Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-376-2012

2012 m. sausio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, LR piliečio, vedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., teisto: 1) 1996-09-06 Klaipėdos apygardos teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str., 4 d., 203 str. 2 d., 201¹ str. 2 d., 234 str. 1 d. - 7 m. 6 mėn. l.a. (2003-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veikas perkvalifikavus paskirta bausmė - 6 m. l.a., 1999-12-22 lygtinai 3 m. 8 mėn. 4 d. paleistas iš Pravieniškių 2-osios PDK), 2) 2003-06-06 Vilniaus m. I-o apylinkės teismo pagal LR BK 237 str. 1 d., 178 str. 3 d., 278 str. 1 d. - 4 m. l.a., 2004-12-01 paleistas iš Alytaus pataisos namų, lygtinai prieš terminą 1 m. 2 mėn. 17 d., teistumas neišnykęs,

apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir paskirta bausmė – 20 MGL dydžio (2600Lt) bauda, nustatant trijų mėnesių savanoriško jos sumokėjimo terminą.

A. V. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista 634,84Lt.(šešis šimtai trisdešimt keturi Lt, 84ct.) turtinės bei 8632 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt du litai) neturtinės žalos nukentėjusiajai A. V. iš „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje bei 6368 Lt. (šeši tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni litai) iš M. Ž. nukentėjusiajai A. V..

Priteista iš M. Ž. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) advokato paslaugų išlaidų A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2010 m. liepos 31 d., apie 12.00 val., kelyje nuo (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. vairuodamas R. R. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p., nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiosios A. V. ir dėl nubrozdinimo kaktoje ir plaštakoje, plėštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kraujosruvos pilvo apatinėje dalyje ir gaktos srityje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimo, gaktinės sąvaržos išnirimo A. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo manymu, šie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja kitiems įvykio vietoje nustatytiems pėdsakams. Kaip matyti iš schemos prie įvykio vietos apžiūros protokolo, nuteistojo automobilio stabdymo pėdsakai prasideda dar tik įvažiuojant pagal jo važiavimo kryptį į kelio vingį, stabdymo pėdsakas yra tiesus. Iš esančių fotolentelių prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kontaktas įvyko dešinėje jo automobilio pusėje ties dešiniuoju priekiniu žibintu, todėl, nuteistojo manymu, darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiosios A. V. nurodytomis aplinkybėmis, jeigu ji važiavo dešiniąja, t. y savo kelio dalies eismo juosta, ne daugiau kaip 1 m. nuo važiuojamosios dalies krašto ir nebuvo išvažiavusi į nuteistojo važiuojamosios kelio dalies eismo juostą, tai susidūrimas turėjo įvykti jo automobiliui kontaktuojant kairiąja automobilio dalimi ar kairės priekinės dalies puse. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. V. ant motociklo vairo vežamas krepšys, galėjo turėti įtakos manevravimui, tuo nuosprendyje patvirtindamas, kad nukentėjusiosios A. V. yra melagingi. Tačiau, nors ir konstatavęs šias aplinkybes, teismas priėmė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios A. V. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Kai tuo tarpu iš byloje esančio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienareikšmiškai atsakyti kuria eismo juosta, savo ar priešpriešine, važiavo motociklas prieš eismo įvykį ar įvykio metu, nėra galimybių. Specialistas atlikęs tyrimą nurodė, kad tiksliai nustatyti kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko automobilio „OPEL ASTRA" ir motociklo „MINSK" susidūrimas, negalima, iš byloje esančių objektyvių duomenų nėra galimybės apskaičiuoti motociklo „MINSK" važiavimo greičio šio įvykio metu, ir būtent dėl šių priežasčių negalima spręsti kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Specialistas savo išvadoje nurodo tik tikėtiną išvadą tai, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog prieš susidūrimą automobilio „OPEL ASTRA" vairuotojas M. Ž. ir motociklo „MINSK" vairuotoja A. V., važiuodami kelio vingiu, kuriame ribotas matomumas, nevažiavo jų judėjimo kryptimis arčiau dešiniųjų kelių kraštų, kad galėtų palikti iš kairės pakankamai kelio važiuojamosios dalies pločio prasilenkimui saugų šoninį tarpą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi teismo posėdyje specialisto pateiktu paaiškinimu, kad nuteistojo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą pamačius kliūtį techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Tačiau teismas neįvertino to, kad priešpriešinė eismo juosta buvo laisva, sukti į dešinę nuteistasis neturėjo galimybės, be to jo automobilis atsidūrė kairėje eismo juostoje tiktai po susidūrimo, kai stabdomas kelio vingyje, esant žvyruotai kelio dangai, jis išslydo į priešpriešinę kelio juostą. Taip pat teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad motociklo veidrodėlio šukės yra išsibarščiusios nuteistojo važiuojamosios kelio dalies plote, t. y. dešinėje pusėje, kas taip pat patvirtina, kad susidūrimas įvyko jo važiuojamos dalies pusėje. Be to, teismas neįvertino specialisto paaiškinimo teismo posėdžio metu, kad motociklas po susidūrimo su automobiliu buvo atblokštas, t. y. kad motociklas eismo įvykio schemoje nurodytoje padėtyje atsirado tik atblokštas atgal po susidūrimo su automobiliu, o ne nukrito šalia automobilio po susidūrimo. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad civilinis ieškinys buvo nepagrįstai priteistas, kadangi nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. M. Ž. kaltė įrodyta byloje surinktais ir išanalizuotais įrodymais. Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad M. Ž. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2010 m. liepos 31 d., apie 12.00 val., kelyje nuo Mažeikiškių (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj. vairuodamas R. R. priklausantį automobilį „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 133 p., nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu nukentėjusiosios A. V. ir dėl nubrozdinimo kaktoje ir plaštakoje, plėštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kraujosruvos pilvo apatinėje dalyje ir gaktos srityje, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimo, gaktinės sąvaržos išnirimo A. V. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta pirmiausia nukentėjusiosios A. V. parodymais, kur ji paaiškino, kad 2010 m. liepos 31 d., apie 12 val. savo motociklu „MINSK", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone. Prieš kelio vingį važiavo antra pavara, apie 30 km/h greičiu, dešine kelio puse, apie 1 m. atstumu nuo kelkraščio. Dar neįvažiavus į kelio vingį, iš už kelio vingio priešpriešiais staiga išvažiavo automobilis „OPEL", kuris važiavo didesne dalimi jos eismo juosta. Automobilį vairavo M. Ž.. Prieš susidūrimą automobilis „Opel" važiavo skersai jos važiuojamosios eismo juostos. Ji stabdė motociklą ir pajuto smūgį. Po partrenkimo automobilis iš karto sustojo. Eismo įvykio metu ji buvo sunkiai sužalota. Mano, kad būtų prasilenkę, jei automobilis būtų važiavęs savo eismo juosta. Ant vairuojamo motociklo vairo buvo pakabinusi vieną nedidelį krepšį, jis vairuoti netrukdė. Darbo krepšys buvo ant nugaros. Motociklą vairuoja 20 metų, minėtu keliu važiuoja 2-3 kartus per savaitę. Jai yra žinoma, jog Žvinys mėgsta vairuoti dideliu greičiu.

Be to, kaip aiškiai nurodyta eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „O. A." prieš stabdymą važiavo apie 43 km/h greičiu, o motociklo „Minsk" greičio apskaičiuoti negalima. Kelio vingyje automobilis važiavo dalinai priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse, o motociklas važiavo arčiau menamos ašinės kelio linijos. Automobilio „O. A." ir motociklo „Minsk" susidūrimas įvyko automobiliui važiuojant dalinai priešpriešinio eismo juosta, tarp po įvykio užfiksuotų motociklo veidrodėlio šukių išsibarstimo ir automobilio stiklų šukių išsibarstimo zonų, t.y. iki tos vietos kurioje po eismo įvykio užfiksuota automobilio „O. A." galinė dalis. Tiksliai nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu įvyko automobilio „O. A." ir motociklo „Minsk" susidūrimas, negalima. Iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojai privalėjo stabdyti vairuojamas transporto priemones savo važiuojamosios dalies pusėje, nes įvažiavimas į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę esant priešpriešais kitų transporto priemonių, techniniu požiūriu, yra nepriimtinas. Tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, kad - prieš susidūrimą automobilio „O. A." vairuotojas M. Ž. ir motociklo „Minsk" vairuotoja A. V., važiuodami kelio vingiu, kuriame ribotas matomumas, nevažiavo jų judėjimo kryptimis arčiau dešiniųjų kelio kraštų greičiais, kuriais važiuodami, pastebėję priešinga kryptimi artėjančią transporto priemonę, galėtų palikti iš kairės pakankamai kelio važiuojamosios dalies pločio prisilenkimui išlaikant saugų šoninį tarpą (b.l. 46-51). O apklaustas specialistas H. V. parodė, kad pateiktą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina. Mano, kad abiejų vairuotojo veiksmai sąlygojo įvykio kilimą. Stiklo šukės tiksliai nenurodo susidūrimo vietos, susidūrimo metu jos krinta į priekį, tačiau bet kokiu atveju išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pamačius kliūtį, techniniu požiūriu yra nepriimtinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo atliktas eksperimentas kelio matomumui nustatyti, iš kurio aiškiai matyti, jog M. Ž. atsisėdus už automobilio „OPEL ASTRA", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo, bei pastačius automobilį kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) prieš kelio vingį į kairę, dešiniesiems ratams esant apie 20 cm., nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, bei šešiose skirtingose automobilio padėtyse kelio ilgio atžvilgiu, tarp kurių yra po 2 m. atstumas, kelio matomumas iš vairuotojo vietos iki priešingos pusės važiuojamosios dalies krašto atitinkamai yra 27; 26,7; 26,3; 25; 23,7 28,3 m.

Taip pat byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad A. V. padaryti nubrozdinimai kaktoje ir plaštakose, plėštinė žaizda dešinėje plaštakoje, kraujosruvos pilvo apatinėje dalyje ir gaktos srityje, abiejų gaktikaulių apatinių ir viršutinių šakų lūžimai, gaktinės sąvaržos išnirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kas galėjo įvykti 2010-07-31 eismo įvykio metu. A. V. dėl dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kritiškai vertintinas nuteistojo teiginys, kad nukentėjusioji važiavo jo eismo juosta ir jis ją pamatė tiesiai prieš save, tai yra dešinėje eismo juostoje, likus 3 m. atstumui iki jo automobilio. Šį nuteistojo argumentą paneigia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai nurodyta, jog kelio vingyje automobilis važiavo dalinai priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies puse, o motociklas važiavo arčiau menamos ašinės kelio linijos.

LR BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kolegija pažymi, jog kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo M. Ž. veiksmai vairuojant automobilį „O. A.“, tai yra tai, jog jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio kelio vingyje, neatsižvelgė į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiu motociklu „MINSK“, vairuojamu nukentėjusiosios A. V.. O būtent tiesioginiame priežastiniame ryšyje laikytinas M. Ž. vairuojamo automobilio išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko įvyko susidūrimas.

Kaip minėta, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, kad automobilio „O. A.“ ir motociklo „Minsk“ susidūrimas įvyko automobiliui važiuojant dalinai priešpriešinio eismo juosta, o motociklui važiuojant arčiau menamos ašinės kelio linijos. Eismo įvykio vietoje yra užfiksuoti automobilio „O. A.“ ratų stabdymo pėdsakai, kurių ilgis nuo formavimosi pradžios iki po įvykio užfiksuoto automobilio galinių ratų ašies – 8,7 m. Dešinės pusės ratų pėdsako pradžia fiksuota 1,5 m. atstumu nuo kelio dešiniojo krašto, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog automobilis „O. A.“ stabdymo pėdsako pradžioje važiavo kelio viduriu.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis pirminėje apklausoje, iš karto po įvykio teigė, jog likus trijų metrų atstumui, pamatė motociklą, tada pradėjo stabdyti ir norėdamas išvengti susidūrimo automobilio vairą pasuko į kairę pusę (b.l. 112-113). Apklausiamas įtariamuoju paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes (b.l. 116-118), tačiau papildomos įtariamojo apklausos metu savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad pirma pasuko į kairę pusę, tai yra nukreipė automobilį į laisvą kelio dalį, o tik po to stabdė (b.l. 120-121). Kolegija šį parodymų pakeitimą sau palankia linkme laiko siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą gynybinę taktiką.

Juolab, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, net jei ir kaltinamasis staiga suko į kairę pusę, tam, kad išvengti susidūrimo, jo veiksmai vertinti kaip techniškai nepriimtini, sąlygoję eismo įvykio kilimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji A. V. būtų išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą bei, kad jos veiksmai būtų turėję įtaką šiam eismo įvykiui kilti.

M. Ž. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (neatsargi kaltės forma), t.y. jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis turėjo atsižvelgti į vietovės reljefą, žvyruotą kelią bei kelio vingį į dešinę, pasirinkti saugų važiavimo greitį, tam, kad suvaldytų vairuojamą transporto priemonę ir kelio vingyje neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.

LR BK 281 str. 3 d. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki penkerių metų. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Jis yra nedirbantis, neatlygino nei dalies nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Tuo pačiu atsižvelgta į tai, kad jis augina vieną nepilnametį vaiką, sutuoktinė R. Ž. yra bedarbė, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, paskyrė M. Ž. švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą.

Byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi 27.580,49 Lt civilinį ieškinį (b.l. 221-222). Nurodė, kad jai padaryta 2.580,49 Lt turtinė ir 25.000,00 Lt neturtinė žala.

Apylinkės teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pagrįstai atmetė prašomą priteisti 940 Lt sumą dėl nukentėjusiosios sesers O. Č. kelionės išlaidų lankymui ligoninėje nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovei pagrįstai priteista 577,84 Lt suma dėl 2011 m. birželį atliktos pakartotinės dubens operacijos vaistams (b.l. 223) ir 57 Lt kelionės išlaidų, viso 634,84Lt. Teismas taip pat pagrįstai atmetė prašomą priteisti 1000Lt sumą dėl sugadinto motociklo „MINSK“, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų apie tokio motociklo rinkos vertę, nusidėvėjimą, jo atstatymo vertę, kapitalinio remonto išlaidas iki autoįvykio.

Priteisdamas neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors M. Ž. padarė neatsargų nusikaltimą, autoįvykio metu buvo padarytos sunkios pasekmės, t.y. nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atliktos kelios dubens operacijos (b.l. 224). Tiek kaltinamasis M. Ž., tiek jo sutuoktinė registruoti kaip bedarbiai (b.l. 204, 207), M. Ž. vardu neregistruotos transporto priemonės ar nekilnojamasis turtas (b.l. 208, 209). Nukentėjusioji A. V. patyrė tiek fizinį skausmą operacijų metu, tiek dvasinius išgyvenimus dėl patirto autoįvykio. Iš specialisto išvados (b.l. 46-51), įvykio schemos (b.l. 9) matyti, kad nukentėjusioji motociklu važiavo arčiau menamos ašinės linijos, t.y. ne pačiu dešiniuoju kelkraščiu. Tuo labiau, byloje nustatyta, kad A. V. ant motociklo vairo vežėsi krepšį, kas nors ir nežymiai, tačiau galėjo turėti įtakos manevravimui. Nors A. V. veiksmai (važiavimas arčiau menamos ašinės linijos, krepšio vežimas) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, teismas atsižvelgė į pačios nukentėjusiosios A. V. didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, todėl neturtinės žalos dydį sumažino.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo M. Ž. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., jo kaltė visiškai įrodyta byloje esančių faktinių duomenų visuma, o jam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių svarių argumentų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas, jame nurodytų motyvų pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.