- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-406-343/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. A. P.
- Atsakovas
- J. E. A.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1288-191/2006 pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovei J. E. A. dėl pažeistų teisių gynimo ir naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b.l.2-3, t.1) prašė teismo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pastoge; nustatyti naudojimosi tvarką negyvenamuoju plotu pastogėje pagal pateiktą UAB „Pastatų matavimo centras“ projektą, paskiriant ieškovei naudotis pastogės patalpa, projekte pažymėta M1 (39,38kv.m. ploto), o atsakovei paskiriant naudotis pastogės patalpa, projekte pažymėta M2 (59,13kv.m. ploto); pertvarą tarp šių patalpų įpareigoti įrengti ieškovę savo lėšomis. Ieškovė nurodė, jog su atsakove yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. Ieškovei priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo, atsakovei – 3/5 dalys gyvenamojo namo. Ieškovė nesutaria su atsakove dėl naudojimosi negyvenamuoju plotu pastogėje, atsakovė jos neįleidžia į patalpas. Ieškovė pateikė UAB „Pastatų matavimo centras“ paruoštą projektą, kuris atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir prašo nustatyti naudojimosi palėpės patalpomis tvarką pagal pateiktą projektą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog pastoge visą laiką naudojosi atsakovės šeima, įėjimas į pastogę yra iš atsakovės mezonino dalies, kuri niekada niekam nebuvo parduota. Ieškovės pateiktas projektas neatitinka faktinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė, jog ieškovės teisės dėl naudojimosi negyvenamuoju plotu pastogėje yra pažeidžiamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos būtų jos nuosavybė, kad patalpos būtų inventorizuotos ir atlikta jų teisinė registracija atsakovės vardu. Teismas nurodė, jog byloje esančios ekspertų išvados dėl pastogės priešingos, prieštaraujančios viena kitai, išeinančios už ieškinio dalyko ir reikalavimo ribų, todėl teismas jomis (išvadomis) vadovavosi tik tiek, kiek jos atitiko bendrosios dalinės nuosavybės principus. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, jog įrengus lengvų konstrukcijų pertvarą pastogėje nukentės namo paveldosauginis statusas, nes ieškovė nereiškė ieškinio dėl jai tenkančios negyvenamosios patalpos paskirties pakeitimo ar rekonstrukcijos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. E. A. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
1. Teismas ieškinį tenkino tuo pagrindu, kad ieškovė ir atsakovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. Tačiau bylos faktiniai duomenys neleidžia taikyti bendro principo, pagal kurį ginčo palėpės patalpos galėtų būti padalintos proporcingai turimam gyvenamajam plotui name. Ieškovei negali būti paskirta daugiau ploto, nei ji įgijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 1968-09-02 pirkimo-pardavimo sutartimi gyvenamo namo savininkė V. A. pardavė S. J. ir E. M. 2/5 dalis bendro 184,10 kv.m. gyvenamojo namo su priestatais, rūsiu ir mezoninu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėjai naudosis konkrečiomis patalpomis, kambariais 1-2 (13,63 kv.m.), mezonino kambariu 1-12 (13,93 kv.m.) su rūsiu, esančiu po kambariu 1-10 (15,75 kv.m.) su teise bendrai naudotis pirmame aukšte koridoriumi 1-1 (6,04 kv.m.) ir mezonine koridoriumi 1-11 (3,12 kv.m.) bei priestatu 2al/m. 1970-02-20 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sutarta, jog S. J. naudosis kambariu 1-10 (15,77 kv.m.), mezonine kambariu 1-13 (10,81 kv.m.) ir bendrai su E. M. - naudosis virtuve 1-2, vonia ir tualetu 1-11, prieškambariu 1-1, prieškambariu mezonine 1-11, ir priestatu. Šios sutartys buvo registruotos inventorizacijos biure ir tapo privalomos ir kitiems turto įgijėjams. Minėtomis sutartimis buvo parduota konkreti namo dalis su visomis patalpomis, kuri apima rūsį, aukštus, mezoniną. Jokių daugiau patalpų pirkėjai neįgijo ir negalėjo įgyti. Vėliau įgytos pagal sutartį patalpos buvo kelis kartus parduotos. 2001-06-21 sutartimi patalpos parduotos ieškovei R. A. P.. Ieškovė negali reikalauti daugiau, nei ji įgijo pagal sutartį. Netgi žemė yra padalinta paskiriant ieškovei žemę po įgytomis patalpomis. 2005-08-02 VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad gyvenamas namas įregistruotas kaip dviejų butų pastatas, kad ieškovė įgijo konkrečią namo dalį - gyvenamas patalpas, bei rūsio patalpas, esančias po jomis, bei pastogės patalpas virš jų. Gyvenamas namas susideda iš dviejų sublokuotų namų, kuriuose yra du butai. Šie duomenys nėra nuginčyti. Pastatų dalių atskirumas yra akivaizdus ir iš pateiktų foto nuotraukų.
2. Pirmos instancijos teismas netinkamai, pažeidžiant LR CPK normas, vertino teismo nutarties pagrindu atliktą ekspertizę. Šioje byloje buvo pateiktos dvi ekspertizės. Esant skirtingoms ekspertizėms, teismo nutartimi buvo paskirta trečioji ekspertizė, kurią teismas vertino nesuprantamai. 2005-10-03 VĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktame statinio dalinės ekspertizės akte konstatuota, kad ginčo namas (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip dviejų butų statinys, statytas kaip du atskiri butai, įrengti gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų virš 1-mo buto neįmanoma. Ieškovės pateiktas KTU Architektūros skyriaus ir statybos instituto atliktas Statinio techninės ekspertizės aktas Nr. 05-12 taip pat patvirtina, kad pastatas yra padalintas į du butus. Tačiau iš akto akivaizdu, kad ekspertai vadovavosi tik inventorizaciniais dokumentais, todėl jų išvada, kad palėpės erdvė yra bendra ir viso namo priklausinys, yra absoliučiai nepagrįsta. Šią išvadą byloje paneigia UAB „Kauno komprojekto" atlikta ekspertizė, kuri analizavo ne tik inventorizacinius dokumentus, bet ir sutartis, bei kitus dokumentus. Būtent ekspertai konstatavo, kad pastogėje esanti palėpė yra dalies, kuri sudaro namo 3/5 dalis priklausinys, o jos savininkė J. E. A. . Tačiau teismas visiškai nepasisakė, kodėl atmeta ir nevertina teismo nutarties pagrindu atliktos ekspertizės išvadas, nors LR CPK 218 straipsnis numato priešingai.
3. Visiškai nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamojo namo pastoge. Ieškovė jai priklausančioje namo dalyje negyveno ir negyvena, todėl ieškinys dėl pažeistų teisių pareikštas be pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė niekada nesinaudojo palėpės patalpa, esančia virš atsakovei priklausančio buto gyvenamųjų patalpų.
4. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis ir dėl pertvaros darymo palėpėje. 1990 m. namui nustatytas paveldosauginis statusas, todėl ieškovės reikalavimas palėpėje daryti pertvaras yra negalimas.
5. Ieškovės pateiktas projektas yra nesuderintas su reikiamomis institucijomis, neatitinkantis įstatymų reikalavimų, todėl yra netinkamas, pagal šį projektą negalima nustatyti palėpės naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. A. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006-12-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, jog 2001-06-21 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo 2/5 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovei priklauso 3/5 dalys šio namo. Tarp šio namo bendraturčių jau anksčiau buvo nustatyta naudojimosi tvarka tam tikromis patalpomis, tačiau naudojimosi pastoge tvarka nebuvo nustatyta. Ieškovės teisę į pastogės dalį patvirtina LR CK 4.81 straipsnio 1 dalies ir LR CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias bendraturčiai bendro naudojimo patalpomis naudojasi, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliantės argumentas, kad gyvenamasis namas susideda iš dviejų sublokuotų namų ar dviejų butų yra visiškai nepagrįstas. Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas vienas nekilnojamojo turto objektas - pastatas, kurio indeksas lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Du blokuoti namai arba du butai būtų du atskiri nekilnojamo turto objektai, jei jie būtų įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir turėtų atskirus unikalius numerius. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino įrodymus. Vadovaujantis LR CPK 185 straipsnio 2 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tame tarpe ir ekspertizės išvada. UAB „Kauno komprojektas" ekspertizės išvados teiginiai neatitinka ekspertų kvalifikacijos. Pagal byloje esantį LR Aplinkos ministerijos išduotą atestatą Nr. 0336, UAB „Kauno komprojektas" yra suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, vykdyti statinio dalinę ekspertizę bei statinio statybos techninę priežiūrą ir kt. Dokumente nenurodyta, kad ekspertams yra suteikta teisė spręsti, kam nuosavybės teise priklauso vienos ar kitos patalpos. Tokia teisė ir negali būti suteikta ekspertams, nes nuosavybės teisė yra nustatoma ne ekspertų išvadomis, o sandoriais, teismo sprendimais arba administraciniais aktais. Todėl ekspertų išvada, kad pastogės patalpa yra J.E. A. nuosavybė, negalima vadovautis. Taip pat negalima vadovautis ir ekspertų išvada, kad pastogės patalpa yra pirmojo buto nuosavybė, nes tai prieštarauja LR CK normoms bei byloje esantiems dokumentams, nes butai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė R.A. P. ginčo name šiuo metu negyvena ir pastoge nesinaudoja dar nereiškia, kad jos teisės yra nepažeistos. Tai, kad ieškovė negali patekti į pastogę, o atsakovė nesutinka, kad kita bendraturtė naudotųsi pastoge, įrodo, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Aplinkybė, jog 1990 m. namui nustatytas paveldosauginis statusas, negali atimti iš ieškovės nuosavybės teisės į patalpas. Paveldosaugos objektai gali priklausyti asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir visi bendraturčiai turi teisę naudotis patalpomis. Projektinis pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neturi būti derinamas su reikiamomis institucijomis, kadangi tai nėra nei statybos projektas, nei rekonstrukcijos projektas, kurie turi būti derinami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegijos vertinimu apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, materialines ir procesines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pirma, apeliantė nesutinka, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune yra vienas statinys. Tokią jos nuomonę paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (t.1, b.l. 47-63) matyti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune stovi vienas gyvenamasis namas 1A1/ž; turintis bendrą pamatą, susidedantis iš dviejų butų, turintis tris priestatus. Aplinkybę, kad šalys yra gyvenamojo namo bendraturtės patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovei buvo siūloma, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvei pirmumo teise pirkti 2/5 dalis gyvenamojo namo ir tai daliai priklausančio žemės sklypo dalį (t.1, b.l. 18). Iš pateiktos 2001 06 21 pirkimo – pardavimo sutarties (t.1, b.l. 7-8) matyti, kad ieškovė nusipirko 2/5 dalis ginčo gyvenamojo namo, bet ne kokį kitą gyvenamąjį namą. Atsakovė, nurodydama, kad pirkimo – pardavimo sutartyse yra aptarta patalpų naudojimosi tvarka ir tai sutapatindama su nuosavybe, ir aiškindama, kad buvo parduotos tik konkrečios patalpos, neteisingai interpretuoja naudojimosi patalpomis ir nuosavybės teisės sąvokas. Iš paminėtos sutarties matyti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalis ginčo gyvenamojo namo, o naudojimosi patalpomis tvarka yra nustatyta 1968 09 02 pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 15-16). Nuosavybės teisė ir naudojimosi patalpomis teisė yra visiškai skirtingos teisės, kurios paprastai nesutampa. Asmuo gali turėti daugiau vienos ar kitos teisės. Pažymėtina ta aplinkybė, kad tarp šalių šioje byloje yra nustatyta naudojimosi tik gyvenamosiomis ir rūsio patalpomis tvarka. Dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis nei vienoje iš ginčo gyvenamojo namo 2/5 dalies perleidimo sutarčių nėra susitarta. Ieškovė neginčija ir neprašo pakeisti nustatytos naudojimosi gyvenamosiomis ir rūsio patalpomis tvarkos. Iš kitos gi pusės atsakovė nenuginčijo aplinkybės, kad ieškovė naudotųsi didesne dalimi patalpų negu jai priklauso nuosavybės teise.
Antra, kolegijos vertinimu apylinkės teismas nepažeidė CPK 218 str. reikalavimų. Teismas sprendime nurodė, kad kadangi ekspertų nuomonės ir išvados yra priešingos, prieštaraujančios viena kitai, išeinančios už ieškinio reikalavimo ribų, tai tomis visomis išvadomis teismas vadovavosi tiek, kiek tai atitinka bendrosios dalinės nuosavybės principus, įtvirtintus CK 4.72-4.82 straipsniuose. Atsakovė tvirtina, kad buvo atliktos trys ekspertizės. Tačiau teismas yra paskyręs tik vieną ekspertizę ir ją pavedęs atlikti UAB „Kauno komprojektas“(t.1, b.l. 101-102). Tik šios ekspertizės išvadas teismas privalo aptarti ir įvertinti, nes CPK 212 str. nustato, kad tik teismas gali skirti ekspertizę, ekspertus. Vadovaujantis LR CPK 185 straipsnio 2 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, tame tarpe ir ekspertizės išvada. UAB „Kauno komprojektas" ekspertizės išvadomis teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi jos neatitinka ekspertų kvalifikacijos. Pagal byloje esantį LR Aplinkos ministerijos išduotą atestatą Nr. 0336, UAB „Kauno komprojektas" yra suteikta teisė atlikti statinio projektavimo darbus, vykdyti statinio dalinę ekspertizę bei statinio statybos techninę priežiūrą ir kt. Dokumente nenurodyta, kad ekspertams yra suteikta teisė spręsti, kam nuosavybės teise priklauso vienos ar kitos patalpos. Nuosavybės teisė yra nustatoma ne ekspertų išvadomis, o sandoriais, teismo sprendimais arba administraciniais aktais. Todėl ekspertų išvadomis, kad pastogės patalpa yra J.E. A. nuosavybė, kad pastogės patalpa yra pirmojo buto nuosavybė vadovautis nėra teisinio pagrindo, kadangi tai prieštarauja LR CK normoms, reglamentuojančioms bendrąją nuosavybės teisę, bei byloje esantiems dokumentams, nes butai kaip atskiri nuosavybės objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Trečia, kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis palėpe, nes ieškovė neįrodė, kad jos teisės pažeistos, ji niekada nesinaudojo palėpe, be to, ji negyvena savo namo dalyje. Kolegija sprendžia, kad ieškovės R.A. P. gyvenimas ginčo name neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl to pažeistos jos teisės ar ne. Ši byla patvirtina tai, kad ieškovė negali patekti į pastogę. Atsakovė nesutinka, kad kita bendraturtė naudotųsi pastoge. Tai ir įrodo, kad ieškovės teisės yra pažeistos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis pastoge.
Ketvirta, apeliantė nurodo, kad kadangi 1990 m. ginčo namui nustatytas paveldosauginis statusas, todėl ieškovės reikalavimas palėpėje daryti pertvaras yra negalimas. Kolegija su šiuo motyvu taip pat nesutinka. Aplinkybė, jog 1990 m. namui nustatytas paveldosauginis statusas, negali atimti iš ieškovės nuosavybės teisės į patalpas. Paveldosaugos objektai gali priklausyti asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir visi bendraturčiai turi teisę naudotis patalpomis. Iš kitos gi pusės pertvara bus įrengiama namo viduje. LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str., kuris reglamentuoja ginčo namo apsaugą, nustato, kad yra ribojami tokie darbai kaip naujos planinės struktūros formavimas, pastato autentiškumo požymių naikinimas, priestatų pristatymas, papildomų aukštų statymas ir pan. (t.1, b.l. 80). Šiuo gi atveju yra kalbama tik apie pertvaros įrengimą pastogėje, t.y. ginčo namo išorės tvarkybos darbai nėra numatyti.
Penkta, apeliantės nuomone, ieškovės pateiktas projektas neatitinka įstatymų reikalavimų, nes yra nesuderintas su reikiamomis instancijomis, todėl pagal šį projektą negalima nustatyti palėpės naudojimosi tvarkos. Kolegija nesutinka ir su šiuo argumentu, kadangi apeliantė neteisingai interpretuoja projekto sąvoką su pasiūlymu nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovė tik pateikė projektinį pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Toks pasiūlymas neturi būti derinamas su reikiamomis institucijomis, kadangi tai nėra nei statybos projektas, nei rekonstrukcijos projektas, kurie turi būti derinami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad neesant ginčo, pačios šalys gali nusistatyti naudojimosi tvarką pagal savo pačių parengtus projektus, kurie gali būti patvirtinti notaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.