Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš skolininkų K. L. ir R. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti solidariai iš skolininkų K. L. ir R. L., 74,35 Eur skolos, 490,71 Eur delspinigių, 7,44 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų K. L. ir R. L., išaiškino kreditoriai, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius pareiškimo trūkumus įstatymo nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles, grąžino kreditoriai UAB „Kapitalo valda“ 3 Eur žyminio mokesčio.

Teismas vertino, kad iš skolininkų prašoma priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2016-07-13 (3300 kalendorinių dienų), kas kelia abejonių dėl delspinigių dydžio proporcingumo ir neatitinka Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p. imperatyvių reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkams R. L. ir K. L. dėl skolos priteisimo bei išduoti teismo įsakymą pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis neatitinka teisingumo, objektyvumo, teisės taikymo principų, teismas tokio pobūdžio civilinėse bylose savo iniciatyva negali ginti (t. y. būti aktyvus) nesąžiningos, siekiančios išvengti įsipareigojimų įvykdymo proceso šalies atžvilgiu.

UAB „Kapitalo valda“ pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra nustatytų jokių neatitikimų CPK 435 str. 2 d. reikalavimams. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Skolininkams yra suteikiama galimybė pareikšti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti solidariai iš skolininkų K. L. ir R. L., 74,35 Eur skolos, 490,71 Eur delspinigių, 7,44 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 14,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl to, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininkų 0,2 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2016-07-13 (3300 kalendorinių dienų).

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 2 d. numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. Kaip minėta, CPK 435 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškimą atsisakyta priimti ne dėl pareiškimo neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, o dėl aiškaus pareiškimo nepagrįstumo. Tai, kad pareiškime nurodyti visi CPK reikalaujami duomenys, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip aiškiai nepagrįstą reikalavimą laikė kreditorės prašomus priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2016-07-13 (3300 kalendorinių dienų), atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalis sieja išperkamosios nuomos sutartiniai santykiai, skolininkai yra vartotojai. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šalių ginčus, kuriuose yra vartotojų, privalo būti aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriui neužkerta kelio pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl kreditoriui nėra užkirstas kelias ginti savo interesus teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.