- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-439-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Editai Linkutei, dalyvaujant ieškovei N. M., atsakovui R. M., atsakovo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-377/2007 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokinio turto padalijimo ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei N. M. dėl santuokinio turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo su atsakovu bei prašė padalyti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė prašė kiekvienam priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų ieškovės vardu sumokėtų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Padalyti šalims jų kilnojamąjį turtą, automobilį VOLKSWAGEN GOLF, R. M. prekybos įmonę. Nurodė, kad šį turtą įgijo būdami su atsakovu santuokoje ir sutuoktinių bendro turto dalys turi būti lygios.
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą su ieškove. Padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei N. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų ieškovės vardu sumokėtų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui prašė priteisti 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 2/3 dalis 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų ieškovės vardu sumokėtų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Padalyti kilnojamąjį turtą, R. M. prekybos įmonę bei automobilį VOLKSWAGEN GOLF. Nurodė, kad namo statybai buvo panaudotas jo paveldėtas turtas iš senelio P. K., jam lėšų ir statybinių medžiagų dovanojo jo tėvai, todėl dalijant santuokoje įgytą turtą turi būti nustatytos nelygios sutuoktinių dalys, nes atsakovo indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-06-15 daliniu sprendimu nutraukė šalių sudarytą santuoką, paliko ieškovei jos santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį dėl kilnojamojo turto, R. M. prekybos įmonės ir automobilio VOLKSWAGEN GOLF padalijimo, šią civilinės bylos dalį nutraukė.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-12-28 galutiniu sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai. Padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų N. M. vardu sumokėtų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 2/3 dalis 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų N. M. vardu sumokėtų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui atsisakius reikalavimo dėl 22 500 Lt priteisimo iš ieškovės šią priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš atsakovo valstybei 960 Lt žyminio mokesčio, 46 Lt pašto išlaidų, ieškovei – 386 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteisė valstybei 23 Lt pašto išlaidų. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad faktiškai namą šalims padėjo pastatyti atsakovo tėvai, taip pat buvo panaudotos lėšos, gautos iš atsakovo senelio palikimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir šalims priteisti atitinkamai 1/3 ir 2/3 dalis bendro turto.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovui priteisti visą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotus investicinius čekius už 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 240 000 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad į gyvenamojo namo statybą atsakovas įnešė didesnį indėlį nei ieškovė, t. y. netyrė, ar paveldėtas turtas ir dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos namo statybai. Gyvenamasis namas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl dalijant turtą preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys lygios. Taip pat apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatų. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neparinko sutuoktinių turto padalijimo būdo, nors ji pageidavo, kad atsakovui turtas būtų priteistas natūra, o jai – pinigine kompensacija, manydama, kad toks turto padalijimo būdas atitiktų jos ir atsakovo interesus. Taip pat ieškovė nurodo, teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliacinės instancijos teisme tarp šalių iškilo ginčas dėl CK 3.123 str. taikymo, nes atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą, kuriuo atsakovui priteista didesnė namo dalis, nukrypus nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių prezumpcijos. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis), sąrašas. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo R. M. indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis, todėl konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vertindamas, jog atsakovo indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis, teismas rėmėsi tuo, kad faktiškai namą šalims padėjo pastatyti atsakovo tėvai, tačiau teismas nevertino, ar toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti įstatymo saugomus atsakovo interesus, kiek jis pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Taip pat kolegija pažymi, jog teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neįvertino viso sutuoktinių bendro turto. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys 2006-02-21 sudarė santuokinio turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui atiteko 0,1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 59,73 kv. m ploto gyvenamasis namas, 21 kv. m viralinė, 113 kv. m tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), 4,1100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,900 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2,600 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–23). 2007-06-15 buvo priimtas dalinis sprendimas, juo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl kilnojamojo turto pasidalijimo, pagal kurią atsakovui atiteko R. M. prekybos įmonė, kilnojamojo turto už 23 860 Lt, ieškovei atiteko kilnojamojo turto už 5 440 Lt bei 40 500 Lt piniginė kompensacija už R. M. prekybos įmonės turtą (t. 2, b. l. 45–46). Kolegija daro išvadą, kad teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turėjo vertinti viso turto vertę.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalint iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti, kiek yra būtinas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir vertinti viso turto vertę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.