Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios G. K. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikomas kaltinamajai G. K. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 26 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pateikta pirmosios instancijos teismo, o taip pat esančia teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ bei Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS), ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-18-334/2018, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, BK 223 straipsnio 1 dalį, A. G. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį, M. Š. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 209 straipsnį, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama pagal BK 20 straipsnį, 24 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnį ir 223 straipsnio 1 dalį.Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvo tenkintas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo, advokato Kęstučio Virkečio, prašymas ir G. K. šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi kaltinamajai G. K. pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas jai priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui byloje ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dydžio (104 497,23 Eur) sumai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 26 d.Kaltinamoji G. K. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad apygardos teismas visiškai neatsižvelgė į kaltinamųjų subjektų specifiškumą, t. y. tai, jog J. G., A. G., G. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaltinami BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, nes jie veikė kaip specialūs subjektai, t. y. bankroto administratoriai. Kiekvienas bankroto administratorius privalo turėti privalomos profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Draustis šios rūšies draudimu administratorius įpareigoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 144 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos šioje baudžiamoje byloje inkriminuotos už administratorių veiklą administruojant bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamoji G. K. tuo metu buvo apsidraudusi privalomuoju bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu, visą žalą byloje pareikštų ieškinių tenkinimo atveju atlygintų draudikai. Todėl pareikšti civiliniai ieškiniai jau yra užtikrinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra jokios būtinybės laikinai apriboti kaltinamųjų nuosavybės teisių į jiems priklausantį turtą. Vienintelis kaltinamasis, kurio atžvilgiu teismas galėtų pritaikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, yra M. Š., kadangi jis veikė ne kaip bankroto administratorius, o kaip buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nėra apsidraudęs.Skunde taip pat cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017, kurioje nurodoma „nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimas nebus įvykdytas, kadangi žalą atlygintų draudikai“.Kaltinamosios gynėjas advokatas Laurynas Pakštaitis atsiliepime prašo kaltinamosios skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra grindžiama šabloniškais motyvais ir turint išankstinę teismo nuomonę dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo. Be to, kol baudžiamoji byla neišnagrinėta ir kaltinamoji nepripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, galioja bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudimo nuostatos ir draudimas, užtikrinęs finansinę apsaugą nuo įvairių rizikų. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas prašo skundą tenkinti. Kaltinamosios G. K. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis, kuria pratęstas kaltinamosios G. K. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta.Skunde kaltinamoji G. K. pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje. Naujų argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo skunde nenurodoma. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šioje byloje G. K. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 209 straipsnį tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu vykdyti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-726-425/2014 ir bankroto administratore, nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki birželio 27 d. bankroto procedūrų vykdymo teritorijoje Panevėžio mieste, veikdama bendrininkų grupe kartu su bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovu J. G. ir A. G. bei bendrininkaudama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Š., veikdama tiesiogine tyčia, J. G. per ją organizuojant bei padedant A. G. piktnaudžiavimą tarnyba ir pačiai atliekant neteisėtus veiksmus – piktnaudžiavimą savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto bankroto administratoriaus tarnybine padėtimi, atlikdama neteisminę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą priešingais savo tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, siekdama asmeninės ir turtinės naudos J. G. ir su juo susijusių asmenų naudai, klastodama dokumentus ir juos panaudodama, padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. Š. pradėti dirbtinį bendrovės neteisminį bankrotą ir išvengti vėliau jam turtinės prievolės savo bendrovei ir, eliminavus iš bankroto procedūros bendrovės kreditorius, savo, J. G. ir A. G. veiksmais padarė didelę turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams ir didelę neturtinę žalą valstybei.Skunde kaltinamoji nurodo, kad byloje nėra pagrindo taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę, nes visą jos kaip bankroto administratorės padarytą žalą byloje pareikštų civilinių ieškinių tenkinimo atveju atlygintų draudikas, su kuriuo ji kaip bankroto administratorė yra sudariusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tačiau su tokiu skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų „Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių“ 8.3. punktu, draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu, kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta veika, užtraukiančia draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamosios G. K. galimai padaryti neteisėti veiksmai, kurių padarymu ji kaltinama šioje baudžiamojoje byloje, neatitinka bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant įvykis laikomas draudžiamuoju ir draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Vadinasi, laikinas kaltinamosios G. K. nuosavybės teisių apribojimas ir toliau būtinas šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui. Kaltinamosios gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad nėra aiški galimai jo ginamajai teksianti atlyginti pareikštų civilinių ieškinių dalis, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą. Teismas nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, iš esmės nesprendžia veikų įrodytumo, kaltinamosios kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio bei apimties klausimų, nes tai daroma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai, o BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti civilinių ieškinių įgyvendinimą, taigi akivaizdu, kad įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, patvirtinančius civilinius ieškinius. Todėl atmetami kaip deklaratyvūs kaltinamosios gynėjo argumentai, kad apygardos teismas turi išankstinę nuomonę dėl civiliniuose ieškiniuose nurodomų įrodymų ir jų tenkinimo. Nėra pagrindo vadovautis skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-87-236/2017, kuria buvo atmestas ieškovės skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta išreikalauti įrodymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo, o nagrinėjamu atveju bankroto administratorė už jos pačios tyčiniais veiksmais galimai padarytą nusikalstamą veiką patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Nei kaltinamoji, nei jos gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų G. K. patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.Taip pat nesutinkama su kaltinamosios gynėjo atsiliepime nurodomais argumentais, kad skundžiama nutartis pagrįsta šabloniškais argumentais. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas tas pats klausimas, kuris buvo sprendžiamas ankstesnėse teismo nutartyse, o kaltinamoji jokių naujų aplinkybių, susijusių su laikino nuosavybės apribojimo termino pratęsimu nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismams nepateikė.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios G. K. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, todėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.