Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. S. prašymą dėl paskirtos baudos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-8247-825/2014, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. vasario 5 d. buvo gautas G. S. prašymas dėl 2014 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirtos 350 Lt baudos. Prašoma suteikti daugiau laiko baudoms sumokėti.

Nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda –300 Lt bauda. Nutarimo nuorašas jam įteiktas 2014 m. spalio 20 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 str. yra numatyta galimybė nutarimą priėmusio organo (pareigūno) sprendimu, kai yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą negalima, pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą, atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.

Taip pat, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje nurodoma, kad kai yra aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą negalima, priėmęs nutarimą organas (pareigūnas), pagal asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, pareiškimą, gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnį, reikšmingos kelios šios normos nuostatos. Visų pirma, nutarimo vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tuomet, kai dėl tam tikrų aplinkybių nutarimo negalima įvykdyti nedelsiant. Lietuvių kalbos žodyne sąvokos „nedelsiant“ reikšmė apibūdinama kaip tuojau, negaištant, nieko nelaukiant. Taigi, nutarimo vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tuomet, kai nutarimo negalima įvykdyti tuojau, nieko nelaukiant, nors yra reikalavimas, kad jis būtų vykdomas nedelsiant.

Antra, nutarimo vykdymo atidėjimas galimas tik dėl kai kurių rūšių administracinių nuobaudų, t.y. administracinio arešto ir baudos, todėl svarbu atsižvelgti ir į šių nuobaudų vykdymo ypatumus. Kodekso 337 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas), atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali nustatyti, kad nutarimas dėl administracinio arešto vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo. Ši nuostata reiškia, kad teismo sprendimu tokiais atvejais nutarimas skirti administracinį areštą turi būti vykdomas nedelsiant. Tuo tarpu kodekso 313 straipsnio 1 d. nustatytas keturiasdešimties dienų terminas paskirtai baudai sumokėti. Kodekso 304 straipsnio 1 dalies, reikalaujančios, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai, kontekste, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi nedelsdamas sumokėti paskirtą baudą, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas turi būti vykdomas priverstinai (304 str. 3 d.).

Trečia, nutarimo vykdymo atidėjimas gali būti skiriamas tik iki vieno mėnesio. Tai pakankamai trumpas terminas, todėl manytina, kad aplinkybės, dėl kurių nutarimo vykdyti negalima nedelsiant, turi būti trumpalaikės ir per nustatytą terminą išnykti. Kita vertus, vieno mėnesio nutarimo vykdymo atidėjimo trukmė sietina ir su reikalavimu nutarimą vykdyti nedelsiant.

Taigi, nutarimo vykdymo atidėjimo institutas vertintinas kaip išimtis, taikoma tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės dėl kurių nutarimą, kuomet buvo paskirtas administracinis areštas arba bauda, įvykdyti nedelsiant negalima.

Be to, kodekso 306 straipsnyje numatyto nutarimo vykdymo atidėjimo instituto paskirčiai ir taikymo sąlygoms atskleisti būtina anksčiau galiojusių ir nutarimų vykdymą reglamentavusių normų analizė. 1990 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 straipsnyje buvo nustatyta, kad esant aplinkybių, dėl kurių nedelsiant įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą, pataisos darbus ar baudą (išskyrus administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje imamą baudą) negalima, priėmęs nutarimą organas (pareigūnas) pagal asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, pareiškimą gali atidėti nutarimo vykdymą iki vieno mėnesio. Kodekso 337 straipsnyje buvo numatyta, kad nutarimas skirti administracinį areštą vykdomas tuojau pat po nutarimo priėmimo, nutarimas skirti pataisos darbus siunčiamas vykdyti ne vėliau, kaip kitą dieną po jo priėmimo (332 str. 1 d.), o bauda turi būti sumokėta per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo dienos (313 str. 1 d.). Kaip matyti, nutarimai, kuriais buvo skiriamos minėtos administracinės nuobaudos, turėjo būti vykdomi nedelsiant, ir įstatymas jokių išimčių dėl vykdymo, o nutarimo skirti administracinį areštą ir pataisos darbus net ir apskundus nutarimą, nenumatė.

Taigi, sisteminė šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad kitaip nei paskyrus kitų rūšių administracines nuobaudas, administracinis areštas, pataisos darbai, bauda buvo vykdomi nedelsiant, t.y. iš karto po nutarimo priėmimo ar kitą dieną po nutarimo priėmimo, o nutarimas skirti baudą geruoju turėjo būti įvykdytas per penkiolika dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, todėl kodekso 306 straipsnyje numatytas nutarimo vykdymo atidėjimas sietinas su šių nuobaudų vykdymo, būtent vykdymo nedelsiant, ypatumais. Iš to seka, kad ir klausimas dėl nutarimo vykdymo atidėjimo galėjo būti sprendžiamas iš esmės nutarimo priėmimo metu ar netrukus po jo priėmimo, o dėl paskirtos baudos mokėjimo atidėjimo – per įstatymo nustatytą nutarimo įvykdymo geruoju terminą.

Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, grindžiamais istoriniu ir sisteminiu teisės normų aiškinimu, teigtina, kad nutarimo vykdymo atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas iš esmės netrukus po nutarimo priėmimo, o baudos skyrimo atveju – per terminą, kuris įstatymo numatytas baudai sumokėti geruoju, kai gautas asmens pareiškimas ir yra aplinkybių, dėl kurių įvykdyti nutarimą skirti administracinį areštą ar baudą nedelsiant, t.y. įstatymo nustatytais terminais, negalima.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokio pareiškimo baigus bylos nagrinėjimą nepateikė, nutarimo dėl paskirtos nuobaudos neapskundė. Pažymėtina ir tai, kad nutarimo nuorašas G. S. buvo įteiktas 2014 m. spalio 20 d., t.y. beveik prieš tris mėnesius. Per įstatymo nustatytą keturiasdešimties dienų terminą jis baudos nesumokėjo, taip pat ir per tą laikotarpį nepateikė pareiškimo dėl nutarimo vykdymo atidėjimo, todėl nutarimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą reglamentuojančiomis procesinėmis taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnyje, o nutarimo vykdymo atidėjimas, numatytas kodekso 306 straipsnyje, netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Jei G. S. prašymas būtų vertinamas kaip prašymas išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, jis negalėtų būti tenkinamas taip pat, nes yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 306 str., 313 str.,

nutarė:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.