- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- II-348-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01372-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-724-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-724-2018 A. Č. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 26 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje keikėsi ir aktyviais veiksmais, trenkdamas kelis kartus iš alkūnės į petį, kibo prie S. D., tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką (b. l. 6).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui A. Č. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodė esminius šiuos argumentus:
skundžiamas nutarimas priimtas, pažeidžiant ANK 567 straipsnį, 569 straipsnio 1, 2 dalis, 616 straipsnio 2 dalį, 617 straipsnio 1 dalį, 618 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nesiėmus visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti veiklos aplinkybes: nebuvo apklausta tyrimo metu nurodyta liudytoja A. R., mačiusi įvykį, nebuvo nuvykta į įvykio vietą, nesiaiškintos eismo dalyvių elgesio kelyje aplinkybės, nenubraižyta eismo dalyvių įvykio vietos schema, netirtos traukiamo atsakomybėn asmens nurodytos aplinkybės, nepašalinti pareiškėjos ir traukiamo atsakomybėn asmens įvykio aplinkybių paaiškinimo prieštaravimai (ar įmanoma dešine alkūne trenkti į kairį petį automobilyje sėdinčiam asmeniui). Ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, pareigūnas nustatė išimtinai remdamasis tik pareiškėjos S. D. nurodytomis aplinkybėmis. Pareigūnas nesiaiškino, kuris iš vairuotojų pagal kelių eismo taisykles turėjo praleisti kitą vairuotoją. Jo vairuojamas automobilis pareiškėjai buvo iš dešinės pusės, todėl pareiškėja turėjo praleisti kliūtį iš dešinės. Tačiau kaip nurodo pati, nenorėjo praleisti ir rodė trauktis jam. Šios aplinkybės yra svarbios, nes parodo situacijos kontekstą, asmenų konflikto priežastis, abiejų eismo dalyvių elgesio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Skundžiamame nutarime yra tik išdėstytos aplinkybės, kurios perkeltos iš administracinio nusižengimo protokolo ir pareiškėjos pareiškimo, nevertinamos ir nenurodomi jokie motyvai kodėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Nutarime nenurodyta kokie įrodymai pagrindžia padarytą veiką, traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę, neteisėtus veiksmus, kokios aplinkybės tyrimo metu nustatytos, remiantis kokiais įrodymais, nėra nurodytas nukentėjusysis, nėra nurodoma ir vertinama, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis, kokias argumentais remiantis atmetami traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimai, nenurodytas specialus teisės aktas, kurio reikalavimai būtų pažeisti. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies sudėties nebuvimo. Tai, kad jis priėjo prie S. D. automobilio ir paklausė, kodėl jam rodomi necenzūriniai gestai (piršto gestai), negali būti traktuojama kaip ANK 481 straipsnio pažeidimas. Esantį vyresnio amžiaus nei S. D. jį įžeidė tokie gestai rodomi jo atžvilgiu, todėl jo priėjimas ir užduotas klausimas S. D. yra natūralus, adekvatus atsakas į tokius jos veiksmus. Jis nevartojo necenzūrinių žodžių ir nekibo prie S. D.. Tokias aplinkybes nurodo tik pati pareiškėja, bet jų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju pareigūnas išimtinai tyrė S. D. pareiškimą, bet netyrė jo pareiškimo, kuriame jis nurodė, kad S. D. viešoje vietoje – gatvėje, nesant galimybės prasilenkti, parodė jam piršto gestą. Tokiu būdu pažeidžiamas ir asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, kai esant įvykiui ir dviem pareiškimams dėl to paties įvykio, tiriamas tik vienas pareiškimas ir asmuo nubaudžiamas išimtinai pagal vieno pareiškėjo paaiškinimus, visiškai netiriant kito pateikti pareiškimo ir nurodytų aplinkybių (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu į A. Č. skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti. Administracinio nusižengimo byloje A. Č. atžvilgiu yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, kad jis 2018 m. balandžio 26 d., apie 11.10 val., Vilniuje, Palangos g. 4, viešoje vietoje aktyviais veiksmais kibo prie S. D., keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo savo veiksmais A. Č. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. Č. kaltė. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytine medžiaga. Nutarime nieko papildomai pridurti ar pakomentuoti neturi. Jų nuomone, A. Č. teiginius reikia vertinti kritiški, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Č. nurodė, kad jis įvykio metu norėjo išvažiuoti iš savo kiemo P. g., bet jam iš kairės pusės dideliu greičiu atvažiavo pareiškėja S. D. automobiliu „Mini“, jis sustojo kaip parodyta nuotraukoje (b. l. 18). Jam parodžius, kad yra dvi laisvos vietos iš dešinės ir gali pravažiuoti, ji užgesino automobilio variklį ir sustojo. Pradėjo kiti vairuotojai signalizuoti, kad pravažiuoti į laisvą vietą. Jis ir „Mini“ automobilis negalėjo pravažiuoti, laukė kol pareiškėja pravažiuos, jis, sėdėdamas už vairo, ranka dar kartą parodė, kad yra laisvų vietų. Po to atidaręs automobilio duris kaire ranka parodė, kad gali pravažiuoti, tuomet jam buvo parodytas vidurinis pirštas ir pareiškėja pravažiavo į laisvą vietą. Jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie pareiškėjos, kuri automobilyje buvo viena, paklausė, kas per gestas, kas per elgesys, ji jam nieko neatsakė, tik žiūrėjo jam į veidą ir viskas. Jam sugrįžus prie savo automobilio, prie jo priėjusi moteris A. R. pasakė, kad ji matė gestą ir galės duoti parodymus ką matė, jam davė savo telefono numerį. A. R. nepažįsta, pirmą kartą matė. Jis išvažiavęs iš įvykio vietos, po 30 min., paskambino į 112, norėdamas pranešti apie šį įvykį. Nuotrauką padarė S. D., kodėl, nežino (b. l. 39).
Teismo posėdžio metu liudytoja S. D. nurodė, kad ji rašė pareiškimą dėl A. Č. veiksmų, o ne dėl to, kad jis nepraleido jos pravažiuoti. Ji įvykio dieną važiavo į savo darbo vietą, o A. Č. važiavo automobiliu „Citroen“ iš kiemo, kur jai reikėjo pasukti, jie kartu negalėjo tilpti, todėl ji sustojo P. g. ir, įjungusi posūkio signalą, laukė. A. Č. jos nepraleido, ji ranka parodė, kad į dešinę pusę nori sukti, kad ją apvažiuotų, o jis jai parodė sukti į kairę. Ji pagalvojo, kad jie nesusikalba, todėl nusisuko ir nereagavo, sustojo rezervuotoje vietoje. Ji matė, kad jis yra vyresnio amžiaus žmogus. Jam priėjus prie jos automobilio ir jai atidarius langą, jis pradėjo kalbėti rusiškais keiksmažodžiais ir kišti dešinę alkūnę pro langą, ji išsigando, bandė uždaryti langą, bet buvo kliūtis, jis kelis kartus dešinės rankos alkūne jai trenkė per petį ir nuėjo. Ji nieko nesakė, nes nežinojo, ką daryti. Ji išlipo iš automobilio ir nufotografavo jo automobilį. Jam nuvažiavus, ji įvažiavo į darbo vietą. Paskambinusi vyrui papasakojo situaciją, pastarajam sužinojus, kur kreiptis (vyras paskambino į policiją), ji nuvažiavusi į komisariatą parašė pareiškimą. Moters (A. R.), esančios nuotraukoje (b. l. 18), nepažįsta. Kol jie stovėjo ir ginčijosi, kas ką turi praleisti, moters nebuvo, o kai A. Č. priėjo prie jos automobilio ir bandė tokiais būdais pasiaiškinti, nežiūrėjo, ar kas dar buvo prie automobilio. Tik vėliau matė, kad A. Č. kalbėjo su moterimi, naršė telefonus. Su ja (liudytoja) niekas kitas nebendravo. Jai ir A. Č. nesutarus, kas pirmas važiuos, ji pastarajam vidurinio piršto nerodė (b. l. 40).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė, kad ji gyvena šalia įvykio vietos. Jai einant į Centro polikliniką P. g., atkreipė dėmesį į impulsyviai besielgiančią moterį, kuri sėdėjo už vairo viename iš dviejų sustojusių automobilių. Kilo nesusipratimas, nes automobilis, kuris iš kiemo pusės norėjo įvažiuoti į važiuojamąją gatvę, negalėjo, nes jo neišleido moters vairuojamas automobilis. Atkreipė dėmesį, kad moteris elgiasi neadekvačiai, parodė vidurinį pirštą, rodė agresiją, klykė, nebuvo taip, kad ji bandytų užleisti žmogų, o ji pėsčioji, nežinojo kaip judėti. Ji perėjusi gatvę ir atsisukusi matė, jog vyriškis, išlipęs iš negalėjusio parvažiuoti automobilio, priėjo prie moters ir jai rodė, kad ji privalo jį išleisti ir tada įvažiuoti. Moteris gestikuliavo rankomis, ką būtent kalbėjo, negalėjo išgirsti. Vyras grįžo prie automobilio, o moteris liko automobilyje, piktybiškai neleido išvažiuoti iš kiemo. Tuomet atsilaisvino viena vieta ir moteris ten pavažiavusi, sustojo, prie jos priėjo vyras. Vyras rankomis nemosikavo, nekišo rankos į automobilį. Negirdėjo, kad vyras vartotų necenzūrinius žodžius. Ką tiksliai kalbėjo, negirdėjo, kažką korektiškai aiškino dėl piršto. Moteris iš automobilio neišlipo, langas buvo atidarytas, vyras stovėjo prie lango ir kažką kalbėjo, moteris tapo dar agresyvesnė. Ji (liudytoja) priėjo prie vyriškio, nes jis buvo susinervavęs, įžeistas ir pasakė, kad skambintų policijai ir praneštų apie įvykį bei pasakė, kad ji nufotografavo automobilio numerius, jei reiks pagalbos, padės, paliko kontaktus. Prie jos moteris ir vyriškis kažkam skambino. Jai įvykio niekas nepasakojo, praeidama matė. Po įvykio ji kalbėjo su A. Č. telefonu, nes prašė nuotraukų, kalbėjo, kad ji galės susitikti su juo ir jo advokate ir pasakyti, ar turi nuotraukas. Advokatės prašymu susitiko su ja advokatės kontoroje, kalbėjosi, liudytoja advokatei papasakojo apie įvykį, ką matė. Nebuvo prašyta teigti konkrečius paaiškinimus. Jai advokatė apie įvykį nieko nepasakojo, tik pranešė apie formuojamą bylą, kurioje A. Č. apkaltintas ir klausinėjo apie įvykį, ką ji mano dėl jo kaltės, tuomet ji papasakojo, ką matė. Išvakarėsi 2018 m. liepos 3 d. posėdžio, ji buvo susitikusi su A. Č., susitiko atsitiktinai, nes šalia gyvena, kalbėjo apie įvyksiantį posėdį ir kad ji ateis (b. l. 41-42).
L. S. D. nesutiko su liudytojos A. R. parodymais ir atsakydama į teisėjos klausimus nurodė, kad liudytojos paaiškinimai neapibrėžti, skiriasi, tai matė ir girdėjo ją, tai ne. Ji šios moters einančios gatve nematė, tik nufotografavus pareiškėjo automobilį, matė, kad ši moteris ir pareiškėjas kažką darė su telefonais. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino šiuo įrašu su perspėjimu, kad nepasitikėtų vyresniu žmogumi, kuris nekaltą bando pamokyti fiziniu smurtu. Šį įrašą pamatė žurnalistė, kurios seserį ji turi „Facebook“ drauguose, ir jai bei A. Č. skambino. Pareiškėjas žurnalistei pasakė, kad bandė jai (liudytojai) griebti už rankos (b. l. 42).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č., atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad nebūtų tokios situacijos, jei nebūtų parodytas gestas. Jis nesikeikė ir S. D. netrenkė. Jam parodžius gestą, jis priėjo išsiaiškinti kas buvo, nes tokio elgesio negalėjo priimti. Jis su A. R. nebuvo susitikęs, tik kalbėjo telefonu, jokio diktato kažką pasakyti nebuvo, nes ji pati įvykį matė. Jam skambino „Kauno dienos“ žurnalistė ir klausė, kodėl taip pasielgė, atsakė, kad buvo parodytas gestas ir norėjo išsiaiškinti. Dėl griebimo nieko nesakė, negali to komentuoti (b. l. 42).
BIRT ataskaitų žiūryklės informacijos duomenimis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2018 m. balandžio 26 d., 12.54 val. gavo pranešimą, jog 2018 m. balandžio 26 d., 11.10 val. (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su vairuotoju, kurio automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pareiškimą apie įvykį pateikė S. D., užregistruotas 13.18 val. (b. l. 9).
Iš S. D. 2018 m. balandžio 26 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d., 11.10 val. (duomenys neskelbtini), vyresnio amžiaus vyras, nepraleidęs jos įsukti į gatvę, sustojo ir tiesiog stovėjo vietoje. Jam parodė, kad jis turi apvažiuoti ir ją praleisti. Jis nereagavo. Ji jį praleido, jai sustojus prie rezervuotos vietos, vyras išlipęs iš savo automobilio priėjo prie jos. Ji atidarė automobilio langą, tada jis pradėjo rusiškai keiktis ir dešine alkūne trenkęs jai į dešinį petį, nuėjo. Lango uždaryti nespėjo. Turi vyro ir jo vairuojamo automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (raudonos spalvos), nuotrauką (b. l. 10).
Iš A. Č. 2018 m. balandžio 26 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d., 11.00 val. (duomenys neskelbtini), jam išvažiuojant iš savo namo kiemo vos nesusidūrė su automobiliu Mini, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sustojo ir laukė kol šio automobilio vairuotojas pravažiuos į stovėjimo aikštelę ir praleis jo automobilį, bet jis sustojo ir užblokavo gatvėje visą transportą. Jis keletą kartų bandė parodyti Mini automobilio vairuotojui, kad reiktų pravažiuoti į stovėjimo aikštelę, bet jam buvo parodytas piršto gestas ir tik tada Mini automobilis pravažiavo ir praleido jo vairuojamą automobilį. Jis priėjo prie vairuotojo ir paklausė, kodėl buvo parodytas toks gestas, bet atsakymo negavo. Nurodė liudytoją A. R., galinčią paliudyti Mini automobilio vairuotojo elgesį ir jo nurodytas aplinkybes (b. l. 17).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. Č. 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinime (b. l. 16).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK 2 veiklos skyriaus vyresnio tyrėjo T. G. 2018 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant aplinkybes, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir bendrauta su pareiškėja S. D., kuri nurodė, kad 2018 m. balandžio 26 d. 11.10 val. (duomenys neskelbtini), vyriškis raudonu Citroen automobiliu nepraleido jos ir ji negalėjo įsukti į gatvę. Tuomet S. D. paaiškino, kad ji ranka parodė, jog vyriškis turi ją apvažiuoti. Tačiau jis nereagavo ir ji praleido vyriškį, pastatė automobilį šalia esančioje rezervuotoje vietoje. Sustojus, prie jos automobilio priėjo vyriškis, jai atidarius langą jis pradėjo rusiškais necenzūriniais žodžiais plūstis ir dešine alkūne kelis kartus trenkė į jos kairį petį. Po to vyriškis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. S. D. nurodė, kad vyriškį ir automobilį nufotografavo (b. l. 14).
Iš A. Č. 2018 m. gegužės 16 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. jis buvo iškviestas į policijos komisariatą pas vyr. tyrėją T. G. ir jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuris pagal nurodytą straipsnį neatspinti pažeidimo esmės. Pabrėžė, kad protokolas jam įteiktas, neturint jo raštiško paaiškinimo dėl šios situacijos ir neapklausus liudytojos A. R.. Tik po įteikto jam protokolo, tyrėjas T. G. priėmė jo pareiškimą ir išklausė jo paaiškinimą. Prašė išnagrinėti jo pareiškimą iš esmės (b. l. 15).
Išklausius garso įrašą, gautą iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (b. l. 46), nustatyta, jog paskambinęs vyriškis bendruoju pagalbos telefonu nurodė, jog išvažiuojant iš kiemo įvyko konfliktinė situacija, žmogus jam parodė gestą. Jis priėjo prie automobilio ir pabandė už to piršto paimti. Nufotografavo moters vairuojamo automobilio numerius, pasakė, kad yra liudytojas ir nežino ką daryti. Centro darbuotoja atsakė, kad jie gali tik iškviesti policiją. Vyriškis: o fiksuoti? Darbuotoja: jie turi pranešti pareigūnams ir reikia laukti kol jie atvažiuoja. Vyriškis: ji išvažiavo iš ten, turbūt išsigando. Darbuotoja: turite visus duomenis, galite kreiptis į komisariatą, jeigu jūs nenorite į vietą kviestis ir sulaukti pareigūnų. Vyriškis: tai tada ten užblokuotų visą išvažiavimą. Darbuotoja: pas juos tik iškvietimas. Jeigu norite kviestis, jie gali informuoti atvažiuoti patruliui. Vyriškis: supratau. Tai jam reikia kreiptis į policijos komisariatą. Darbuotoja: taip, galite arba užsirašykit numerį, padiktuosiu, pasiskambinsit ir pasikonsultuosit. Vyriškis: gerai, ačiū labai. Darbuotoja: 8 52. Vyriškis: minutėlę, tuoj užsirašysiu. Pauzė. Alio. Darbuotoja: taip. Vyriškis: 8 52. Darbuotoja: 716010. Vyriškiui paprašius pakartoti, darbuotoja pakaroja numerį: (duomenys neskelbtini). Vyriškis: ačiū labai, dėkingas, iki malonaus.
Kitame įraše, paskambinęs vyriškis nurodė, kad skambina klausimu, kur jam kreiptis, į kurį policijos komisariatą Vilniuje, nes įvyko incidentas įvažiuojant į parkingo aikštelę, vyras išvažinėja nepraleisdamas jo žmonos ir išlipęs trenkė jai, ir nuvažiavo. Turi automobilio numerius, nuotrauką. Darbuotoja: o prieš kiek čia laiko buvo. Vyriškis: prieš pusvalandį. Darbuotoja: prieš pusvalandį, o kodėl iš karto neskambinot. Vyriškis: nes žmona supanikavo, susinervavo, paskambino jam. Darbuotoja: supratau, tai žinokit šiuo atveju reikės į vyriausią policijos komisariatą pasiskambinti ir pasakys kur jums vykti parašyti pareiškimą, užsirašykit numerį. Vyriškis: palaukit. Darbuotoja: dėl pareiškimo užpildymo aiškinsitės policijos komisariate. Kas efektyviau, neefektyviau. Aš šito pasakyti negaliu, įvertinti efektyvumo. Vyriškis: galiu užsirašyti numerį. Darbuotoja: taip, užsirašykit (duomenys neskelbtini), čia apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Vyriškis: koks adresas. Darbuotoja: čia jie valdo pajėgas, o jus nukreips pagal įvykio vietą į kurį komisariatą kreiptis. Vyriškis: ačiū, iki.
Įvykio vietos vaizdo įrašų negauta (b. l. 52, 59, 61-65).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Tai reiškia, jog nėra privaloma nustatyti, ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Šis administracinis nusižengimas padaromas, veikiant tyčia.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tyrimo metu A. Č. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, tinkamai neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišsiaiškinus tikslių įvykio aplinkybių, A. Č. inkriminuotų veiksmų pobūdžio bei kilusių padarinių, kas lėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą.
Byloje nustatyta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta gavus S. D. 2018 m. balandžio 26 d. pareiškimą dėl konflikto su A. Č. ir jos atžvilgiu galimai panaudoto smurto, tačiau tyrimo metu ji nebuvo išsamiai apklausta ANK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu tinkamai apklaustas nebuvo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č., taip pat ir jo nurodyta liudytoja A. R.. Be kita ko, nebuvo išreikalauti ir papildomi duomenys – garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašai iš įvykio vietoje esančių vaizdo kamerų, kurių filmuojama teritorija galimai apima įvykio vietą.
Šiuos tyrimo trūkumus ištaisius teisme, t. y. teismui apklausus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei liudytojas, taip pat išreikalavus papildomus duomenis, kuriuos dar buvo galima gauti, t. y. Bendrojo pagalbos centro garso įrašus, ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas priėjo kitos išvados nei nurodyta skundžiamame nutarime.
Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2018 m. balandžio 26 d., apie 11.10 val., Vilniuje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č., kuris vairavo automobilį Citroen C1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešėjos S. D., kuri vairavo automobilį M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas dėl to, kad važiuodami jie vienas kito nepraleido. A. Č. tuo metu išvažinėjo iš savo kiemo, o S. D. norėjo į jį įvažiuoti, tačiau vietos, kad abu automobiliai laisvai prasilenktų, pakankamai nėra, todėl jie vienas kitą turėjo praleisti. A. Č. teigimu, ką jis nuosekliai tiek rašydamas paaiškinimą, pranešdamas apie šį įvykį ir apklausiamas teisme, jiems abiem sustojus, jis, sėdėdamas automobilyje, ne kartą rodė S. D., kad pastaroji jį praleistų (pravažiuotų į šalia buvusias laisvas automobilių vietas), tiek būdamas automobilio viduje, tiek pro pradarytas savo (vairuotojo) duris, bet S. D. kurį laiką nesitraukė, po ko parodė A. Č. vidurinį savo pirštą ir pavažiavo iki laisvos vietos bei sustojo; tuomet A. Č. priėjo prie jos automobilio. S. D. teigimu, dėl ko ji taip pat buvo nuosekli, ji irgi stovėdama rodė A. Č., kaip jie turi prasilenkti, tačiau A. Č. stovėjo, o atsilaisvinus vienai vietai, kur yra rezervuota automobilio stovėjimo vieta, ji į ją įvažiavo, norėdama tokiu būdu praleisti A. Č.; vidurinio piršto jam nerodė; jai sustojus rezervuotoje automobilio stovėjimo vietoje, prie jos automobilio priėjo A. Č.. Visos šios aplinkybės rodo, kad iki A. Č. prieinant prie S. D. automobilio iš esmės tarp jų kilo asmeninis nesusipratimas (konfliktas).
Skundžiamame nutarime A. Č. inkriminuoti yra tie veiksmai, kurie buvo galimai atlikti jam priėjus prie S. D. automobilio. Pagal skundžiamą nutarimą, A. Č., priėjęs prie S. D. automobilio, viešoje vietoje keikėsi ir aktyviais veiksmais, trenkdamas kelis kartus iš alkūnės į petį, kibo prie S. D.. A. Č. visus šiuos veiksmus tiek tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme neigė, teigdamas, jog jis nesikeikė ir netrenkė S. D., tik paklausė jos, kodėl ji jam parodė vidurinio piršto gestą. S. D. teigimu, prie jos priėjus A. Č., ji atsidarė automobilio (vairuotojo durelių) langą, o priėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pradėjo kalbėti rusiškais keiksmažodžiais ir kišti dešinę alkūnę pro langą, po ko kelis kartus trenkė jai iš dešinės rankos alkūnės į S. D. kairį petį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apie tai S. D. papasakojo savo vyrui, kuris apie įvykį pranešė paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu. Iš šio pranešimo garso įrašo matyti, jog buvo pranešta, kad įvyko incidentas įvažiuojant į parkingo aikštelę, vyras išvažinėdamas nepraleido jo žmonos ir išlipęs trenkė jai. Atvykusi į policijos komisariatą, S. D. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog jos nepraleidęs vyras, priėjęs prie automobilio, pradėjo rusiškai keiktis ir iš savo dešinės alkūnės kelis kartus trenkė į dešinę petį. Iš 2018 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl medžiagos patikslinimo, matyti, jog tyrėjui telefonu susisiekus su S. D., kuri patikslino, jog A. Č. su dešine alkūne trenkė į jos kairį petį. Iš A. Č. ir S. D. paaiškinimų nustatyta ir dėl to tarp jų ginčo nėra, kad A. Č. priėjo prie S. D. automobilio kairės pusės (iš vairuotojos pusės), taigi jis savo dešine alkūne galėjo pasiekti nebent kairį S. D. petį, ką ji ir teigė pokalbio su tyrėju metu bei apklausiama teisme.
Teismui papildomai pareikalavus Bendrojo pagalbos centro pokalbių garso įrašus, nustatyta, jog A. Č., pranešdamas apie konfliktą su S. D., nurodė, kad jis priėjo prie automobilio ir pabandė už to piršto paimti. Nors teisme jis teigė, kad tik norėjo taip padaryti, dėl to pasakė, bet tokių veiksmų neatliko, teismas šia A. Č. versija netiki ir laiko ja gynybine. Be kita ko, S. D. teigimu, po šio įvykio su A. Č. buvo susiekusi jos sesės pažįstama žurnalistė, o jų pokalbio metu A. Č. prisipažino, jog jis bandė S. D. pagriebti už rankos. A. Č. teisme šį pokalbį prisiminė, bet neigė tai, jog sakė, kad bandė pagriebti S. D. už rankos, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti S. D. paaiškinimais, kuriuos iš esmės patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašų duomenys, t. y. kad A. Č., priėjęs prie S. D. automobilio, bandė paimti (sugriebti) jos pirštą (ranką). Tuo tarpu kitų duomenų be pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, kad A. Č. jai trenkė, byloje nėra.
Be to, bylos dalimis, įvykį matė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyrimo metu nurodyta ir S. D. pateiktoje nuotraukoje užfiksuota liudytoja A. R.. Teismas, atsižvelgdamas į šios liudytojos apklausos teisme nurodytas aplinkybes, jos paaiškinimus vertina kritiškai. Visų pirma, dėl to, kad liudytoja prisipažino, jog ji prieš teismą buvo susitikime su administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. atstove – advokate A. P., šios advokatės kontoroje ir kalbėjosi su ja apie nagrinėjamą įvykį. Be to, dieną prieš teismo posėdį, kuriame buvo apklausta ši liudytoja, ji teigia netyčia susitikusi A. Č. ir trumpai su juo pasikalbėjusi apie artėjantį teismo posėdį. Nors tiek liudytojos A. R., tiek ir A. Č. teigimu, jai nebuvo duota jokių nurodymų ar prašymų, kokias aplinkybes ji turi paliudyti teisme, šie faktai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojos paaiškinimų patikimumo bei jos nešališkumo. Pagrindo abejoti šios liudytojos paaiškinimais teisme sudaro ir tai, kad dalis jos paaiškinimų neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios liudytojos teigimu, dar iki S. D. pastatant savo automobilį rezervuotoje automobilių stovėjimo vietoje, A. Č. buvo išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie S. D. bei prašė jos jį praleisti, nors tiek pagal A. Č., tiek ir S. D. paaiškinimus, tuo momentu jis išlipęs iš automobilio nebuvo, A. Č. iš savo automobilio išlipo ir priėjo prie S. D. tik tada, kai ji pastatė savo automobilį. Be to, liudytojos A. R. teigimu, S. D., sėdėdama automobilyje, elgėsi neadekvačiai, šaukė, rėkė, nors pasak S. D. ir A. Č. ji apskritai tylėjo. Kelia abejonių dėl liudytojos šališkumo ir tai, kad, viena vertus, ji teigia A. Č. ir S. D. pokalbių turinio negirdėjusi, kita vertus, sako, kad A. Č. korektiškai kažką aiškino S. D.. Visa tai, teismo nuomone, rodo galimą liudytojos neobjektyvumą ir šališkumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu (jo naudai), todėl teismas jos paaiškinimais, kaip minėta, nesivadovauja.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad A. Č. priėjus prie S. D. automobilio, jai sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, o A. Č. stovint šalia, per atidarytą S. D. automobilio langą jis išreiškė savo nepasitenkinimą susidariusia situacija, t. y. dėl jų ką tik įvykusio asmeninio konflikto. Byloje nėra įrodymų, kad A. Č. būtų garsiai vartojęs necenzūrinius žodžius ar šaukęs. Be to, byloje nustatyta, jog A. Č. savo nepasitenkinimą išreiškė asmeniškai tik S. D., priėjęs prie pat jos. Jis nešaukė ir nesikeikė, būdamas toliau nuo S. D. ar jos automobilio. Jeigu ir buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, teismo nuomone, tai lėmė asmeniniai motyvai ir A. Č. galima veika buvo nukreipta ne padaryti nedidelį chuliganizmą, bet siekiant išreikšti savo nuomonę/nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios situacijos. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuos veiksmus A. Č. atliko, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Be to, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios teiginį, jog A. Č. trenkė jai kelis kartus į petį. Šias aplinkybes yra nurodžiusi tik pati nukentėjusioji, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tai neigia, o kiti byloje esantys įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrindo teigti, kad A. Č., priėjęs prie S. D., galėjo bandyti suimti jai už rankos ar jos vidurinio piršto, tačiau, įvertinus jo veiksmų trukmę, pavojingumą bei pobūdį, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokių veiksmų atlikimas galėtų būti pripažintas įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Be kita ko, vėlgi atsižvelgtina į tai, kad tokie veiksmai buvo atlikti asmeninio konflikto metu, todėl teigti, jog A. Č. turėjo paskatas pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį nėra pagrindo, nepaisant to, kad tai įvyko gatvėje, t. y. viešoje vietoje.
Pastebėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio nuostatas. Kita vertus, iš ANK 481 straipsnio turinio taip pat seka, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai, todėl tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.
Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad A. Č. veiksmai bei jo tyčia buvo nukreipti ne asmeninio konflikto išsiaiškinimui, bet viešosios tvarkos ar žmonių rimties sutrikdymui, o jo veiksmų pobūdis ir intensyvumas būtų peržengęs asmeninio konflikto aiškinimosi ribas, nepaisant to, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje. Dėl nurodytų argumentų, taip pat atsižvelgus į tai, kad visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, darytina išvada, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl A. Č. kaltės, padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla A. Č. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
A. Č. atstovo skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-724-2018, kuriuo A. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą A. Č. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.