Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-09Alytaus apylinkės teismas
  2. T-400-377/2019Nutartis · 2019-11-28Tauragės apylinkės teismas
  3. T-427-607/2019Nutartis · 2019-12-23Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-09
Bylos Nr.
1-9-445/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37893-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Nukentėjusysis
V. B.
Kaltinamasis
R. Č.
Baudžiamoji byla Nr.1-9-445/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37893-2018-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.1..;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.;1.1.10.1.;1.2.4.6.1.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 9 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui,dalyvaujant nukentėjusiajam V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį - profesinį išsilavinimą, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-01-17 Varėnos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme;

2) 2007-12-14 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) 2009-02-02 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams;

4) 2011-11-23 Alytaus r. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių;

5) 2016-05-25 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

6) 2018-04-13 Varėnos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 4 mėnesių viešųjų darbų bausme,

kaltinamas pagal BK140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį V. B. į veidą, tuo padarydamas jam veido sumušimą ir sukeldamas nukentėjusiajam V. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Č. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. vakare, motinos bute, kilo konfliktas su motina, kurio metu ranka sudavė vieną smūgį V. B. į nosį. Iki konflikto V. B. nebuvo sužalotas. Sudavė stiprų smūgį, nes nukentėjusysis nuo smūgio nukrito tarp stalo ir durų. Nuo šio smūgio V. B. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad jam skaudėjo, jis jautė fizinį skausmą, tai sprendžia pagal smūgio jėgą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ir jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nukentėjusįjį atsiprašė, su juo susitaikė. Santykiai su B. iki įvykio buvo geri. Santykiai su motina G. Č. irgi yra geri. Buvusi draugė R. S. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), su ja išsiskyrė ir kur ji gyvena nežino.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2018-08-07 vakare jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), grįžęs R. Č. puolė šaukti ant savo motinos G. Č., paėmė į rankas taburetę norėdamas suduoti. Jis atsistojo tarpe jų, tada R. Č. jam ranka sudavė į nosį, nuo ko jis nugriuvo, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Vėliau susitaikė su R. Č..

Liudytoja G. Č. parodė, kad su sugyventiniu V. B. gyvena jai priklausančiame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 7 d. vakare su sugyventiniu V. B. namuose buvo neblaivūs. Tarp jos ir R. Č. įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu R. Č. prieš ją užsimojo su kėde ir norėjo suduoti. Tačiau tarp jų atsistojo jos sugyventinis V. B., kuris prašė R. Č. nemušti, nelįsti. R. Č. numetė kėdę į šalį ir ranka sudavė vieną kartą V. B. į veidą. Ji labai išsigando ir išbėgo į kiemą. Būdama kieme, paskambino pagalbos telefonu. Grįžusi į butą pamatė savo sugyventinį kruviną, jam iš nosies stipriai bėgo kraujas.

Liudytojas Gediminas Stakutis parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 22 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje, kad pranešėjos sugyventinį sumušė jos sūnus. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja G. Č.. Ji paaiškino, kad jos sugyventinį V. B. sumušė kartu su jais gyvenantis jos sūnus R. Č., kuris po įvykio iš namų pasišalino. Bute kruvinu veidu buvo V. B., kuriam iš nosies bėgo kraujas, daugiau sužalojimų nesimatė. V. B. paaiškino, kad kilusio konflikto metu sugyventinės sūnus R. Č. jam ranka sudavė smūgius į veidą. Sudavė dėl to, nes jis stojo ginti savo sugyventinės G. Č..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole V. B. nurodė, kad 2018-08-07 apie 22.25 val. namuose jį sumušė R. Č., suduodamas ranka į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. 2018-08-07 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Kambaryje ant grindų matosi raudonos spalvos skysčio dėmės, galimai kraujo (b. l. 8-17).

Specialisto išvadoje Nr. G 771/2018 (06) nurodyta, kad V. B. kliniškai nustatyta veido sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 35).

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltinamojo R. Č. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį (nosį), tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškė mušimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant grindų, jam iš nosies tekėjo kraujas.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis, t.y. mušimo atveju nukentėjusiajam V. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad sudavė stiprų smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį (veidą), būtent nuo smūgio nukentėjusysis nukrito ir atsirado nurodytos pasekmės – pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Taigi, kad sukeltas fizinis skausmas buvo nukentėjusiajam, suprato ne tik pats nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis, įvykio vietoje buvusi liudytoja G. Č., kuri iš išgąsčio išbėgo kviesti pagalbos, o po to matė, kad kambaryje yra kraujo dėmės, kaip ir kraujo dėmės buvo nukentėjusiajam ant veido. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu (sumušimu). Smūgio sudavimas ranka nukentėjusiajam į veido sritį, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčinis veiksmas baudžiamąja prasme, nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą. Nukentėjusysis juto skausmą, nes vyko į ligoninės skubios pagalbos skyrių, jam buvo teikiama skubi medicininė pagalba. Esminė įvykių aplinkybė, jog kaltinamasis sudavė smūgį, sudaro pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog R. Č. minėtus veiksmus atliko tyčia ir, kad tai nebuvo nevalingi jo veiksmai, o tiesioginis siekimas smurtauti, žaloti nukentėjusiajam kūną, sukelti jam fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Tokios aplinkybės nustatytos ir tai patvirtina byloje pateikti medicinos dokumentų įrašai, skausmo sukėlimo faktas nustatytas ir surinktais ir ištirtais medicininiais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai ar šeimos nariai. Tiriama nusikalstama veika baigta.

Kaltinamajam R. Č. mažintina kaltinimo apimtis dėl suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiajam V. B., nustatant, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį ranka į veido sritį. Kaltinamasis R. Č. pripažįsta sudavęs tik vieną smūgį. Nukentėjusysis V. B. ir liudytoja G. Č. įvykio metu buvo vidutiniame girtumo laipsnyje, todėl vien jų aiškinimais vadovautis ir daryti išvadas, nėra pagrindo. Teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nurodyta apie konkrečių smūgių sudavimą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis R. Č. sudavė nukentėjusiajam V. B. daugiau, kaip vieną smūgį ranka.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau nėra jo vidinio, nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo aiškinimai daugiau susiję su jo netinkamo elgesio pateisinimu, o ne nuoširdžiu gailėjimusi. Nėra pagrindo tikėti, kad kaltinamasis griūdamas sudavė tokį stiprų smūgį, kad nuo jo nugriuvo nukentėjusysis (kaltinamasis nėra įvaldęs kovinius veiksmus ir tam specialiai parengtas). Tuo labiau, kad kaltinamojo aiškinimai yra prieštaringi, t.y. vieną kartą jis aiškina, kad buvo silpnos sveikatos, tik ką grįžęs iš ligoninės, po traumos, o kitą kartą jau teigia, kad sudavė stiprų smūgį, t.y. kaip ir normalios sveikatos stovio.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str.1 d. 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal 2018-04-13 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis daug kartų baustas už viešosios tvarkos pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus viešajai tvarkai (b.l. 86-96).

Kaltinamasis R. Č. nurodo, kad vykdo individualią veiklą, bet duomenų apie veiklos vykdymą nėra pateikta, neįrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą.

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 str. 1 d. numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis R. Č. praeityje teistas ir yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, 2018-04-13 teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal BK 140 str. 2 d. dėl smurto prieš motiną, viešųjų darbų bausme, o jau 2018-08-07 padarė smurtinį nusikaltimą pagal BK 140 str.1 d. prieš savo motinos sugyventinį. Kaltinamasis prašo neskirti ilgos trukmės arešto bausmės, kad kaip jis nurodo, neprarastų darbo. Pagal BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, kadangi jo anksčiau skirtos bausmės teigiamai neįtakojo asmenybės, nepaveikė nedaryti nusikalstamų veikų ateityje.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančios aplinkybės buvimą, kaltinamojo asmenybę, kaip asmenį nenorintį laikytis įstatymų reikalavimų ir nedaryti nusikalstamų veikų, bei įvertinus aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė prieš asmenį, vyresnį negu 60 metų.

Kaltinamajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kaltinamojo elgesys visuomenėje, kad vykdo individualią veiklą, leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą keturiems (4) mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 6, 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, paskiriant pareigas:

pradėti dirbti ir tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos;

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirtas pareigas vykdyti vienerius (1) metus.

R. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis