- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-1873-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04982-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei L. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnametės D. D. B. bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu bylos šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės jų dukros D. D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. B., iš tėvo priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad nepilnametei dukrai gyvenant su motina, būtina sudaryti sąlygas jai bendrauti su tėvu. Posėdžio metu išklausiusios VšĮ Šeškinės poliklinikos psichologės R. R. rekomendacijų, šalys sutiko, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka gali pakenkti vaiko interesams, o tai visais atvejais laikoma vaiko teisių pažeidimu. Bendraudama su tėčiu mergaitė turi jaustis saugi, todėl pradžioje, kol bus atkurti nutrūkę emociniai ryšiai tarp tėvo ir dukters, psichologė pasiūlė bendrauti neutralioje aplinkoje VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje, kuriame nuo 7 val. iki 20 val. dirba socialiniai darbuotojai. Atsakomybė už emocinio ryšio su dukra atkūrimą tenka tėvui, todėl jis sutiko pradžioje bendrauti su dukra pagal psichologės rekomendacijas.
Šalies argumentai
Ieškovas E. B. ieškinyje paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo padėtis nėra pasikeitusi, atsakovė psichologės rekomendacijų nevykdo, nepilnametės dukros į susitikimus neatveda, į prašymus leisti pasimatyti su dukra nereaguoja. Ieškovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau šios institucijos taikomos poveikio priemonės, t.y. pokalbiai su atsakove, nebuvo veiksmingos. Dukra yra įtakota motinos ir neigiamai nuteikta prieš tėvą. Ieškovas prašė teismo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra D. D. B. tvarką: (1) Emocinio ryšio atkūrimo laikotarpiu, t.y. ne ilgiau nei 3 mėn., su dukra D. D. bendrauja ne mažiau nei tris kartus per mėnesį VšĮ Šeškinės poliklinikos psichologo/socialinio darbuotojo kabinete psichologui arba socialiniam darbuotojui dalyvaujant (susitikimo trukmė parenkama psichologo/socialinio darbuotojo nuožiūra); (2) psichologui nustačius dukros pasirengimą bendrauti su tėvu jam ar socialiniam darbuotojui nedalyvaujant, su dukra D. D. bendrauja kiekvieną šeštadienį nuo 12 val. iki 15 val., ją paimdamas bei pristatydamas į jos gyvenamąją vietą; (3) taip pat su dukra ieškovas bendrauja ir bet kurią kitą savaitės darbo dieną (ją suderindamas su atsakove) nuo 18 val. iki 20 val., dukrą paimdamas ir pristatydamas į jos gyvenamąją vietą; (4) vaiko gimtadienio dienomis bendravimo laikas bei trukmė priklauso nuo savaitės dienos; (5) katalikiškų švenčių (t.y. Kalėdų, Velykų) dienomis su dukra D. D. ieškovas bendrauja antrą švenčių dieną, paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau 12 val. dienos ir pristatydamas ją namo tą pačią dieną ne vėliau 18.30 val. vakaro; (6) dukrai sulaukus 10 metų, bendravimo su ja trukmė ilginama 2 valandomis; (7) dukros vasaros atostogų metu ji vieną savaitę praleidžia su tėvu jo buvo vietoje (konkretus laikas su atsakove suderinamas ne anksčiau nei prieš dvi savaites iki numatomų atostogų pradžios).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tokią tvarką: vieną kartą per savaitę VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Užsiregistruoti vizitui pas psichologą privalo ieškovas ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti atsakovei, kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros D. D. B. atvykimą vizito lapelyje nurodytu laiku į nurodytą vietą.
Teismas paaiškino, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako vienodai, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamoje byloje tėvui negali būti sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra D. D., nes neginčijamai nustatyta, kad bet kokie ryšiai, tame tarpe ir emociniai, tarp tėvo ir dukros yra nutrūkę. Anot teismo, pirmiausia reikėtų tuos ryšius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (psichologas) neutralioje aplinkoje. Santuokos nutraukimo byloje VšĮ Šeškinės poliklinikos psichologė rekomendavo tėvui su dukra pradėti bendrauti poliklinikos užimtumo kambaryje, kuriame nuo 7 val. iki 20 val. dirba socialiniai darbuotojai. Šioje byloje VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorius patvirtino, kad yra toks užimtumo kambarys, kuriame galima organizuoti tėvo ir vaiko susitikimus dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad tėvas E. B. ne vieną kartą bandė pasinaudoti tokia galimybe apie vizitą pas psichologą pranešdamas atsakovei, tačiau pati atsakovė pripažįsta, kad nei karto į susitikimą su tėvu dukros nenuvedė. Į pokalbius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje L. B. arba neatvykdavo, arba į raginimus sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su dukra nereaguodavo. Teismas sprendė, kad pradžioje būtina įveikti mergaitės nenorą susitikti su tėvu, užtikrinti jai saugumo jausmą būnant su tėvu, todėl nenustatant konkretaus termino susitikimai turėtų vykti vieną kartą per savaitę VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Ateityje, pasikeitus tėvo ir dukros tarpusavio santykiams, bendravimo tvarka VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui turės būti keičiama, tačiau dabartiniu metu nustatinėti būsimą bendravimo tvarką, kol nėra visiškai jokio tarpusavio bendravimo, netikslinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad bylos šalių dukra teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori nei bendrauti, nei matytis su tėvu (ieškovu), kad pastarojo bijo, nes ieškovas tiek ją, tiek jos mamą (atsakovę) ir močiutę mušdavo. Gyvendamas kartu su atsakove, ieškovas nesistengė sukurti emocinio ryšio su dukra, priešingai, ja nesirūpino, neprisidėjo prie jos auklėjimo bei išlaikymo, nesidomėjo ja, engdavo ją. Netikėti ieškovo apsilankymai dukros mokymosi įstaigoje, sukelia jai stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, ji jaučiasi nesaugi jam esant šalia. Pirmos instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka prieštarauja jos norams bei interesams. Geriausiai šalių dukros interesus bei teises atitiktų galimybių sudarymas pačiai jai nuspręsti, kada ir kaip ji nori susitikti su tėvu. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nesuderinama su D. D. užimtumu mokykloje, kadangi jai pamokos vyksta nuo 8.30 val. iki 15.00 val. Po pamokų D. D. toje pačioje mokykloje lanko lavinamuosius būrelius, kurie užtrunka iki 17.00 – 18.00 val.
Teismas, nustatydamas atsakovei įpareigojimą užtikrinti dukros atvykimą į pasimatymą su ieškovu, neatsižvelgė į atsakovės galimybės įgyvendinti tokį įpareigojimą, kadangi atsakovei nustatytas darbo grafikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 12.30 val. iki 20.00 val. Atsakovės motina taip pat neturi galimybių šalių dukros nuvesti į pasimatymus su ieškovu, kadangi jai diagnozuota Rožė dešinėje blauzdoje.
Atsiliepimas
Ieškovas E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ne tik lygiateisiškumo principu, bet vaiko teisės būti išklausytam ir prioritetinės vaikų teisių bei interesų apsaugos principais. Ta aplinkybė, jog teismo sprendimas neatitinka nepilnametės dukros išsakytos nuomonės dėl nenoro bendrauti su tėvu, nereiškia, jog toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir neatitinka jos interesų. Teismas įvertino faktinę situaciją, susiklosčiusią, atsakovei daugiau nei ketverius metus visais įmanomais būdais (grasinimais, šmeižtu, nuolatiniu persekiojimu ir gąsdinimu) trukdant ieškovui susitikti su dukra ir palaikyti su ja ryšį, dėl ko šis ryšys laikui bėgant nutrūko. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nešališką byloje dalyvaujančio asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad šalių dukros ir atsakovės pozicija teigia, jog vaikui tėvas nėra reikalingas, pažeidžia galiojančias imperatyvias teisės normas bei neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Bylos medžiaga (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovės ranka rusiškai rašyti tekstai su necenzūriniais žodžiais) patvirtina, jog atsakovė pati aktyviai skatina dukrą nebendrauti su ieškovu. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie savo darbo laiką, užimtumą, motinos sveikatos būklę, todėl tokie įrodymai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimami. Iš mokyklos, kurią lanko šalių dukra, gautos informacijos matyti, kad D. D. užsiėmimai būreliuose vyksta ne iki 18.00 val., o iki 15.00 val. Be to, atsakovės darbo diena nuo pirmadienio iki ketvirtadienio trunka nuo 8.00 iki 18.00 val., o penktadienį nuo 9.00 val. iki 16.30 val. Taigi atsakovė teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė melagingus įrodymus, tuo siekdama suklaidinti teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė (atsakovė) L. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje tenkinant iš dalies ieškovo E. B. ieškinį nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra D. D. B., gim. 2003-02-05. T.y. leista tėvui vieną kartą per savaitę bendrauti su dukra VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku ir vietoje. Nurodant, kad užsiregistruoti vizitui pas psichologą privalo ieškovas ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti atsakovei, kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros D. D. B. atvykimą vizito lapelyje nurodytu laiku į nurodytą vietą.
Apeliantė skunde nurodo, kad dukra pati nenori matytis ir bendrauti su tėvu, kadangi pastarojo bijo, nes ieškovas tiek ją, tiek atsakovę ir jos motiną mušdavo, o gyvendamas kartu nesistengė sukurti emocinio ryšio su dukra, ja nesirūpino, neprisidėjo prie auklėjimo, išlaikymo. Tuo tarpu netikėti ieškovo apsilankymai dukros mokymosi įstaigoje sukelia jai stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka prieštarauja jos norams bei interesams. Be to, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nesuderinama su dukros D. D. užimtumu mokykloje ir apeliantės darbo grafiku, kuris nesuteikia galimybės pristatyti dukra į pasimatymą su tėvu.
Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė tik patį minimaliausią tėvo bendravimo tvarką su dukra, suteikiant ieškovui teisę vieną kartą per savaitę susitikti su ja VšĮ Šeškinės poliklinikos užimtumo kambaryje, dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui vizito lapelyje nurodytu laiku, pranešant apie tai motinai prieš 2 dienas, kuri turi užtikrinti dukros atvykimą.
Pažymėtina, kad tokia tėvo bendravimo tvarka su dukra yra nustatyta atsižvelgiant pirmiausia į nepilnametės interesus, siekiant atkurti nutrūkusius ryšius su tėvu ir juos palaikyti ateityje, tačiau apsaugant mertgaitę nuo galimų neigiamų emocijų ir pasekmių, kadangi pasimatymai turi vykti neutralioje vietoje ir dalyvaujant tam tikros srities specialistui (psichologui ar socialiniam darbuotojui).
Pažymėtina ir tai, kad tėvo bendravimui su dukra pritarė Vaiko teisių tarnyba (b.l. 189), o ieškovui nėra apribotos tėvystės teisės, jis nėra baustas už netinkamą elgesį su dukra, tuo tarpu pastarosios nenorą matytis su tėvu ir imti iš jo dovanas skatina pati motiną, nes šią aplinkybę patvirtina dukros paaiškinimai teismo posėdyje (b.l. 164-165). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantė visais įmanomais būdais siekia neleisti dukrai palaikyti bet kokius ryšius su tėvu, kaltinant jį prieš tai buvusiu smurtu, nors santuoka tarp jų 2009-02-26 sprendimu yra nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodant, jog ir sutuoktinė smurtavo vyro atžvilgiu (b.l.6-9). Tai rodo, kad dėl šeimos iširimo ir visiškai nutrūkusių tėvo ir dukros ryšių faktiškai yra kalta ir pati apeliantė, kuri atnaujinti tėvo ir dukros ryšius trukdo iš asmeninių paskatų, o ne siekiant apginti nepilnametės interesus, kadangi kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiems tėvais, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš jų gyvena skyrium.
Be to, nepilnamečiui vaikui augant ir išimtinai bendraujant tik su motina, atkurti su tėvu normalius santykius ateityje taps dar sunkiau, todėl kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo tvarka turi būti panaikinta siekiant apsaugoti nepilnametės mergaitės interesus. Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl išaiškėjus aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Kolegija taip pat mano, kad pati minimaliausia bendravimo tvarka su tėvu negali būti panaikinta ir dėl mergaitės užimtumo būreliuose, nes būrelių lankymas ar popamokinė veikla gali būti koreguojama, atsižvelgiant į nepilnametės turimus gebėjimus ir protingumo principą, nustatant tam tikrus prioritetus. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių naujai pateiktų ir kolegijos priimtų dokumentų, tai ieškovės pateikti papildomi dokumentai galimai neatitinka atsakovės nurodyto ir mergaitės faktinio užimtumo laiko, o lankomų būrelių pretekstu gali būti siekiama tėvą visiškai izoliuoti nuo dukros, nesudarant jam galimybės bendrauti su mergaite bent vieną kartą savaitėje, pažeidžiant tuo nepilnamečio vaiko ir tėvo interesus. Tuo pačiu kolegija sprendžia, kad teismo nustatytas tėvo bendravimas su dukra negali būti panaikintas ir dėl apeliantės nurodytų kitų argumentų, t.y. , kad ji dėl savo motinos (dukros močiutės) sveikatos ir pačios darbo grafiko negalės pristatyti dukrą į pasimatymą su tėvu nustatytu laiku, kadangi atsakovė esamoje situacijoje nenorėjo prisidėti prie iškilusios problemos sureguliavimo, nepateikė abiems pusėms priimtino pasiūlymo ir faktiškai nepagrįstai trukdo bet kokiems tėvo bei dukros santykiams. Dėl šios priežasties kolegija mano, kad atsakovės pateikti dokumentai neįrodo, kad dėl esamo darbo grafiko ar motinos sveikatos ji negalės vykdyti teismo įpareigojimo ir pristatyti dukrą į pasimatymo su tėvu vietą vieną kartą per savaitę. Tuo labiau, kad teismo nustatyta tvarka pasikeitus situacijai ar esant kitoms svarbios priežastims gali būti pakeista, atsižvelgiant į konkrečius pasiūlymus ir pageidavimus.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuris iš esmės atitinka dukros ir tėvo teisėtus interesus, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96str,. iš apeliantės priteistinos 480Lt dydžio apeliacinėje teismo instancijoje valstybės patirtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kadangi jas patvirtina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-01-19 sprendimas ir 2012-04-02 pažyma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.N2-8347-127/2011 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. B. 480,0Lt valstybei apeliacinėje teismo instancijoje turėtų išlaidų, sumokant jas į VMI prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB “Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą-5630, mokėjimo paskirtį- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.