Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės ir Valdimaro Bavajėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir nuteistojo A. A. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo

V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: 1) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); 2) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta 214 MGL (27 820 Lt) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-10-08 iki 2009-01-28 (107 paros) bei pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas prilygintas 214 MGL dydžio baudai bei pripažinta, kad V. M. yra jau sumokėjęs jam paskirtą baudą.

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: 1) pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); 2) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta 204 MGL (26 520 Lt) dydžio bauda (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija);

Į paskirtą bausmę įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-09-15 iki 2008-12-16 (102 paros) bei pritaikius BK 66 straipsnį ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas prilygintas 204 MGL dydžio baudai bei pripažinta, kad A. A. yra jau sumokėjęs jam paskirtą baudą.

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį A. A. išteisintas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti J. O. B. ir G. I., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. B. nuo 2005-05-16 iki 2005-12-31, būdamas UAB „F“, registruotos 1995-02-10, (duomenys neskelbtini), įmonės registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi – vadybininku, ir A. A. nuo 2005-11-01 iki 2006-03-31, neįsidarbinęs į UAB „F“, kompiuteriu atspausdino PVM sąskaitas-faktūras, tarpininkaujant G. A., kuris pateikdavo duomenis kiek ir kokių PVM sąskaitų-faktūrų reikia suklastoti ir, kurio atžvilgiu Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, veikdami neapibrėžta tyčia su V. M., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Radviliškyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose turėdami tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „F“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent, J.O. B.: nuo 2005-05-16 iki 2005-12-31, žinodami, kad UAB „F“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, buvo naudojama kaip tarpininkė – „priedangos įmonė“, neturėjo ir nesukūrė PVM, klastodami UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras ir apmokėjimo dokumentus, tai yra kasos pajamų orderio kvitus, įformino tik apskaitos dokumentus, tokiu būdu imitavo, kad vykdė PVM apmokestinamą veiklą, kai tuo tarpu apskaitos dokumentuose PVM sąskaitose-faktūrose ir kasos pajamų orderių kvituose įrašytos nurodyto turinio ūkinės operacijos realiai tarp ūkio subjektų neįvyko, tai yra: UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „R“ (į. k. (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitas faktūras, viso – 187 465, 72 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „Interjerų sistemos“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): 2005-06-01 PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), viso – 7 629, 75 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras D. J. ūkininko ūkiui a/k (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), viso – 8 040, 83 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras ŽŪB „V“ (į. k. (duomenys neskelbtini)): 2005-09-19 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 13 440, 20 Lt sumai (2050, 20 Lt PVM), viso – 2 050, 20 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras A. D. ūkininko ūkiui a/k (duomenys neskelbtini) 2005-09-19 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 5 534, 20 Lt sumai (844, 20 Lt PVM), viso – 844, 20 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „M“ (į. k. (duomenys neskelbtini)): 2005-06-17 PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), viso – 18 645, 12 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): 2005-05-16 PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), viso – 20 931, 30 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitas-faktūras), viso – 21 748, 80 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitas-faktūras, viso – 16 583, 87 Lt PVM. UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras „UAB „T t“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitas-faktūras, viso – 4 487, 40 Lt PVM, tokiu būdu J. O. B. UAB „F“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o būtent: 2005-11-01 iki 2006-03-31 klastodamas 89 (aštuoniasdešimt devynias) UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras, įformino tik apskaitos dokumentus, tokiu būdu imitavo, kad vykdė PVM apmokestinamą veiklą, kai tuo tarpu apskaitos dokumentuose PVM sąskaitose faktūrose įrašytos nurodyto turinio ūkinės operacijos realiai tarp ūkio subjektų neįvyko, tai yra: UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras „UAB „R“ (įmonės kodas 171476856): PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini). UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini). UAB „Folaris“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras A. Š. ūkininko ūkiui a.k. (duomenys neskelbtini) 2006-01-05 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 22 183, 65 Lt sumai (3 383, 95 Lt PVM); 2006-01-09 PVM sąskaitą- faktūrą (duomenys neskelbtini) – 11 446, 00 Lt sumai (1 746, 00 Lt PVM); 2006-02-09 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 21 806, 40 Lt sumai (3 326, 40 Lt PVM); 2006-02-14 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 21 806, 40 Lt sumai (3 326, 40 Lt PVM), tokiu būdu A. A. UAB „F“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 267 577, 34 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, G. I., būdamas UAB „A“, įregistruotos 1997-06-01, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006-09-18 įregistruotos, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir A. A., veikdami neapibrėžta tyčia, kartu su G. A., kuris pateikdavo duomenis kiek ir kokių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų reikia išrašyti ir, kurio atžvilgiu Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, V. M., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, Radviliškyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, turėdami tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, o būtent, nuo 2006-06-05 iki 2006-12-27, žinodami, kad UAB „A“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, buvo naudojama kaip tarpininkė – „priedangos įmonė“, neturėjo ir nesukūrė PVM, klastodamas UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras įformino tik apskaitos dokumentus, tokiu būdu imitavo, kad vykdė PVM apmokestinamą veiklą, kai tuo tarpu apskaitos dokumentuose PVM sąskaitose faktūrose įrašytos nurodyto turinio ūkinės operacijos realiai tarp ūkio subjektų neįvyko, tai yra: UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), viso - 102 043, 98 Lt PVM. UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras A. Š. ūkininko ūkiui (ūkio kodas (duomenys neskelbtini)): 2006-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 060, 00 Lt sumai (3 060, 00 Lt PVM); 2006-08-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 29 382, 00 Lt sumai (4 482, 00 Lt PVM); 2006-08-09 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 520, 00 Lt sumai (2 520, 00 Lt PVM); 2006-08-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 44 250, 00 Lt sumai (6 750, 00 Lt PVM), viso – 16 812, 00 Lt PVM. UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitas-faktūras S. A. M. ūkininko ūkiui (ūkio kodas 6146072): PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), viso – 19 530, 00 Lt PVM. UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą ŽŪK „L. k.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)): 2006-09-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 15 577, 42 Lt sumai (2 376, 22 Lt PVM), tokiu būdu G. I. ir A. A. UAB „A“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 140 761, 98 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, V. M. nuo 2005-06-02 iki 2006-12-29, Radviliškyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, būdamas UAB „R“, įregistruotos 1999-03-29, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas neapibrėžta tyčia, kartu su G. A., kurio nurodymu ir pateiktais duomenimis buvo klastojamos PVM sąskaitos-faktūros ir, kurio atžvilgiu Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, J. O. B., A. A., G. I., kurie klastojo PVM sąskaitas-faktūras, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „R“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – S. K. įmonei „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)); UAB „A ir k“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)); „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 347 857, 39 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent, nuo 2005-06-02 iki 2006-03-31, žinodamas, kad UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, buvo naudojama kaip tarpininkė – „priedangos įmonė“, neturėjo ir nesukūrė PVM, pasinaudodamas G. A. jam perduotomis, suklastotomis tikromis UAB „F“ PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo fiktyvias pirkimo ūkines operacijas pagal 91 UAB „F“ žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose nurodyti duomenys apie įsigytų „NPK“ trąšų, „KaCi“ trąšų, diamofoso ir miežių ūkines operacijas neatitinka tikrovės, žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra: PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), viso 1 793 495, 7 Lt sumai (273 583, 85 Lt PVM), vėliau žinomai suklastotų tikrų dokumentų, UAB „F“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindu į UAB „R“ PVM deklaracijas (atskaitą) įrašė žinomai melagingas žinais apie išskirtą pirkimo PVM ir pateikė PVM deklaracijas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Radviliškio skyriui, vėliau V. M. remiantis žinomai suklastotų tikrų, UAB „F“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, nuo 2005-06-02 iki 2006-05-29, UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo fiktyvias pardavimo ūkines operacijas pagal UAB „R“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriuose nurodyti duomenys apie parduotas „NPK“ trąšas, „KaCi“ trąšas, diamofosą ir miežius ūkines operacijas neatitinka tikrovės, tokiu būdu, V. M. veikdamas kartu su G. A., J. O. B., A. A., G. I., UAB „R“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – S. K. įmonei „F“ (191 769, 03 Lt PVM), UAB „A ir k“ (54936,50 Lt PVM), „S“ (3 241,49 Lt PVM) padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 249 947,02 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. M. nuo 2006-06-05 iki 2006-12-27, žinodamas, kad UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojama nusikalstamai veikai nuslėpti, buvo naudojama kaip tarpininkė – „priedangos įmonė“, neturėjo ir nesukūrė PVM, pasinaudodamas G. A. jam perduotomis, suklastotomis tikromis UAB „A“ PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo fiktyvias pirkimo ūkines operacijas pagal 31 UAB „A“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nurodyti duomenys apie įsigytų NPK trąšų, diamofoso ūkines operacijas neatitinka tikrovės, žinodamas, kad jose įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra: PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) viso 668 954, 98 Lt sumai (102 043, 98 Lt PVM), vėliau žinomai suklastotų tikrų dokumentų, UAB „A“ pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, pagrindu į UAB „R“ PVM deklaracijas (atskaitą) įrašė žinomai melagingas žinais apie išskirtą pirkimo PVM ir pateikė PVM deklaracijas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Radviliškio skyriui, vėliau V. M. remiantis žinomai suklastotų tikrų, UAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, nuo 2006-06-05 iki 2006-12-29, UAB „R“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo fiktyvias pardavimo ūkines operacijas pagal UAB „R“ žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nurodyti duomenys apie parduotas „NPK“ trąšas, diamofosą neatitinka tikrovės, tokiu būdu, V. M. veikdamas kartu su G. A., A. A., G. I., UAB „R“ vardu, sudarė sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – S. K. įmonei „F“ (50 956, 07 Lt PVM) ir UAB „A ir k“ (46 954, 30 Lt PVM) padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, tai yra išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 97 910, 37 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Be to, A. A., būdamas UAB „L“, įregistruotos 2000-11-06, adresu (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini), rejestro kodas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 135679786, direktoriumi ir sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003-12-30 pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX575) 28 straipsnio 2 punktą (redakcija 2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1915), būdamas atsakingas ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. 574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2005-11-29 iki 2006-12-21, tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „L“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas pasireiškė tuo, kad jis buhalterinės apskaitos dokumentais – kasos pajamų ir išlaidų orderiais, neįformino 1 609 208, 86 Lt priėmimo iš banko į kasą bei paėmimo iš kasos operacijų, ir šių operacijų neįtraukė į UAB „Linitra“ buhalterinę apskaitą, dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. 574) 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „L“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-11-29 iki 2006-12-21.

Be to, V. M., būdamas UAB „R“, įregistruotos 1999-03-29, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003-12-30 pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX575) 28 straipsnio 2 punktu (redakcija 2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915), būdamas atsakingas ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 13 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentų rekvizitai) ir 3 dalies nuostatas – kuriose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus (galioja nuo 2003-07-23 pagal įstat. Nr. IX-1668) nuostatas, laikotarpiu nuo 2005-06-02 iki 2006-12-27 tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „R“ buhalterinę apskaitą, kas pasireiškė tuo, kad jis žinodamas, kad UAB „F“, UAB „A“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir yra naudojamos nusikalstamai veikai nuslėpti, buvo naudojamos kaip tarpininkės – „priedangos įmonės“, neturėjo ir nesukūrė PVM, į UAB „R“ buhalterinę apskaitą pateikė įtraukti 91 UAB „F“ suklastotas pirkimo PVM sąskaitas faktūras, bei pagal jas surašytus apmokėjimo dokumentus – kasos pajamų orderius; bei 31 UAB „A“ suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkines operacijas dėl „NPK“ trąšų, diamofoso ir miežių pirkimo, tai yra: PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini); 2005-06-02 kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini); PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini), dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005-06-02 iki 2006-12-27.

Be to, G. I. ir A. A. buvo kaltinami tuo, kad nuo 2008-01-02 iki 2008-08-06, veikdami kartu su Latvijos Respublikos piliečiais O. A., V. R. prisidengdami fiktyviomis Latvijos Respublikoje registruotomis įmonėmis SIA „A“; SIA „T. i“; SIA „V.LV“; SIA „Z&A P“; SIA „K DLS“; SIA „S. V. N“, pasinaudodami jiems perduotais, žinomai suklastotais įgaliojimais, taip pat žinodami, kad šios Latvijos Respublikoje registruotos faktiškai jokios veiklos nevykdo, siekdami nuslėpti ir įteisinti kitų asmenų – O. A., V. R., bei kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nusikalstamu būdu įgytus pinigus atliko su tais pinigais susijusias finansines – bankines operacijas, tai yra gaudamas pervestus pinigus į jo valdomas fiktyvių įmonių banko sąskaitas (litais, eurais, latais), šias pinigų sumas išskaidydami bankiniais pavedimais į kitų jo valdomų fiktyvių įmonių sąskaitas, bei vėliau šiuos, daugybę kartų, pinigus nuimdami grynais iš banko sąskaitų ir juos grąžindami, per daugybę kartų, Latvijos Respublikos piliečiams O. A., V. R., bei kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, tokiu būdu melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos iš viso už 32 489 642,04 Lt.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinime nenurodyta, kokiu nusikalstamu būdu (neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų realizavimas, kontrabanda, prekyba žmonėmis ir pan.) Latvijos Respublikos piliečiai įgijo pinigus, nenustatyta, kad G. I. ir A. A. būtų žinoję, jog legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus, be to, nepaneigta versija, kad Latvijos piliečiai pinigus įgyja versdamiesi statybų verslu, o pinigus išgrynina Lietuvoje, kur mažesni mokesčiai. Apygardos teismas pripažino neįrodyta tai, kad A. A. ir G. I. suvokė, jog pinigai gauti nusikalstamu būdu, todėl sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad A. A. ir G. I. veiksmuose yra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis nurodo, jog pasitvirtinus, kad ginčijamos ūkinės pardavimo operacijos realiai vyko, ir UAB ,,F“ su UAB ,,A“ prekiavo nusikalstamu būdu įsigytomis prekėmis, būtų paneigti nuteistajam inkriminuojami nusikaltimai, nes tokiu atveju ginčo ūkinių pardavimo operacijų nebūtų galima laikyti fiktyviomis.

Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Aistis Damulevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2014-05-20 Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti iš jo 53 100 latų (juos konvertuoti į eurus) ir šiuo pinigus jam grąžinti.

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog jo ginamasis A. A. nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo konfiskuoti 53 100 latų, kadangi šie pinigai nebuvo naudojami jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti. Pažymi, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra nustatyta, kad darydamas A. A. inkriminuotas nusikalstamas veikas, šie pinigai buvo naudojami kaip nusikalstamos veikos priemonė ar įrankis ar yra šių nusikalstamų veikų rezultatas. Gynėjo teigimu, byloje nebuvo įrodyta, kad konfiskuoti pinigai buvo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, daryti konfiskuotini pinigai nebuvo naudojami, o pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistasis yra išteisintas, todėl teisėtai gautų pinigų Šiaulių apygardos teismas konfiskuoti neturėjo teisėto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V. M. ir A. A. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų V. M. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų V. M. ir A. A. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo motyvų

Apeliantas V. M. teigia, jog pagal BK 182 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ su UAB „R“ prekiavo ne suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis, kaip konstatuojama skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o šių įmonių nusikalstamu būdu įsigytomis prekėmis – trąšomis, todėl ginčo ūkinės operacijos tarp UAB ,,F“, UAB ,,A“ ir UAB „R“ nėra fiktyviomis, o jis, kaip UAB „R“ direktorius, apie tai, kad prekybos sandorių objektas – „NPK“ ir „KaCi“ trąšos – pardavėjų (UAB „F“ ir UAB „A“) yra įgytas neteisėtai, t.y. pagrobtos iš UAB „K. L.“ sužinojo tik šios baudžiamosios bylos tyrimo metu.

Esminis BK 182 straipsnyje reglamentuoto sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, <...> siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų, kuri turi būti nustatyta ir konkrečiai įvardinta pareikštame kaltinime.

Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti, reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente, paprastai PVM sąskaitoje faktūroje, fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011, 2K-189/2014). Apgaulė sumažinant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, tokiu būdu išvengiant didelės vertės turtinės prievolės valstybei reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „R“ direktoriumi, veikdamas su PVM sąskaitas faktūras klastojusiais G. A., J. O. B., A. A., ir G. I., turėdamas tikslą sukčiauti PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, UAB „R“ vardu sudarė 91 (devyniasdešimt vieną) fiktyvų sandorį su UAB „F“ ir 31 (trisdešimt vieną) fiktyvų sandorį su UAB „A“, kurios buvo įsteigtos neteisėtai ūkinei komercinei veiklai nuslėpti ir realiai jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, tokiu būdu sudarydamas sąlygas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams – S. K. įmonei „F“, UAB „A ir K“ bei P rajono žemės ūkio bendrovei (toliau – P. rajono ŽŪB) „S“ padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM, t.y. išvengti didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą – 347 857,39 Lt PVM (sandoriai su UAB „F“) ir 97 910, 37 Lt PVM (sandoriai su UAB „A“).

Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde siekia įrodyti, kad jo vadovaujamos UAB „R“ trąšų prikimo sandoriai su UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ buvo realūs, o jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ trąšas įgijo nusikalstamu būdu, tačiau šią nuteistojo versiją paneigia bylos medžiagos duomenys.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ buvo įsigytos ir naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji J. O. B. (36 t., 64-69 b.l.), A. A. (36 t., 183-186 b.l.), G. I. (37 t. 142-147 b.l.), taip pat liudytoja D. P. (J.) (31 t., 3-7 b.l.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ jokios ūkinės veiklos nevykdė, prekių ir paslaugų nepirko ir nepardavė, tik šių įmonių vardu klastojo trąšų pardavimo PVM sąskaitas faktūras, nors realiai trąšų jokiems fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims nepardavė. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nuteistais A. A., be kita ko, nurodė būtent UAB „R“ pildydavęs PVM sąskaitas faktūras (įrašydavo tekstą ir skaičius). Liudytojas G. A., už sukčiavimą UAB „F“ vardu PVM srityje nuteistas įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, taip pat patvirtino, jog UAB „R“ 2005 m. birželio – 2006 m. gruodžio mėnesį galėjo teikti suklastotas PVM sąskaitas faktūras. Iš šios įmonės sąskaitas jam teikdavo A. D..

Nuteistųjų J. O. B., A. A., G. I. (37 t. 142-147 b.l.), liudytojų D. P. (J), G. A. parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 1 d. patikrinimo aktas Nr. 19-06-10-107 (1 t. 20-26 b. l.), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. balandžio 18 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (19)-K3-142 (1 t. 12-45 b. l.), kuriuose nustatyta, kad UAB „F“ realiai ekonominės veiklos nevykdė, prekių nepirko, paslaugų neteikė, nes prekių kaip PVM objekto įsigijusi nebuvo, todėl tik imitavo pirkimą ir pardavimą, siekdama sukurti kuo didesnę grandinę formaliai PVM atskaitai suformuoti, UAB „F“ vardą naudodama neįvykusioms ūkinėms operacijoms įteisinti; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. 5-4/56 (22 t. 41-69 b. l.), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad UAB „A“ jokios ekonominės veiklos nevykdė, prekių ir paslaugų nepirko ir nepardavė. UAB „A“ vardu buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuotas „NPK“ trąšų pardavimas, tačiau realiai trąšos nebuvo parduotos; Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2008-12-16, 2010-03-18, 2010-03-19, 2010-03-23, 2010-03-25, 2010-04-08, 2010-04-09, 2010-04-12, 2010-04-14, 2010-05-05, 2011-02-17, 2011-02-25 specialisto išvados, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „F“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų; Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2008-12-04, 2008-12-16, 2010-08-10, 2010-08-11, 2010-09-14, 2010-09-16, 2011-02-25 specialisto išvados, atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „A“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų; kiti su UAB „F“ ir UAB „A“ susiję dokumentai.

Tuo tarpu nuteistojo V. M. versija, kad UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos – prekyba „NPK“ ir „KaCi“ trąšomis realiai vyko, pagrįsta tik prielaidomis, palankiais nuteistajam V. M. suinteresuotų ūkio subjektų – S. K. įmonės „F“, UAB „A ir K“, Pasvalio rajono ŽŪB „S“ atstovų liudijimais bei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu išrašytais dokumentais. Pažymėtina, jog aplinkybės, rodančios kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011)

Siekdamas įrodyti UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ sandorių su UAB „R“ realumą, nuteistasis V. M. nepagrįstai remiasi UAB ,,K. L.“ pateiktais duomenimis dėl trąšų išvežimo iš bendrovės teritorijos be leidimų ar su suklastotais leidimais nuo 2006-04-14 iki 2006-12-22 (15 t. 137-138). UAB ,,K. L.“ pateikti duomenys iš tiesų patvirtina, kad UAB „R“ išrašytų trąšų pardavimo bei PVM sąskaitų faktūrų datos sutampa ne tik su UAB „A“ vardu išrašytomis trąšų įsigijimo PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir trąšų išvežimo iš UAB „K. L.“ teritorijos datomis. Šie ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys sudaro pagrindą prielaidai apie sąsajas tarp iš UAB ,,K. L.“ pagrobtų trąšų bei UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ vardu UAB „R“ išrašytų trąšų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose bei UAB „R“ trąšų perpardavimo S. K. įmonei „F“, UAB „A ir K“ bei Pasvalio rajono ŽŪB „S“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų ūkinių operacijų. Pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro S. M. 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo ikiteisminis tyrimas dėl 2006-12-14 ir 2006-12-18 UAB „K. L.“ didelės vertės trąšų vagystės atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (30 t. 122-123 b.l.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie šio ikiteisminio tyrimo rezultatus, todėl minėtus UAB „K. L.“ pateiktus duomenis apie neteisėtą trąšų išvežimą iš bendrovės teritorijos sieti su UAB ,,F“, UAB ,,A“ ir UAB „R“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotomis ūkinėmis operacijomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Nepatikimais teisėjų kolegija taip pat pripažįsta ir kitus nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde įvardijamus įrodymus, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad UAB ,,F“, UAB ,,A“ bei UAB „R“ PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotos ūkinės operacijos tikrai įvyko. Apelianto nurodomi dokumentai: ŽŪB ,,S“ 2009 m. vasario 11 d. pažyma, UAB ,,A ir K“ 2009 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 15 ,,Dėl trąšų įsigijimo“, 2009 m. vasario 23 d. suderinimas tarp UAB ,,R“ ir S. K. įmonės ,,F“, – išrašyti šių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, todėl nėra patikimu įrodymu sandorių tarp UAB „R“ ir minėtų ūkio subjektų realumui patvirtinti. Nepripažįstami UAB „R“ ir S. K. įmonės ,,F“ realios prekybos trąšomis patikimu įrodymu ir nuteistajam V. M. teigiama bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų S. K., R. D., J. P. parodymai, kaip ir apelianto nurodomas 2007 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įmonei ,,F“ priklausančios trąšos laikomos ūkininkei S. K. priklausančiame sandėlyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai, taip pat ir apelianto analizuojami liudytojų – vairuotojų R. G., minimi vairuotojų K. P., V. M., R. U. ir R. L. parodymai, liudijantys apie trąšų iš UAB „K. L.“ išvežimą, nėra pakankami aplinkybei, kad trąšas S. K. įmonė ,,F“, ŽŪB ,,S“ ir UAB ,,A ir K“ realiai įsigijo būtent iš UAB „R“ konstatuoti, juolab, kad kiti bylos duomenys – nuoseklūs nuteistųjų J. O. B., A. A., G. I., liudytojų D. P. (J.), G. A. parodymai bei juos patvirtinantys jau minėti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina tai, kad realiai trąšomis UAB „R“ neprekiavo.

Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog UAB ,,R“ vykdytos ūkinės operacijos su UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ buvo realios (nefiktyvios), todėl nepasisako ir dėl apelianto argumentų, susijusių su jo sąžiningumu (nesąžiningumu) ūkinių operacijų su įmonėmis ,,F“ ir ,,A“ atlikimo metu. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad prekiaudamas neteisėtai įgytomis prekėmis mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami PVM ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-404/2010 ir kt.). Bylos medžiagoje nėra surinkta pakankamai duomenų, kad ūkio subjektai – S. K. įmonės ,,F“, ŽŪB ,,S“ ir UAB ,,A ir K“ žinojo apie tai, jog jų atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, todėl šioje baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo pagrindo spręsti dėl šių įmonių baudžiamosios atsakomybės.

Nustatyta, kad nuteistajam V. M. inkriminuoto sukčiavimo schema buvo tokia: J. O. B., A. A., G. I. bei G. A., kuris už sukčiavimą UAB „F“ vardu PVM srityje nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, UAB ,,F“ ir (ar) UAB ,,A“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras apie realiai neįvykusius trąšų pirkimo pardavimo sandorius, kurios V. M. nurodymu buvo įtraukiamos į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu buvo užpildoma mokesčių inspekcijai pateikta PVM deklaracija. Šių suklastotų buhalterinių duomenų pagrindu buvo sudarytos sąlygos Lietuvos Respublikos ūkio subjektams padidinti PVM atskaitą (pirkimo) ir sumažinti mokėtiną PVM. Be jau minėtų nuteistųjų J. O. B., A. A., G. I., liudytojų D. P. (J), G. A., R. G., R. L., J. P. parodymų, specialisto išvadų, šią sukčiavimo schemą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. UAB „R“ Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-4/24 (15 t. 176-180 b. l.) bei kiti bylos medžiagoje esantys rašytiniai duomenys.

Iš UAB „R“ steigimo dokumentų matyti, kad įmonė buvo naudojama kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, tiriamuoju laikotarpiu trąšų pardavimui neturėjo žmogiškųjų išteklių (darbuotojų) ir techninės bazės (krovininių automobilių, sandėlio), taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo sudaromi sandoriai su krovinių gabenimu užsiimančiomis transporto įmonėmis, o UAB „R“ registrų knygoje užfiksuoti sandoriai sudaryti išimtinai tik su jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdžiusiomis UAB ,,F“ ir UAB ,,A“, todėl akivaizdu, kad realiai trąšomis UAB „R“ neprekiavo, o jos vadovas V. M. pagal savo išsilavinimą, darbinę ir gyvenimišką patirtį aiškiai suvokė, kad įmonė veikia neteisėtai ir norėjo taip veikti.

Įvertinusi tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistasis aiškiai išdėsto, kokie jo veiksmai pirmosios instancijos teismo pripažinti nusikalstamais, be to, nurodo, kad bendrininkavimas sukčiaujant jam nėra kvalifikuotas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio aiškumo bei juo nuteistų asmenų veiksmų bendrumo nenagrinėtini.

Apeliantas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje ginčo PVM sąskaitos faktūros netinkamai įvardijamos kaip „suklastotos tikros“. Baudžiamosios teisės prasme suklastotu gali būti tik tikras dokumentas, surašytas ar kitaip parengtas turinčio teisę tai daryti asmens, kurio turinys neteisėtai pakeistas, šiuo atveju į PVM sąskaitas faktūras įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad suklastoti galima tik tikrą dokumentą, iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip perteklinė šalintina nuoroda į tai, kad suklastotos PVM sąskaitos faktūros yra tikros (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo

BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą kyla tuo atveju, kai yra sąmoningai pažeidžiami teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimai, ir dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (materiali nusikaltimo sudėtis). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, Nr. 2K-216/2011, Nr. 2K-157/2011).

Byloje nustatyta, kad UAB ,,F“ ir UAB ,,A“ ūkinės komercinės veiklos nevykdė, o UAB „R“ jų vardu išrašytus dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį, įmonės vadovo V. M. nurodymu įtraukė į buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2005-06-02 iki 2006-12-27. Įvertinusi UAB „R“ buhalterinės apskaitos bei kitus su įmonės ūkine komercine veikla susijusius dokumentus, tai minėtoje 2009 m. balandžio 2 d. UAB „R“ Ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. 5-4/24 konstatavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyrius (15 t. 176-180 b. l.)

Atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai. Pagal BK 222 straipsnio1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „R“dirbusi buhalterė, nežinojusi apie apgaulingą jai pateikiamų sąskaitų faktūrų pobūdį, todėl šios įmonės vadovas V. M., vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio dalyje, vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363/2014). Atsižvelgiant į tai, V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

Nuteistojo A. A. gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo iš jo ginamojo konfiskavo 53 100 latų, kuriuos jam teisėtai perdavė Latvijos Respublikos įmonės.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas; be kito nurodyto konfiskuotino turto teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu konstatuota, kad A. A. sukčiavo PVM srityje, o duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis patvirtino, jog disponavo iš šios nusikalstamos veikos gautais pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pas jį rastas pinigines lėšas – 53 100 latų pripažino nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskavo. Tuo tarpu nuteistojo A. A. gynėjas, tvirtindamas, jog šie pinigai yra gauti iš teisėtos veiklos, tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymą panaikinti skundžiamu nuosprendžiu pritaikytą turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje vartojamą sąvoką „suklastotos tikros PVM sąskaitos faktūros“ pakeisti į „suklastotos PVM sąskaitos faktūros“.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.