Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;

2) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

3) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnį, 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2022 m. sausio 6 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje kilusio konflikto metu tyčia sudavė ranka į kairį skruostą ir kelis kartus į kairę koją, įspyrė į kairę koją šeimos nariui – sugyventinei G. P., taip mušdamas G. P. sukėlė fizinį skausmą.

J. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad jis su G. P. gyvena apie keturis metus, bendrai perka maisto produktus, moka mokesčius. 2022 m. sausio 6 d. vakare, pusę šešių grįžusi iš darbo, G. P. jam ėmė priekaištauti, kad jis buvo išėjęs pas kitas moteris. Jis pasiuto, kad sugyventinė jį kaltina nebūtais dalykais, parduotuvėje nusipirkęs degtinės butelį, grįžęs į namus gėrė. G. atėjo į kambarį ir vėl jam priekaištavo dėl kitų moterų, tada jis supyko ir šiai prikišo, kad ji su bendradarbiais flirtuoja. Jis buvo išgėręs, sugyventinė priekaištavo dėl nebūtų dalykų, todėl jis, nesusilaikęs, sudavė šiai ranka vieną smūgį į kairįjį skruostą ir kelis kartus į kairę koją, tada ji jam įspyrė į tarpukojį, tuomet jis šiai įspyrė į kairę koją. G. P. telefonu iškvietė pagalbą, o jis išėjo iš namų (b. l. 64-66).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

2022 m. sausio 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole G. P. nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. apie 23 val. neblaivus sugyventinis J. K. sudavė jai kumščiu į kairį skruostą, kelis kartus į kairę koją, taip pat spyrė į koją, nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Apklausta liudytoja G. P. parodė, kad ji su J. K. gyvena apie trejus metus. J. K., kai vartoja alkoholį, tampa priekabus, netgi agresyvus. Įvykio dieną jis namuose vienas išgėrė alkoholio ir pradėjo priekaištauti dėl jos bendradarbių dėmesio, pavydėjo, kilo konfliktas, kurio metu jis jai sudavė ranka, kumščiu į veidą (vieną kartą), į kairįjį skruostą ir kelis kartus ranka sudavė į kairę koją, į tą pačią koją spyrė. Jautė fizinį skausmą. Pareiškime nurodyta, kad įvykio vieta yra butas daugiabučiame name, antrame aukšte (b. l. 7-9).

Papildomai apklausus G. P., ji parodė, kad 2022 m. sausio 6 d. apie 23 val. tarp jos ir jos sugyventinio J. K. įvyko konfliktas, kurio metu šis jai sudavė vieną smūgį ranka į kairįjį skruostą ir kelis kartus į kairę koją. Ji, gindamasi, savo sugyventiniui spyrė į tarpukojį, tuomet šis jai spyrė į kairę koją. Po suduotų smūgių jai labai skaudėjo, ir skruostą ir kairę koją, kai ryte ėjo į darbą, skausmas buvo atslūgęs. Po suduotų smūgių žymių neliko. Ji dėl suduotų smūgių nesikreipė į medikus, nevyko pas teismo ekspertus (b. l. 18-20).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame nurodyta, kad pareigūnei G. P. nurodė, jog J. K. trenkė kumščiu į veidą, spardė kojas (b. l. 14-15).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, jog įrodyta, kad kaltinamasis J. K. tyčia šeimos narei – sugyventinei G. P. sudavė ranka į kairį skruostą ir kelis kartus į kairę koją, įspyrė į kairę koją, taip mušdamas G. P. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios G. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, tačiau elgėsi pavojingai, padarinių norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 71). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta (b. l. 69). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis J. K. tris kartus teistas, tame tarpe vieną kartą teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamą veiką padarė praėjus mažam laiko tarpui po to, kai pasibaigė laikotarpis, kuriam buvo paskirtas bausmės, paskirtos už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, vykdymo atidėjimas (b. l. 29-33), baustas administracine tvarka (b. l. 34-41), įrašytas psichiatro įskaitoje (b. l. 43), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 46-47), nedirba (b. l. 48), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 49). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes, nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl manytina, kad bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 6 d. 23 val. 50 min. iki 2022 m. sausio 7 d. 10 val. 20 min. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 142-143, 145).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68).

Kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (b. l. 16).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 7 d. (vieną parą), J. K. išbūtą laikinajame sulaikyme, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią J. K. skaičiuoti nuo faktinio J. K. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti J. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti J. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti J. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.