buvo sudaužytas sekcijos vienos spintelės stiklas. Dalis stiklo šukių laikėsi sekcijos spintelėje, todėl praeinant siauru praėjimu tarp lovos ir sekcijos buvo galima į jas susižaloti, o kita stiklo šukių dalis mėtėsi ant grindų prie sekcijos. Kadangi jie abudu turėjo pretenzijų vienas kitam, abudu buvo pristatyti į pirmąjį policijos komisariatą. Ar įvykio metu bute buvo vaikas ar vaikai, nepamena (1 t., b. l. 71).
Liudytoja O. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 -ojo būrio vyriausiąja patrule. Remdamasi savo 2016-08-18 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio (duomenys neskelbtini), parodo, kad 2016-08-18 dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu T. P.. 2016-08-18 apie 21.25 val. gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini), reikia sulaikyti vyrą, kuris smurtavo prieš žmoną. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi L. J., kuri atidarė duris ir paaiškino, kad dėl sugyventinio smurto šiandien jau kreipėsi su pareiškimu į pirmąjį policijos komisariatą, kad vyras šiuo metu yra namuose. Užėjus į butą rado lovoje gulintį A. A.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Kas įvyko tarp L. J. ir jos sugyventinio A. A., nežino, nes jie jiems neaiškino, be to, Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymas buvo sulaikyti A., ką jie ir padarė. Kokia aplinka buvo bute (duomenys neskelbtini), nepamena. Taip pat nepamena, ar L. J. buvo sužalota, nepamena, kaip ji atrodo. Spėja, kad jeigu ant jos kūno būtų vizualiai pastebėjusi smurto žymes, būtų užfiksavusi tarnybiniame pranešime. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 74).
Alkotesteriu 2016-08-18 21:59 val. A. A. nustatytas 1.04‰ girtumo laipsnis. (1 t., b. l. 100).
Bendrasis pagalbos centras pateikė 2 garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-08-18, 16.52 val., pagalbos telefonu kreipėsi L. J. nurodydama, kad sugyventinis puola muštis, pastūmė ją į sekciją, stiklas dužo ant galvos, muša ją. 16.53 val. pagalbos telefonu kreipėsi A. A. nurodydamas, kad sugyventinė prisigėrė, pati išgėrusi krito, kad jis šito žmogaus iki teismo negali išmesti, bet jinai tokius dalykus išdarinėja, kad nori jį išmesti iš buto, jinai daro taip, kad specialiai jam blogai padaryti, pats jis nelabai blaivas. Garso įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 61-67, 2 t., b. l. 102).
2016 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiajai L. J. sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-09-24 apie 16.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo vyras A., buvo sutarę, kad jis ateis pasiimti savo daiktų. Jis buvo blaivus, kadangi atėjo po darbo. Vyras sakė, kad nebeturi kur gyventi, nes nei sesė, nei kiti giminaičiai jo nepriima, sutarė, kad jei jis elgsis ramiai ir taikiai, tuomet leis pernakvoti. Įspėjo, kad jis šiame bute būti negali, todėl jei kels konfliktą, iš karto iškvies policiją. Tada pamatė, kad vyras su savimi atsinešė alaus, kiek, nematė. Pradėjo gerti, tuomet kaimynas pakvietė A. pas save, jie išgėrė degtinės. Vyras grįžo apie 18.40 val. iš karto ją puolė, rėkė ant jos, kad iškvietė pirmą kartą policiją, kad pareigūnai jį išsivežė, o teismas skyrė kardomąją priemonę, pasakė, kad per ją visos problemos. Tuomet, jai būnant kambaryje, sėdėjo ant sofos, kai pamatė, kad vyras lekia link jos, pašoko nuo lovos, čiupo vaiką, kad patraukti jį į šoną, tuomet A. vieną kartą kumščiu trenkė į galvą, aukščiau kaktos, šiek tiek aukščiau plaukų linijos, nuo smūgio nukrito ant lovos ant nugaros, tuomet bandė keltis ir jis, užsimojęs, vieną kartą kojos pėda spyrė jai į "saulės rezginį". Tuomet jį pastūmė ir su vaiku pabėgo į koridorių šauktis pagalbos. Tuomet vyras bėgo iš paskos laikydamas rankoje pagalį. Koridoriuje kaimynai jį sulaikė, jis pagalį iš kart numetė, kad kaimynai jo nematytų. Iš kokių butų buvo kaimynai, nepamena, jų buvo daug. Atvykus pareigūnams ir išsivežus A., su sūnumi nuėjo ilsėtis. Kūno tyrimo nedarė, į medikus nesikreipė. Kūno tyrimui negavo užduoties, kadangi konflikto vakarą per klaidą neįsileido į butą pareigūnų, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo atvykę ir norėjo ją apklausti, manė, kad tai pašaliniai beldžiasi, kadangi niekas už durų nesakė atidaryti duris policijai (1 t., b. l. 117).
Liudytojas J. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2 -ojo būrio vyriausiuoju patruliu. Remdamasis kolegos K. M. 2016-09-24 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo parodė, kad 2016-09-24 apie 18.58 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis puola muštis, namuose yra mažamečių vaikų. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi L. J., kuri paaiškino, kad neblaivus sugyventinis A. A. trenkė ranka jai į pakaušio sritį, po to koja spyrė į krūtinės sritį. Moteris buvo susijaudinusi. Matėsi, kad namuose aplinka yra netvarkinga. Bute buvo mažametis vaikas - konfliktuojančių šalių sūnus, kuris, pasak J., matė, kaip jo tėvas smurtavo prieš mamą. Ant L. J. kūno, vizualiai ją apžiūrint, smurto žymių, kiek pamena, nesimatė. L. J. užsiminė, kad dėl smurtaujančio sugyventinio į policiją kreipėsi daug kartų. A. A. jų akivaizdoje elgėsi ramiai, sakė, kad sugyventinės nemušė. Daugiau neturi ką apie šį įvykį pasakyti (1 t., b. l. 119).
Alkotesteriu 2016-09-24, 20.03 val., A. A. nustatytas 2.16‰ girtumo laipsnis (1 t., b. l. 132).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-09-24, 18.53 val., pagalbos telefonu kreipėsi L. J. nurodydama, kad sugyventinis A. A. puola muštis, muša, kaimynai užstojo. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 110-113, 2 t., b. l. 102).
2016 m. spalio 30 d. nukentėjusiajai L. J. sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiandien atėjęs neblaivus sugyventinis pradėjo konfliktuoti, kabinėtis. Vėliau ne iš šio, nei iš to, trenkė kelis smūgius su kumščiu į galvos sritį bei veidą. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, po smūgių nukrito ant lovos. Tada jis pradėjo ją spardyti kojomis į visas kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, nežino, bet jų buvo daug. Ji bandė gintis, tačiau jai nepavyko, jis vis vien ją mušė. Kelis smūgius pataikė jai į nosį, ko pasėkoje nosis pradėjo kraujuoti. Vyrui nusiraminus, ji išsitraukė mobilųjį telefoną ir paskambino 112. Sugyventinis išgirdęs nusiramino ir nuėjo atsigulti į lovą, apsimetė, kad miega. Visą konfliktą ir muštynes matė jos nepilnametis sūnus R. A.. Sugyventinis nuolat smurtauja prieš ją, kai yra neblaivus, žaloja ją morališkai. Grasina ją numesti iš 5 aukšto, nužudyti sakydamas, kad atsėdės už tai paskirtą bausmę. Ji jaučia fizinį skausmą (1 t., b. l. 137).
Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Remdamasis pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija, parodė, kad 2016-10-30 dirbo ir buvo išvykęs adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje į jį kreipėsi L. J., kuri pareiškė, kad 2016-10-30 apie 14.20 val. bute (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kelis kartus trenkė jai į veido ir galvos sritis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. L. J. buvo apklausta kaip liudytoja. Bute buvo netvarkinga. Butas vieno kambario. Kambaryje buvo dvi lovos. Ant vienos lovos matėsi grumtynių pėdsakai, kita lova buvo paklota. Pareiškėja J. pasirodė jam susijaudinusi ir išsigandusi. Alkoholio kvapo iš jos burnos neužuodė. Kiek pamena, ant jos kūno akivaizdžių smurto žymių nebuvo. Jeigu būtų, būtų užfiksavęs nuotraukose. Kambaryje buvo jos mažametis sūnus, kuris irgi atrodė išsigandęs. Kol protokolavo L. J. parodymus, jos sūnus prieidavo prie jo ir rankomis nestipriai mušė save per veidą. Jo kalba buvo nerišli, todėl nesuprato, ką jis sako ir nori paaiškinti. Tačiau L. J. paaiškino, kad sūnus rodo, kaip tėvas mušė jo mamą. Daugiau nieko, kas liečia šį įvykį, nepamena (1 t., b. l. 155).
Liudytojas E. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. Remdamasis savo parašytu 2016-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto parodė, kad 2016-10-30, apie 15.55 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sugyventinių, kad namuose yra mažamečių vaikų. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2016-10-30 sugyventinis A. A. girtuokliavo, būdamas neblaivus, mažamečio – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnaus akivaizdoje, apie 14.30 val. mušė ją rankomis ir kojomis per veidą ir kitas kūno dalis, po to užmigo. Pranešėjai L. J. kraujavo nosis, tačiau nuo pasiūlytos pagalbos iškviesti medikus, ji atsisakė. Kitų vizualiai matomų sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Moteris paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, todėl ji su pareiškimais kreipėsi į policiją. Jiems atvykus, A. A. gulėjo lovoje, miegojo. Jis buvo pažadintas. A. A. prisipažino, kad sūnaus akivaizdoje smurtavo prieš žmoną, pasakė - „daviau jai“. Į klausimą, ar mušė sugyventinę rankomis ir kojomis, jis prisipažino, kad mušė ir rankomis, ir kojomis. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas mušė sugyventinę, nedetalizavo. Jų mažametis sūnus vaikščiojo po butą, išeidavo į bendro naudojimo koridorių. A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu elgėsi ramiai (1 t., b. l. 157).
Tarnybiniame pranešime, 2016-10-30 surašytame policijos pareigūno M. K., nurodyta, kad 2017-10-30, apie 15.27 val., į policijos komisariatą buvo pristatytas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio aiškiai sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. A. A. tikrintis girtumą atsisakė (1 t., b. l. 174).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-10-30 14.43 val. pagalbos telefonu kreipėsi L. J. nurodydama, kad girtas vaiko tėvas, jos sugyventinis puola muštis. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 111, 149, 2 t., b. l. 102).
2016 m. gruodžio 5 d. nukentėjusiajai L. J. sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad norėtų papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykį. Jos sugyventinis A. A. gėrė nuo penktadienio 2016-12-02 ir pirmadienį 2016-12-05 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pergėręs tapo agresyviai nusiteikęs. Apie 23.00 val. A. A. pradėjo ją mušti rankų kumščiais ir spardyti kojomis. Sudavė jai dešinės rankos kumščiu į pakaušį vieną kartą, po ko dar vieną kartą pataikė į skruostą su kumščiu. Minėtų dviejų smūgių metu ji iškarto nesusivokė, bet po to labai skaudėjo tiek pakaušį, tiek kairį skruostą. Ji pradėjo dengtis rankomis veidą ir jis jai sudavė dešinės kojos pėda į kairią ranką ties petimi vieną smūgį, kurio metu pajuto fizinį skausmą, ir apie šešis smūgius į kairės rankos žastą. Juto skausmą sumušimo metu, skausmą jaučia iki šiol. Visa tai vyko vieno kambario bute, jai gulint lovoje. Jis, suduodamas smūgius, stovėjo šalia lovos. Tada ji pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir juo iškvietė 112 pagalbą. Kai atvyko pareigūnai, sulaikė sugyventinį A. A., o ji liko namuose su sūnumi R. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jis įvykio nematė, tuo metu jis miegojo (1 t., b. l. 193).
Nukentėjusiosios L. J. kūno apžiūros metu 2016-12-08 užfiksuota, kad ant L. J. kairės rankos žasto matomas sumušimas. Apžiūros metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (1 t., b. l. 184-186).
Liudytojas A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. Remdamasis kolegės V. A. parašytu 2016-12-05 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto parodo, kad 2016-12-05, apie 23.44 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis puola mušti pranešėją. Pranešėja yra išbėgusi į lauką. Namuose su sugyventiniu yra likęs sūnus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2016-12-05, apie 23.30 val., jos sugyventinis A. A., būdamas neblaivus, dėl neaiškių aplinkybių puolė ją mušti. Jis, pastarajai gulint ant lovos, sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių sudavė, pareiškėja nurodyti negalėjo. Ant jos veido smurto žymių nebuvo. Ant jos kairės rankos žasto matėsi kraujosruvos. Moteris buvo apžiūrėta vizualiai, tačiau daugiau sužalojimų nepastebėta. J. nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Tuo metu kitoje lovoje gulėjo mažametis berniukas, pasak J. – jų mažametis sūnus R. A.. J. paaiškino, kad dėl sugyventinio smurto į policiją kreipėsi ne vieną kartą. Pats A. A. nesugebėjo aiškiai paaiškinti įvykio aplinkybių. Iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą. Pristatymo metu elgėsi ramiai, vykdė visus teisėtus policijos reikalavimus (1 t., b. l. 196).
Alkotesteriu 2016-12-06, 00:25 val., A. A. nustatytas 2.33‰ girtumo laipsnis (1 t., b. l. 220).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-12-05, 23.44 val., pagalbos telefonu kreipėsi verkianti L. J. nurodydama, kad girtas sugyventinis A. A. ją mušė. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 187-190).
2016 m. gruodžio 31 d. nukentėjusiajai L. J. sukeltas fizinis skausmas.
Nukentėjusioji L. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-12-31 apie 2.00 val. namo (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sugyventinis A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo ją įžeidinėti, po to ją gulinčią lovoje, miegančią pradėjo spardyti kojomis be batų, tiesiog basom kojom, jai įspyrė ne daugiau 7 kartų į visą kairę kūno pusę, tai yra ir į nugarą, į petį, ir į kojas, ir į rankas, ir į kairį šoną. Visų septynių smūgių metu juto fizinį skausmą. Ji norėjo iškviesti policiją, pasiėmė savo mobilų telefoną iš po savo pagalvės. Tai pamatęs A. pradėjo dviem rankų delnais ją smaugti spausdamas jai kaklą iš abiejų pusių, ji juto fizinį skausmą smaugimo metu ir dar ir dabar skauda valgant gerklę. Po to pradėjo ją mušti kumščiais per galvą. Jis sudavė keturis kartus jai su kumščiu į galvą. Kai jai trenkė per galvą keturis kartus, juto fizinį skausmą visų keturių smūgių metu. Tuomet jam pavyko iš jos dešinės rankos atimti telefoną, po to jis visą likusią naktį vaikščiojo po butą ir daugiau jis jau jos nemušė, jis buvo labai stipriai girtas. Po visko ji negalėjo jau užmigti, bet ir pagalbos išsikviesti negalėjo, nes neturėjo kaip. Be to, ir labai bijojo dėl savo sveikatos ir užmigti tikrai bijojo. Po ko sugyventinis A. A. apie 2016-12-31 9.00 val. ryte kažkur išėjo, o ji pradėjo ieškoti mobilaus telefono. Vėliau sugyventinis vėl grįžo apie 16.00 val. ir jis vėl pradėjo kabinėtis, provokuoti konfliktą, stumdė ją, bet ji jokio skausmo stumdymo metu nejuto. Tai yra jis ieškojo prielaidos vėl ją sumušti, tačiau ji iš karto, nelaukdama naujų sumušimų, iškvietė pagalbą 112. Kai atvyko policija, sulaikė sugyventinį A. A. ir jį išsivežė, o ji parašė pareiškimą. Po sumušimo 2016-12-31 mėlynių ant jos kūno neliko, tiesiog iki šiol ji jaučia fizinį skausmą ir diskomfortą. Į medikus nesikreipė, kūno tyrimo nesidarė (2 t., b. l. 5, 25, 26).
Liudytojas H. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-12-31 dirbo kartu su vyr. patruliu I. V., kai gavo iškvietimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis mušasi. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko L. J.. Ji buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jos sugyventinis A. A. prieš ją smurtavo, o būtent, ji minėjo, kad sugyventinis 2016-12-31 nakties metu apie 2.00 val. ją smaugė dviem rankomis suėmęs už kaklo, ji minėjo, kad to smaugimo metu pajuto fizinį skausmą, po ko dar ją spardė kojomis gulinčią lovoje, nes ji minėjo, kad viso konflikto metu ji gulėjo. Bei minėjo, kad buvo užsidengusi antklode. Taip pat pareiškėja L. paaiškino, kad sugyventinis prieš ją smurtauja būdamas tik neblaivus, tuomet jis būna neramus, nuolat vaikšto po kambarį, neranda sau vietos ir prieš ją smurtauja. Kaip prasidėjo minėtas konfliktas, pranešėja L. nepaaiškino. Namuose jokių sulaužytų ar išmėtytų daiktų jie nepastebėjo, o ir pati pranešėja jiems nieko neminėjo apie sugadintus daiktus. Taip pat pokalbio metu jam L. J. parodė savo ranką, ant kurios matėsi mėlynė su kraujosruvomis ir, pasiteiravus, kaip ji atsirado, pranešėja paaiškino, kad sugyventinis spyrė jai iš kojos į minėtą ranką, iš kurios būtent kojos A. jai įspyrė, L. nepamena. Minėtas sumušimas buvo nufotografuotas, prideda prie šios apklausos 1 nuotrauką. Daugiau kokių nors sužalojimų nei jis, nei jo kolega vizualiai apžiūrėję pareiškėją L. nepastebėjo. Taip pat minėtame bute aptiko ir įtariamąjį A. A., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Jis jiems paaiškino, kad jis savo sugyventinės L. nelietė ir prieš ją jis nesmurtavo. Iš kur atsirado minėtas sužalojimas pas sugyventinę L., jis nežino ir paaiškinti jiems negalėjo. Minėto vieno kambario bute jokių kitų asmenų nebuvo. Pareiškėja L. taip pat minėjo, kad su sugyventiniu turi vaiką, bet nei vardo, nei pavardės L. jiems nenurodė, minėto vaiko, kaip ji paaiškino, namuose konflikto metu nebuvo ir jiems atvykus jie minėto vaiko namuose nerado, ji paaiškino, kad vaiką paliko pas močiutę. Pasiteiravus, ar kai vyko konfliktas kas nors buvo dar bute be jos ir jos sugyventinio A., ji paaiškino, kad ne, konflikto niekas nematė. Taip pat ji jiems paaiškino, kad policiją dėl sugyventinio smurto kviečia jau ne pirmą kartą. A. A. buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikytas ir turi vykti į 1 PK, minėtas vyras elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo panaudotos. Nukentėjusioji L. J. parašė pareiškimą, kurį kartu pristatė su sulaikytuoju į 1 PK ( 2 t., b. l. 31).
Alkotesteriu 2016-12-31, 17:19 val., A. A. nustatytas 2.54‰ girtumo laipsnis (2 t., b. l. 54).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2016-12-31 16.45 val. pagalbos telefonu kreipėsi L. J. nurodydama, kad girtas sugyventinis A. A. visą naktį triukšmavo, dabar nuėjo į koridorių, su draugais vėl prisigėrė ir tas pats, mušasi, muštynes pradeda, ginklų namuose nėra, išskyrus jo kojas ir kumščius. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (2 tomas, b. l. 15-22).
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. būdamas neblaivus, panaudodamas fizinį smurtą sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei L. J. – fizinį skausmą (6 veikos), taip pat grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, savo veiksmais nukentėjusiajai sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. A. A., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino visas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, o būtent, kad jis: 2016 m. rugpjūčio 6 d. spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į krūtinės sritį ir ji nuo smūgio atsitrenkė į sekciją ir prasiskėlė pakaušį; 2016 m. rugpjūčio 18 d. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į galvą pakaušio srityje, ši atsitrenkė į stiklą ir subyrėjusio stiklo šukės sužeidė jai ranką; 2016 m. rugpjūčio 18 d. grasino L. J., kad ją nužudys; 2016 m. rugsėjo 24 d. kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. J. į galvą virš kaktos ir, jai pargriuvus, spyrė į krūtinę; 2016 m. spalio 30 d. kumščiu sudavė kelis smūgius ant lovos sėdinčiai L. J. į galvą ir į veidą, o jai nukritus, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas; 2016 m. gruodžio 5 d. sudavė L. J. į pakaušį, vieną kartą į skruostą, jai dengiantis veidą vieną kartą koja spyrė į kairę ranką ir sudavė smūgius į kairės rankos žastą; 2016 m. gruodžio 31 d. ne daugiau 7 kartus koja spyrė lovoje gulinčiai L. J. į kairę kūno pusę, pataikė į nugarą, petį ir šoną, o nukentėjusiajai bandant telefonu iškviesti pagalbą, suspaudė jai delnais kaklą ir sudavė į galvą. Be kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios L. J. parodymais, liudytojų G. L., M. L., O. G., J. G., V. M., E. L., H. A. parodymais, BPC pateiktais garso įrašais, apžiūros protokolais, alkotesterio parodymais ir specialisto išvadomis. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais remiasi priimdamas šį nuosprendį. Be to, teismas pažymi, kad nukentėjusioji L. J., nors ir nebuvo susituokusi su kaltinamuoju, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, todėl ji laikytina šeimos nare. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Taip pat, teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016-08-18 kaltinamasis A. A. grasino nukentėjusiajai L. J., kad „ją nužudys“, „padarys ją invalide“. Teismo vertinimu, kaltinamojo grasinimai buvo realūs ir konkretūs, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Tokia išvada darytina, įvertinus, tai, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo ne kartą prieš nukentėjusiąją smurtavęs, sukėlęs jai fizinį skausmą bei sutrikęs sveikatą. Grasinimo turinys, kontekstas, leidžia daryti išvadą, kad A. A. grasinimą išsakė taip, kad nukentėjusioji tikėtų, kad jis realiai gali būti įvykdytas, ir tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo, todėl tokie veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Bausmės skyrimas, kardomosios priemonės ir kiti klausimai
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę A. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė septynis nesunkius, smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Nusikalstamos veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – A. A. praeityje teistas vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, turintis įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre (į įskaitą įrašytas nuo 2016-06-15, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis A. A. sistemingai smurtavo prieš nukentėjusiąją L. J., teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis.
Kadangi A. A. 2016 m. rugpjūčio 18 d. tais pačiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., laikytina, kad yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 5 d., bendrintinos apėmimo būdu. Likusios nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam A. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam A. A. teismas įvertina jo padarytų nusikaltimų pobūdį – padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, nurodė, kad šiuo metu lankosi pas psichologą, alkoholio nevartoja. Nukentėjusioji L. J. patvirtino, kad A. A. jos atsiprašė, padeda finansiškai, jis reikalingas vaikui, padeda jį prižiūrėti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. A. nuo visuomenės, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 75 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos. BK 72² str. 1 d. nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. A. A. padarė nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį – kartu gyvenančią sugyventinę, anksčiau būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri suteiks galimybę koreguoti savo elgesį.
Kaltinamasis A. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka šiais laikotarpiais: nuo 2016-08-06 09.15 val. iki 2016-08-07 11.32 val. (2 dienos); nuo 2016-08-18 21.57 val. iki 2016-08-19 13.40 val. (2 dienos); nuo 2016-09-24 20.03 val. iki 2016-09-26 15.00 val. (3 dienos); nuo 2016-10-30 15.27 val. iki 2016-10-31 14.15 val. (2 dienos); nuo 2016-12-06 00.15 val. iki 2016-12-06 15.55 val. (1 diena); nuo 2016-12-31 17.19 val. iki 2017-01-02 16.56 val. (3 dienos). Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. A. kardomajame kalinime išbūtas laikas išvardintais laikotarpiais, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (viso – 13 dienų).
Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta tris kartus, tomis pačiomis sąlygomis. Ši kardomoji priemonė panaikintina. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo paskirta keturis kartus, paskutinį kartą 2017 m. sausio 2 d. nutarimu, kartu paskiriant papildomus įpareigojimus nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankytu adresu (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje nurodė, kad A. A. nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo daugiau prieš ją nesmurtauja, rūpinasi jų vaiku. Atsižvelgiant į tai, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, panaikinant su ja skirtus papildomus įpareigojimus, išnykus jų taikymo pagrindams.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su BPC pateiktais garso įrašais – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. rugpjūčio 6 d. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. grasinimo nužudyti nukentėjusiąją L. J.) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. rugsėjo 24 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. spalio 30 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. gruodžio 5 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2016 m. gruodžio 31 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai L. J.) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu paskirti A. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (viso – 13 dienų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. A. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 3) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 4) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 5) gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. 1 d., paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti -palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, panaikinant paskirtus papildomus įpareigojimus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus su BPC pateiktais garso įrašais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.