- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- I-1569-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02617-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas M. M. prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymą (sprendimą) Nr. 20/07-1477, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymą (sprendimą) Nr. 2S-7122, Marijampolės pataisos namų sprendimą, kuris užfiksuotas ant jo 2017 m. spalio 16 d. prašymo – neleisti išskirti jam 2017 m. rugpjūčio 21 d. suteikto papildomo ilgalaikio pasimatymo su žmona A. M., įpareigoti Marijampolės pataisos namus išskirti jam 2017 m. rugpjūčio 21 d. suteiktą papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona A. M., priteisti jam iš Marijampolės pataisos namų 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 21 d. jam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas su žmona, kuris turėjo įvykti 2017 m. rugsėjo 16-17 dienomis. Paskirtas pasimatymas neįvyko, nes į autoįvykį pateko pareiškėjo podukra. 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. jam paskirtas papildomas ilgalaikis pasimatymas su žmona vyktų 2017 m. lapkričio 11-12 dienomis, tačiau direktoriaus pavaduotojas ant prašymo užrašė „neleisti“ ir pasirašė. 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas prašė pranešti tokio atsisakymo priežastis, nurodyti teisės aktus, tačiau 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymas Nr. 20/07-1477 nebuvo motyvuotas, jokie teisės aktai nebuvo nurodyti. Pabrėžė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas Nr. 2S-7122 taip pat nebuvo motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl buvo pažeista teisė pasimatyti su žmona, palaikyti socialinius ryšius. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, t. y. neturtinę žalą.
Marijampolės pataisos namai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio l dalies 2 punktu, paprastajai grupei paskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. Visuose priklausančiuose ilgalaikiuose pasimatymuose turintis teisę dalyvauti pareiškėjas dalyvavo, tai įrodo nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelė. Nuteistasis galėjo kreiptis raštiškai į Marijampolės pataisos namų administraciją, paaiškindamas, dėl kokių priežasčių nedalyvavo paskirtame papildomame ilgalaikiame pasimatyme atsižvelgiant į tai, jog papildomi pasimatymai nesikaupia ir nesisumuoja, nuteistasis galėjo iš naujo prašyti suteikti papildomą pasimatymą, tačiau to nedarė. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalimi, teisė suteikti papildomus ilgalaikius pasimatymus priklauso pataisos namų įstaigos direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui, kurie skiriami nutarimu, todėl administracija nepažeidė jokių teisės aktų, atsižvelgiant į tai, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja, kad neįvykę pasimatymai nesikaupia ir nesisumuoja. Atsakovo įsitikinimu, atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nesuteikdamas nuteistajam papildomo ilgalaikio pasimatymo kitu laiku negu nurodyta 2017 m. rugpjūčio 21 prašyme. Mano, jog Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų atsisakymo perkelti 2017 m. rugpjūčio 21 d. M. M. suteiktą papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona, turėjusį įvykti 2017 m. rugsėjo 16-17 dienomis, į 2017 m. lapkričio 11-12 dienas, nes suteiktu papildomu ilgalaikiu pasimatymu M. M. nepasinaudojo.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 73 straipsnio l dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei paskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą. To paties kodekso 94 straipsnio 7 ir 8 dalyse reglamentuota, jog nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai; pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Marijampolės pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės į bylą nepateiktos (b. l. 61), o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (akto redakcija nuo 2017 m. kovo 3 d.) nurodyta, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu (99 punktas); nuteistiesiems, turintiems teisę gauti kelis trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus per tam tikrą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytą laikotarpį, taip pat nuteistiesiems, kuriems socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu suteiktas papildomas trumpalaikis ar ilgalaikis pasimatymas, šie pasimatymai gali vykti paeiliui, be pertraukos, jei to pageidauja nuteistasis arba asmuo, kuris nori pasimatyti su nuteistuoju ir pateikia objektyvius motyvus dėl kelių pasimatymų poreikio. Paeiliui gali vykti tik tos pačios rūšies pasimatymai. Bendra be pertraukos trumpalaikių pasimatymų trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 valandos, o ilgalaikių pasimatymų – 2 paros. Dėl pasimatymų be pertraukos suteikimo sprendimą priima pataisos įstaigos administracija. Pasimatymai į dalis nedalijami (100 punktas); pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašančiojo suteikti pasimatymą vardas ir pavardė, asmens statusas nuteistojo atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), nuteistojo, su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardas ir pavardė (kai prašymą pateikia į pasimatymą su nuteistuoju atvykstantis asmuo), pageidaujamo pasimatymo rūšis ir trukmė, motyvai dėl antro pasimatymo be pertraukos suteikimo. Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai (102 punktas); pataisos įstaigos pareigūnai, prieš įleisdami į pasimatymų patalpą, patikrina į pasimatymą su nuteistuoju atvykusių asmenų daiktus ir drabužius. Atsisakius daiktų ir drabužių patikrinimo, taip pat jeigu atvykęs į pasimatymą asmuo yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jam pasimatymas su nuteistuoju nesuteikiamas ir laikomas neįvykusiu. Nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda (104 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijęs su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir, jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 straipsnio teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje E. prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimas byloje K. prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. iš pareigos). Priešingai, tokios teisės realizavimas siejamas su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą, ir tik minėtam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. pagal savo kompetenciją) pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu M. M. buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas su žmona, kuris turėjo įvykti 2017 m. rugsėjo 16-17 dienomis (b. l. 56-57).
Skunde nurodyta, kad suteiktas pasimatymas neįvyko, nes į autoįvykį pateko pareiškėjo podukra, todėl 2017 m. spalio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. jam suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas su žmona vyktų 2017 m. lapkričio 11-12 dienomis, tačiau direktoriaus pavaduotojas ant prašymo užrašė „neleisti“ ir pasirašė (b. l. 4). Į pareiškėjo prašymą nurodyti atsisakymo motyvus buvo atsakyta, jog administracijai nežinomos suteikto papildomo pasimatymo nepasinaudojimo aplinkybės, pažymėta, kad papildomi pasimatymai nesikaupia ir nėra neterminuoti t. y. papildomu pasimatymu reikėjo pasinaudoti išskirtu laiku, norint gauti papildomą pasimatymą lapkričio mėnesį, su nauju raštišku prašymu reikia kreiptis į administraciją (b. l. 23-25).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iš esmės pritarė Marijampolės pataisos namų nurodytiems motyvams (b. l. 30-33).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje taikytiną teisinį reguliavimą, pabrėžia, jog iš nurodytų Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio l dalies 2 punkto, 94 straipsnio 7 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių neišplaukia, kad suteiktu papildomu pasimatymu reikia pasinaudoti išskirtu laiku ir iki priklausančio ilgalaikio pasimatymo, nes nuteistasis teisės į pasimatymą, kuris neįvyko, nepraranda (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 104 punktas).
Kiek tai susiję su Marijampolės pataisos namų diskrecijos teise tokį reikalavimą numatyti, pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) įpareigoja Marijampolės pataisos namus, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2836/2012). Kita vertus, pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatytais atvejais dėl atitinkamų klausimų sprendimo viešojo administravimo subjektams suteikia tam tikrą veiklos laisvę (diskreciją), tačiau net ir tokiais atvejais viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimą variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes suteikta diskrecija galima tik įstatymo nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, konstitucinės žmogaus teisės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytu būdu suteiktos diskrecijos įgyvendinimas suponuoja teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimą. Šiuo atveju manytina, jog, teisės aktuose nesant tiesioginio bei netiesioginio teisės į papildomus ilgalaikius pasimatymus ribojimo, Marijampolės pataisos namams nenurodžius tokiam ribojimui galimo pateisinimo, atsižvelgus į nurodytą EŽTT praktiką, VAĮ principus, kurių saistomi visi viešojo administravimo subjektai, Marijampolės pataisos namų administracija pareiškėjui negalėjo numatyti tokio ribojimo, jog teise į papildomą ilgalaikį pasimatymą buvo būtina pasinaudoti išskirtu laiku ir iki priklausančio ilgalaikio pasimatymo.
Remiantis tuo, jog pareiškėjas gali pasinaudoti ne tik jam Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio l dalies 2 punkte, bet ir 94 straipsnio 7 dalies numatyta galimybe, darytina išvada, kad Marijampolės pataisos namai netinkamai aiškino ir taikė nurodytą teisinį reguliavimą, teigdami, kad teise į papildomą ilgalaikį pasimatymą buvo būtina pasinaudoti išskirtu laiku ir iki priklausančio ilgalaikio pasimatymo. Pataisos namai negali numatyti ir taikyti apribojimų, kurių įstatymai aiškiai nenumato ar kurie neišplaukia iš jo nuostatų, todėl panaikintinas Marijampolės pataisos namų 2017 m. spalio 16 d. sprendimas neleisti 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui paskirtą papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona vykdyti 2017 m. lapkričio 11-12 dienomis. Taip pat panaikintinas Marijampolės pataisos namų 2017 m. lapkričio 2 d. administracinis aktas Nr. 20/07-1477 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas Nr. 2S-7122, kuriuo nepagrįstai pritarta Marijampolės pataisos namų pozicijai, užfiksuotai Marijampolės pataisos namų 2017 m. lapkričio 2 d. administraciniame akte Nr. 20/07-1477. Abstraktus skundo reikalavimas įpareigoti Marijampolės pataisos namus išskirti pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 21 d. suteiktą papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona A. M. netenkintinas, nes toks reikalavimas nukreiptas į ateitį, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 99 punktas) ir tik esant atitinkamoms sąlygoms, numatytoms Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1000 Eur neturtinę žalą. Šiuo atveju pareiškėjas kilusią neturtinę žalą siejo su tuo, kad nesuteikus jam prašomo papildomo ilgalaikio pasimatymo 2017 m. lapkričio 11-12 dienomis, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Tačiau pareiškėjui kas dveji mėnesiai buvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai (b. l. 43-44), pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl šioje byloje konstatuoto pažeidimo pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. spalio 16 d. sprendimą neleisti 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui paskirtą papildomą ilgalaikį pasimatymą su žmona vykdyti 2017 m. lapkričio 11-12 dienomis.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. lapkričio 2 d. administracinį aktą Nr. 20/07-1477 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-7122.
Pripažinti, kad buvo pažeista M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.