Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. K., jos atstovei advokato padėjėjai G. G., nukentėjusiajai A. J. Š., jos atstovui advokatui I. T., Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarnybos atstovui A. V. –M., teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K. skundą dėl Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos 2016-06-01 priimto nutarimo, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-4, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Violeta K. A. komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarnybos 2016-06-01 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-4, pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 4 d. ir jai paskirta administracinė bauda – 86,00 eurų bauda be gyvūnų konfiskavimo, už tai, kad 2016-05-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 7, neužtikrino, kad jai priklausantys trys Juodųjų rusų terjerų veislės šunys neišbėgtų iš uždaros žemės valdos teritorijos, kurie puolė A. J. Š. taip sukeldami grėsmę jos sveikatai. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. AĮ-1024 6.2 ir 45 punktų reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo V. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad 2016-05-03 ji anksti išvyko į teismo posėdį ir išvažiavusi užrakino vartus. Šunys teritorijoje liko užrakinti. Ji paliko savo šunis - voljere. Grįžusi šunis rado vietoje. Vyras nuo 9 ryto darbe iki 18 -19 val. vakaro. Kodėl nukentėjusioji kreipėsi į policiją nežino, mano, kad pas juos pastoviai garsiai groja muzika, didelis triukšmas. Mažametis vaikas negali miegoti dėl to yra kilę konfliktų. Šunys yra rusų terjerai - nepikti.

Nukentėjusioji A. J. Š. parodė, kad nuo jos sodybos iki K. namo gal kokie 300 m atstumas, jų namo nemato. 2016-05-03, apie 11 val. ji ėjo nuo garažų, užsigalvojusi ir nematė, kad laksto šunys. Juos pamatė, kai jie jau buvo arti. Prie tvarto sienos buvo prisispaudusi, žingsnis po žingsnio ėjo pagal sieną, nuo šunų gynėsi rogutėmis. Šunys lojo ir urzgė. Iš išgąsčio pradėjo rėkti, tada išėjo iš namų išėjo kaimynė R. Ž., kuri šunis nuvedė pas K.. Ji labai tų šunų išsigando, jai pakilo kraujospūdis iki 218/102, pulsas 99. Vėliau viską papasakojo dukrai ir atvykusiems giminaičiams. Šunis ji pažino, nes niekas aplinkui tokių šunų neturi, tik K..

Liudytoja R. Ž. parodė, kad 2016-05-03, apie 11 val., tiksliai laiko neprisimena, girdėjo kaip A. Š. rėkauja ir jos šuo loja. Atėjusi pamatė, kad trys šunys urgzdami yra apspitę nukentėjusiąją, o pastaroji visa perbalusi, dreba, net žodžio pasakyti negali. Ji šunis palydėjo iki K. namų. Varteliai buvo praviri, kieme buvo kažkoks vyras prie automobilio, ji jam pasakė, kas pasiimtų šunis. To vyro nepažįsta. Nukentėjusiosios anūkė muzikos garsiai neleidžia.

Liudytojai V. B., R. L., G. Š. parodė, kad jai, 2016-05-03 buvo nuvykę pas A. J. Š., ji buvo labai išsigandusi, nes ją išgąsdino trys K. šunys, kurie buvo ją užpuolę. A. J. Š. buvo sukilę kraujospūdis.

Liudytojas L. V. parodė, kad 2016-05-03, vyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas iškvietimas, kad šunys galimai užpuolė ten gyvenančius asmenis. Nuvykus minėtu adresu, šunų nerado. Išėjusi moteris pasakė, kad ją išgąsdino šunys, jai pakilo kraujo spaudimas. Su ja buvo kita jaunesnė moteris. Jos nurodė šunų savininko pavardes, tačiau jų dabar neprisimena, sakė, kad šunys juodi. Nuvykus iki nurodytų kaimynų pamatė, kad visa kaimynų teritorija aptverta tvora, vartai uždaryti, o šunys juodi, atitinkantys apibūdinimą, buvo aptvertoje teritorijoje. Šunys buvo prie vartų, vartai nebuvo praviri. Jaunesnė moteris pasakė, kad ji pati tuos šunis nuvedė ir uždarė, ar tik nuvedė iki kaimynų.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis 2016-05-03 buvo nuvykęs apie 16-17 val. pagal iškvietimą dėl šunų užpuolimo į (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Nuvykus, bendravo su senyvo amžiaus moterimi. Ji paaiškino, kad jai vaikštant kieme, į jos gyvenamąjį kiemą atklydo kaimyno trys dideli šunys, kurie ją užpuolė. Jos šunys nesužalojo, bet ji nuo jų bandė gintis kažkokiu daiktu kieme rastu. Kai apsiginti nuo jų nepavyko, tai ji nuo jų pasislėpė ūkiniame name. Ji aiškino, kad lyg po to tie šunys kažkokiu būdu iš kiemo buvo išvaryti.

Liudytojas G. K. parodė, kad šunys buvo laikomi tinkamai, vartai visada yra uždaryti ir šunys negalėjo išbėgti už namo kiemo teritorijos. Su nukentėjusiąja santykiai yra konfliktiški dėl jos anūkės garsiai leidžiamos muzikos.

Iš 2016-05-17 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2016-06-01 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos nutarimo matyti, kad V. K. pagal ATPK 110 str. 4 d. nubausta 86 Eur bauda už tai, kad 2016-05-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 7, neužtikrino, kad jai priklausantys trys Juodųjų rusų terjerų veislės šunys neišbėgtų iš uždaros žemės valdos teritorijos, kurie puolė A. J. Š. taip sukeldami grėsmę jos sveikatai. Tokiais veiksmais V. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-28 įsakymu Nr. AĮ-1024 6.2 ir 45 punktų reikalavimus (b.l. 5,6)

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sodybos, kurioje gyvena V. K., teritorija yra aptverta metaline tvora. Nuotraukoje matyti, kad šunys yra teritorijos ribose, o ne laikomi teritorijoje esančiame voljere (b.l. 9).

Iš Utenos AVPK pateikto policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2016-05-03, 11 val. 05 min., į policiją kreipėsi L. dėl to, kad (duomenys neskelbtini), A. Š. užpuolė palaidi šunys, kurie paleisti be antsnukio (b.l. 38).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 16057985562 matyti, kad V. K. yra trijų juodos spalvos rusų terjerų savininkė (b.l. 8-10).

Skundas netenkintinas.

ATPK 110 str. nustato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų, pažeidimus. Šio straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AĮ 1024 buvo patvirtintos „Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės” (toliau Taisyklės), kurių 6.2 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šių Taisyklių 45 p. nustato, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs.

Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji apie tai, kad ją užpuolė K. laikomi šunys pranešė giminaičiams, o pastarieji kreipėsi į policiją. Tai pavirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. B., R. L., G. Š.. Policijos pareigūnai L. V. bei A. B., kurie buvo atvykę į įvykio vietą taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jiems sakė, jog ją užpuolė kaimynų šunys. Iš Utenos AVPK pateikto policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie šį įvykį buvo praneštą Utenos AVPK OVS specialistams. Taip pat tą pačią dieną nukentėjusioji pareiškimu kreipėsi į policiją. Liudytoja R. Ž. tiek policijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji šaukė ir ji, išgirdusi jos šauksmą, išėjo iš namų ir pamatė, kad nukentėjusioji yra apspista trijų šunų priklausančių K.. Šiuos šunis ji nuvedė į K. sodybą ir įleido į sodybos teritoriją pro pravirus vartelius. Tokiu būdu, tiek nukentėjusioji, tiek ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja R. Ž. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo apsupta trijų juodų K. priklausančių šunų, kurie rodė galimos agresijos ženklus, t.y. urzgė ant nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ar juos vertinti kritiškai. Nors skundą padavęs asmuo ir liudytojas G. K. nurodė jog tarp jų ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, dar neįrodo pirmiau aptartų parodymų melagingumo. Skundą padavusio asmens argumentai, jog tokiu būdu nukentėjusioji jiems keršija, yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis ir vertintini vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tuo labiau, kad asmuo padavęs skundą bei liudytojas G. K. nenurodė kokių nors aplinkybių, kurios leistų abejoti ir liudytojos R. Ž. parodymų patikimumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiąją iš tiesų buvo apsupę V. K. priklausantys šunys, kurie buvo betarpiškai šalia jos ir rodė galimo agresyvumo ženklus.

Lietuvos Respublik?s gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios pareigos kontekste teismas daro išvadą, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį. Analizuojant byloje skundą padavusio asmens pateiktas nuotraukas matyti, kad sodyboje yra įrengtas voljeras, tačiau šunys šiame voljere nėra laikomi, o yra palaidi ir netrukdomai gali judėti sodybos teritorija. Tiek V. K., tiek ir G. K. neigė, kad šunys galėjo išbėgti iš sodybos teritorijos, kuri yra aptverta tvora. Tačiau byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai paneigia šiuos jų tvirtinimus. Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. K. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga dėl ko jai priklausantys šunys išbėgo iš tvora aptvertos teritorijos. V. K. šunys buvo labai arti nukentėjusiosios, rodė galimos agresijos požymius, buvo be antsnukių, nekontroliuojami jokio asmens, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo kilęs pavojus sveikatai

Aptarti įrodymai patvirtina V. K. kaltę ir jos padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 4 d. sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam įgaliotas pareigūnas (ATPK 259¹ str.), prisilaikydamas ATPK 260 str. reikalavimų. Įrodymai dėl šio teisės pažeidimo surinkti prisilaikant ATPK 256 str. nuostatų. Priimant nutarimą šioje byloje ATPK 286, 287 str. reikalavimai pažeisti nebuvo. Paskirta administracinė nuobauda – bauda, nedidesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis nėra aiškia per griežta, t.y. administracinė nuobauda paskirta prisilaikant ATPK 30² str. reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. skundo netenkinti.

Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarnybos 2016-06-01 nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-4, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.