Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Petras KarvelisBaudžiamoji byla Nr. 1A-354-303/2011Proceso Nr. 1-10-1-01230-2008-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2011 m. gegužės 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos adv. Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-06 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 3 d. pagrindu šią bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. M. priteista 5450 Lt (penki tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt litų) A. N. naudai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2008 m. gegužės 30 d., apie 14.15 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas A. N. pasitikėjimu, įgijo motociklą SUZUKI GSX R – 600, v/n (duomenys neskelbtini), 12000 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. N. 12000 litų turtinę žalą, t.y. A. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. padarymą.

Pagal gynėją, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymams nepagrįstai suteikė prioritetą prieš A. M. ir liudytojų parodymus, tokiu būdu pažeisdamas asmenų lygybės ir rungimosi principus, taip pat LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, juolab, kad gynėjos manymu, liudytojų paaiškinimai ne paneigia, bet patvirtina A. M. duotus parodymus, o pirmosios instancijos teismo teiginys, kad liudytojo A. B. parodymai atmestini, nes jis yra kaltinamojo draugas ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, yra nemotyvuotas. Aplinkybė, kad liudytojas ir A. M. yra draugai, neduoda pamatuoto pagrindo vertinti, jog A. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat gynėja nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esančią pirkimo - pardavimo sutartį A. M. surašė jau apgaule įgijęs motociklą, kadangi perkant tokio pobūdžio daiktus, kaip motociklas, dažniausiai ir yra pasirašomas tik vienas, tokiais atvejais naudojamų tipiškų sutarčių egzempliorius, kurį pasiima pirkėjas, nes jam reikalingas daikto įsigijimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Gynėjos manymu, elementariai logikai prieštarauja ir teismo išvada, kad sutartį kaltinamasis surašė jau apgaule įgijęs motociklą, nes tekste esant įrašui „8000 litai“ nukentėjusysis, kuris norėjo motociklą parduoti už 11500 - 11700 litų, sutarties nebūtų pasirašęs. Pažymi, kad jeigu A. M. sutartį būtų pasirašęs vėliau, į ją galėjo įrašyti bet kokią norimą sumą, taigi ir 11500 Lt ar 11700 Lt sumą. Aplinkybė, kad sutartyje įrašyta 8000 Lt suma, jos manymu, kaip tik patvirtina, kad sutartis buvo pasirašyta būtent motociklo pardavimo metu, šią sumą suderėjus dėl buvusių motociklo defektų.

Skunde nurodoma, jog neaišku, kokie įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad byloje apklaustų liudytojų paaiškinimai patvirtina kaltinamojo ketinimą apgaule įsigytą motociklą parduoti, kadangi priešingai, iš liudytojų T. K. ir G. T. parodymų matyti, kad jos ginamasis neturėjo ketinimo parduoti nusipirkto motociklo, su juo važinėjosi, jį pardavė tik po to, kai niekaip negalėjo susisiekti su pardavėju dėl motociklo perregistravimo, įtardamas, kad nusipirko pavogtą transporto priemonę.

Remdamasi skunde išdėstytomis aplinkybėmis, gynėja mano, kad jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad A. M. apgaule iš A. N. įgijo motociklą, byloje nėra, nukentėjusiojo parodymų, kuriais rėmėsi teismas, nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, o visos abejonės, kilusios nagrinėjant bylą, turėjo būti įvertintos A. M. naudai, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino pastarąjį kaltu dėl nusikaltimo pagal LR BK 182 str. l d.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis A. N. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjos adv. G. Leškevičienės apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. M. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Šios teismo išvados nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai.

Bylos dokumentų analizė, priešingai nei teigia apeliantė, neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas A. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, būtų pažeidęs BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Tuo tarpu nuteistojo A. M. kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo A. N. parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo A. M. kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant nukentėjusiojo A. N. parodymus matyti, kad šis, nutaręs parduoti nuosavybės teise jam priklausantį motociklą, patalpino skelbimą internete. 2008-05-30, jam paskambino vyrukas, su kuriuo, dėl motociklo apžiūros, susitarė susitikti tą pačią dieną prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Susitikimo su pastaruoju metu, jis nurodė motociklo trūkumus ir kainą, už kurią parduotų motociklą, t.y. 11700 Lt. Vaikinas paprašė leidimo išbandyti motociklą. Kaip užstatą paliko savo juodos spalvos rankinę. Pasak nukentėjusiojo, jis buvo įsitikinęs, kad nuteistasis sugrįš. Pastarajam užtrukus, paskambino, tačiau jo telefonas jau buvo išjungtas. Apžiūrėjęs rankinės turinį, kurioje buvo 430 litų ir banko čekis, suprato, kad jį apgavo. Tuomet paskambino tėvui ir dėl įvykio kreipėsi į policiją. Nukentėjusiojo teigimu, motociklo dėtuvėje liko jo vairuotojo pažymėjimas, motociklo dokumentai bei raktų ryšulys. Pastarasis neigia, jog nuteistajam pats buvo perdavęs dokumentus bei su juo sudaręs ir pasirašęs motociklo pardavimo sutartį. Nuteistojo vardas bei pavardė buvo nustatyta pagal rankinėje rastą banko čekį.

Nukentėjusiojo A. N. nurodytas aplinkybes, kaip jau minėta, pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

Sprendžiant iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, A. N. į Vilniaus šeštąjį PK atėjo tuo pat po įvykio ir pranešė apie iš jo, maždaug valandos bėgyje, pagrobtą, jo vardu registruotą motociklą SUZUKI GSX R – 600, v/n (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. 5 ). Fiksuojant šį faktą, buvo padaryta užklausa dėl kelių transporto priemonės ir nustatytas motociklo SUZUKI GSX R – 600, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas – A. N., iš nukentėjusiojo 2008-05-30 priimtas protokolas – pranešimas, atlikta įvykio vietos apžiūra, sudarytas planas – schema, atspausdintos ir prie bylos prijungtos A. N. skelbime dėl motociklo pardavimo patalpintos šios transporto priemonės nuotraukos. Tą pačią dieną paskelbta ir minėto motociklo nacionalinė bei SIS paieška ( 1 t. b. l. 2-3, 6-12 ). Be to, buvo apžiūrėta ir prie bylos medžiagos prijungta, A. N. pateikta sportinė juodos spalvos rankinė su joje buvusiais: 430 lt., 2007-04-13 banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kvitu, kuriame nurodytas mokėtojas A. M., „(duomenys neskelbtini)“ kvitu su kitoje pusėje esančiu rankraštiniu įrašu „8681922467, Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini)“, kurią, pasak nukentėjusiojo, kaip užstatą jam buvo palikęs tariamas motociklo pirkėjas. Pagal CDB esančius duomenis patikrinus A. M., nustatyta, kad tai asmuo, kuris atitiko pareiškėjo aprašytus tariamo motociklo pirkėjo požymius ( 1 t. b. l. 5, 38-42). 2008-06-03 nukentėjusiajam A. N. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. RO284427 ( 2 t. b. l. 13, 59 ). Be to, asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis A. N. atpažino A. M., kaip asmenį, kuris 2008-05-30, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs jo motociklą SUZUKI GSX R – 600, v/n (duomenys neskelbtini), neva tai siekiant jį prieš įsigyjant išbandyti, bei, kaip užstatą palikęs savo rankinę, kurioje, kaip vėliau nustatyta, buvo 340 lt ir du kvitai, maždaug vieną valandą negrįžo ( 1 t. b. l. 25-26, 113-115 ). 2008-06-04 buvo paskelbtas konkretus A. M. patikrinimas, 2008-08-25 – pastarasis buvo sulaikytas ( 1 t. b. l. 104 ).

Nukentėjusiojo A. N. loginė įvykusiai situacijai atliktų veiksmų seka, kurią pagrindžia ir aukščiau aptarti bylos duomenys, be jokių abejonių patvirtina pastarojo nurodytas įvykio aplinkybes, ko negalima pasakyti apie nuteistojo pasirinktą gynybos versiją, kuri nėra adekvati pastarojo elgesiui.

Analizuojant nuteistojo parodymus matyti, kad šis, nagrinėjamo įvykio dieną, neva tai iš nukentėjusiojo įsigijo motociklą už 8000 lt, ką, pasak šio, patvirtina tą pačią dieną tarp jų sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis ( 1 t. b. l. 92 ). Be to, A. M. teigimu, nukentėjusysis jam perdavė motociklo raktą, signalizacijos pultą bei motociklo dokumentus – registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimo polisą, kurie buvo registruoti A. N. vardu, paaiškindamas, jog nors motociklo faktinis savininkas yra jis, tačiau motociklas registruotas ne jo vardu. Buvo sutarta, jog kai, maždaug po mėnesio grįš vyras, kurio vardu registruotas motociklas, motociklą perregistruos jo vardu. Pasak nuteistojo, jis motociklo pardavėjui skambino du kartus: vieną kartą neatsiliepė, kitą kartą, telefonas buvo išjungtas. Apie tai jis papasakojo savo draugui G. T., kuris užsiminė, kad motociklą reikia patikrinti duomenų bazėje. Vėliau jam pastarasis pasakė, jog motociklas buvo du kartus pavogtas: Prancūzijoje ir Lietuvoje. Išsigandęs, kad pas jį yra vogtas daiktas, nusprendė jį kam nors parduoti ir taip atgauti bent dalį savo pinigų. Motociklą, per savo draugą T. K., pardavė jo bendradarbiui už 3500 lt. Kad motociklas vogtas, pirkėjui nepasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. G. taipogi patvirtino, jog motociklą „SUZUKI GSX“, jis įsigijo 2008 m. vasarą, tikslios datos nepamena, iš T. K. pažįstamo, už 3500-4000 lt. ( 1 t. b. l. 54-55).

Taigi nuteistojo A. M. nurodytos motociklo įsigijimo aplinkybės yra neadekvačios jo vėlesniems veiksmams ir neatlaiko kritikos. Neįtikėtina, kaip žmogus, įsigijęs transporto priemonę ir už ją sumokėjęs pakankamai didelę, kaip kad A. M. teigia, 8000 lt pinigų sumą, turėdamas šį sandorį patvirtinančią sutartį, transporto priemonės dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimo polisą, nei po neva tai nesėkmingo bandymo susisiekti su nukentėjusiuoju, nei sužinojęs, jog motociklas galimai vogtas, nesiėmė jokių teisėtų priemonių įsigytam turtui apsaugoti ir nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus. Priešingai, pastarasis ėmėsi gana aktyvių veiksmų siekdamas realizuoti motociklą ir jį pakankamai greitai realizavo už daugiau nei perpus žemesnę, nei įsigijo, kainą, kaip kad ir pats pripažino, neįspėdamas transporto priemonės pirkėjo, kad motociklas yra vogtas. Aplinkybė, kad tuo metu nebuvo pasibaigęs A. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nesuteikė A. M. jokio pagrindo bijoti informuoti policijos pareigūnus apie galimai įsigytą vogtą motociklą, pačiam būnant sąžiningu šios transporto priemonės įgijėju. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai su neva tai teisėtai nupirktu motociklu, niekaip neįtelpa į sąžiningo transporto priemonės įgijėjo elgesio standartą. Padarytos išvados negali paneigti ir apeliantės skunde minimų liudytojų T. K., G. T. bei A. B. parodymai: pirmieji du, parodydami, kad motociklą A. M. nusipirko 2008 m. birželio mėnesį, jo įsigijimo aplinkybių, t.y. kur pirko bei kiek už jį mokėjo, nurodyti negalėjo. Tuo tarpu trečiojo – liudytojo A. B. parodymai, nėra informatyvūs, pažymint tai, kad ir pagal A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo metu, kai jis nukentėjusiajam tariamai mokėjo pinigus bei kai pardavėjas jam neva tai padavė dokumentus, raktą ir signalizacijos pultą, A. B. šalia nebuvo. Tuo tarpu nukentėjusysis, aplamai neigia šio asmens įvykio vietoje buvimą.

Apeliantės argumentas, neva tai nuteistasis neturėjo ketinimo parduoti motociklo ir jį nusprendė parduoti tik tuomet, kai po mėnesio ar pusantro, neva tai negalėjo susisiekti su motociklo pardavėju dėl jo perregistravimo, bei įtardamas, kad nusipirko pavogtą transporto priemonę, ką, pasak jos, neva tai patvirtina liudytojų T. K. ir G. T. parodymai, taipogi yra nepagrįstas ir atmetamas, kaip ir nuteistojo parodymai dėl motociklo pirkimo-pardavimo sutarties surašymo ir pasirašymo aplinkybių.

Analizuojant dokumentus: transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei kolegijai pateiktą tipinę civilinės atsakomybės draudimo liudijimo kopiją, kuriuos tariamo sandorio sudarymo metu neva tai nukentėjusysis perdavė nuteistajam, matyti, kad transporto priemonės registracijos liudijime yra įrašyta motociklo savininko pavardė, vardas - A. N., jo asmens kodas bei gyvenamosios vietos adresas. Transporto priemonės draudimo liudijime taipogi įrašyti draudėjo - A. N. aukščiau minėti rekvizitai, maža to, yra ir pastarojo parašas, kuris ganėtinai panašus į parašą, esantį pirkimo-pardavimo sutartyje, ties A. N. pavarde ( 1 t. b. l. 92, 59-61, 66-67 ). Aukščiau minėti duomenys, nuteistajam, pagal jo nurodytą versiją, ne tik kad leido identifikuoti motociklo savininką – A. N., bet ir, priešingai nei teigia šis, jį surasti ir perrašyti savo vardu motociklą. Akivaizdu, kad aplinkybės buvo ne tokios, kokias nurodo A. M., o jo pateikta vienu egzemplioriumi surašyta motociklo pirkimo-pardavimo sutartis, kaip kad pagrįstai nurodė teismas, surašyta jau po jo įsigijimo, o tai reiškia, kad buvo suklastota. Ir nors apeliacinės instancijos teisme, rašysenos teismo ekspertė D. Strakšytė, dėl nukentėjusiojo parašo neinformatyvumo: paprastos dviejų raidžių sandaros, trumpumo ir lėto pasirašymo, negalėjo jo identifikuoti, aukščiau minėtos teismo išvados nepaneigia, pažymint ir tai, kad minėtos sutarties surašymui, nuteistasis turėjo A. N. dokumentus: transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, civilinės atsakomybės draudimo liudijimą ir netgi A. N. vairuotojo pažymėjimą, kuriuose buvo visi nukentėjusiojo asmens duomenys, tame tarpe ir labai paprastos, dviejų raidžių sandaros parašo pavyzdžiai.

Apeliantės argumentas, kad perkant tokio pobūdžio daiktus, kaip motociklas, pakanka tik vieno sutarties egzemplioriaus, nes jis reikalingas pirkėjui, kaip daikto įsigijimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas, taipogi yra nepagrįstas. Tais atvejais, kai transporto priemonė neperregistruojama iš karto po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, nors nagrinėjamu atveju tam jokių kliūčių nebuvo, jos pardavėjas yra lygiai taip pat suinteresuotas turėti tokią sutartį ar jos kopiją, kurią teikia VĮ „REGITROS“ duomenų bazei, siekdamas išvengti galimų teisinių pasekmių dėl šiomis priemonėmis padaromų teisės pažeidimų ar netgi nusikaltimų, nes priešingu atveju, jie ir toliau lieka atsakingi už reikalavimų, susijusių su neperregistruotų transporto priemonių eksploatavimu, vykdymą.

Be to, priešingai nei mano apeliantė, praktikoje labiau neįprasta situacija, kai asmuo perduoda didelę pinigų sumą nepažįstamam ir kaip nurodo nuteistasis, netgi ne tam, kurio vardu registruotas motociklas, asmeniui, ne tik kad nepatikrinęs šio asmens dokumentų, bet ir neišbandęs perkamos transporto priemonės, pasitikėdamas tik „faktinio“ motociklo savininko žodžiu suteikta informacija apie transporto priemonės techninę būklę bei jo priklausomybę, nei skunde kritikuojamas nukentėjusiojo elgesys, kuris, kaip pagrįstai nurodo gynėja, būdamas jaunas, išsilavinęs, padorus pilietis, dėl patirties stokos, neturėjo pagrindo nepasitikėti praktiškai savo bendraamžiu, juolab, kad prieš išvažiuodamas išbandyti motociklą, šis, nukentėjusiajam kaip užstatą paliko savo rankinę su pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau pasakyta, tenkinti nuteistojo A. M. gynėjos adv. G. Leškevičienės apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. gynėjos adv. Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą atmesti.