Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-654-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
2A-654-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01954-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
M. D.
Ieškovas
A. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 654 - 252 - 2013

Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01954-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3018-755-2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui M. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti 2008-04-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo M. D. priteistą išlaikymo dydį jo nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteistą sumą padidinti iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nurodė, kad priteistos sumos vaiko poreikiams nebepakanka. Sūnus jau mokosi, lanko piešimo būrelį. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 800 Lt. Jos uždarbis per mėnesį sudaro apie 1 050 Lt ir 150 Lt išlaikymas sūnui. Turi vieno kambario butą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-29 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš M. D. išlaikymą D. D. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-03-25) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad šalys turi sūnų D. D., gim. (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-29 sprendimu iš atsakovo priteistas vaikui išlaikymas po 150 Lt iki jo pilnametystės. Duomenų apie atsakovo pajamas teismas negavo, nes pagal Sodros duomenų bazę Lietuvoje jis pagal darbo sutartį nedirba. Teismas sprendė, jog pasikeitė šalių vaiko poreikių dydis, nes jis auga, todėl atitinkamai keičiasi (didėja) jo poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydis. Pažymėjo, jog atsakovas neteikė atsiliepimo (prieštaravimų) dėl prašomo išlaikymo dydžio, taip pat, kad dirba ir gauna pajamas užsienyje (Norvegijoje). Tokiu būdu, teismas vertino viešai prieinamus duomenis (Norvegijos profsąjungos tinklalapį www.fellesforbundet.no) ir laikė, kad labiau tikėtina, jog atsakovo turtinė (pajamų prasme) padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Konstatavo, jog atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, o padidintas išlaikymas (iki 400 Lt) yra artimas dominuojančiai teismų praktikai tokių ginčų atveju.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą pakeisti, sumažinant 400 Lt priteistą išlaikymą sūnui D. D. iki 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad sprendimas nepagristas ir neteisėtas, kadangi sprendimo motyvai prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems faktiniams duomenims, pažeistos materialinės teisės normos. O būtent – atsakovas yra sukūręs santuoką, augina ir teikia materialinį išlaikymą savo vaikams: M. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dieninio skyriaus moksleiviui, S. D., gim. (duomenys neskelbtini), J. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivėms, kurie savarankiškai dar negali pasirūpinti savimi dėl savo amžiaus. Be to, žmona šiuo metu yra bedarbė, nekilnojamąjį turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis dirba Norvegijoje prie statybų pagalbiniu darbininku, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 2 000 Lt. Tokiu būdu, jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų teikti priteistą išlaikymo dydį, tuo labiau, kad priteistas išlaikymo dydis nėra proporcingas išlaikymui, kurį teikia trims nepilnamečiams vaikams. Šiuo metu sūnui galėtų mokėti po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto siūlomas 250 Lt kas mėnesį mokamas dydžio išlaikymas būtų neproporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į nelengvą ieškovės turtinę padėtį, nebūtų pakankamas būtiniems ir protingiems vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, yra pagrįstas ir teisėtas. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendimo nepagrindė byloje esančiais įrodymais ar padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams, kolegijos nuomone, yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų – vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis, vertinat su padėtimi, buvusia priimant 2008-04-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, pakito – jos atlyginimas padidėjo iki maždaug 1 000 Lt, tuo tarpu atsakovas su teismu nebendradarbiavo – duomenų apie savo pajamas nepateikė, o teismui jų surinkti nepavyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Apelianto įsitikinimu, mokėti sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį jis finansiškai nepajėgus, nes pats dirbdamas prie statybų Norvegijoje neatskaičius mokesčių gauna tik 2 000 Lt, žmona šiuo metu yra bedarbė, be to, materialinį išlaikymą teikia dar trims savo vaikams. Nagrinėjamos bylos atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apelianto realiai gaunamomis pajamomis, nes nurodyto dydžio pajamų (atsižvelgiant į tai, kad darbas Norvegijoje, išlaikomi ne tik trys nepilnamečiai vaikai, bet ir žmona nedirba) iš esmės nepakaktų būtiniausiems ir minimaliems paties apelianto poreikiams patenkinti, tuo labiau, kad duomenų nei apie savo, nei apie žmonos gaunamas pajamas, taip pat apie reikalingas sumas vaikams už mokslą apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu, kritiškai vertintini apelianto aiškinimai, jog pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, nes dirbo Norvegijoje, dėl ko nepateikė rašytinių įrodymų, neva turinčių reikšmės sprendimo priėmimui.

Laikant net ir tai, kad šiuo metu apelianto turtinė padėtis yra sudėtinga, pažymėtina, jog nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju nenustatyta, kad apeliantas būtų nedarbingas, priešingai, jis yra pakankamai jauno amžiaus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jis deda maksimalias pastangas (jeigu laikyti, kad jis uždirba tik 2 000 Lt) ir ėmėsi visų priemonių, kad gautų savo amžių, sveikatą bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių sūnus D. D. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai atsakovas buvo sudaręs santuoką su kita moterimi, su kuria turi tris vaikus, gimusius atitinkamai (duomenys neskelbtini) m. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į nepilnamečio D. D. amžių ((duomenys neskelbtini) metai), jo sąlygotus poreikius maistui, aprangai, lavinimo bei mokymo reikmėms, priteisus iš apelianto teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį bei to paties dydžio išlaikymą teikiant ir ieškovei, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, buitinės sąlygos, jo vystymasis ir mokymasis. Apelianto sutikimas teikti 250 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau tai šalims neužkerta kelio vėliau iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė