- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-19
- Bylos Nr.
- A-858-2866-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00564-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. D. skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) artimiausiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl R. D. prašymo patvirtinti detalųjį planą, adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai (toliau – ir Detalusis planas), pagal esamus Detaliojo sprendinius; priteisti pareiškėjai 124 125 litų žalą, padarytą Šiaulių miesto savivaldybės neveikimu – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo ir 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties nevykdymu ir sprendimo dėl R. D. prašymo patvirtinti detalųjį planą dėl teritorijos, adresu Vilniaus g. 237, Šiauliuose, nepriėmimu.
Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (administracinė byla Nr. I-43-84/2008), kuriuo prašė įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą patvirtinti sklypo, esančio Vilniaus g. 237, Šiauliuose, detalųjį planą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu įpareigojo Savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 237, Šiauliuose, detaliojo plano patvirtinimo“. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutartį, kuria išaiškino 2008 m. kovo 14 d. sprendimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas įpareigojo Savivaldybės tarybą nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį priimti sprendimą dėl pareiškėjos R. D. prašymo patvirtinti Detalųjį planą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybinėms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iki 2010 m. liepos 23 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo, esančio Vilniaus g. 237, Šiauliuose, detaliojo plano patvirtinimo“ nebuvo priimtas. Pareiškėjos nuomone, toks neveikimas ir vilkinimas priimti sprendimą įstatymo numatytu laiku negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja nurodo, kad 2010 m. liepos 23 d. Savivaldybės mero raštu pareiškėja buvo informuota, kad Detalusis planas negali būti tvirtinamas, kol nebus parengtas atnaujintas planavimo sąlygų sąvadas. Pareiškėja mano, kad šis atsisakymo motyvas prieštarauja 2004 m. gegužės 3 d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 36 punktui, kur nurodyta, kad detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti trejų metų, o 54 punktas – kad detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas. Pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo neveikimo – vilkinimo, nepriimant sprendimo laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2010 m. liepos 23 d. ji patyrė nuostolių, tai yra negavo 124 125 litų pajamų iš objekto nuomos, kurias būtų gavusi. Todėl pareiškėja prašo atlyginti patirtą turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 144–147) prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Teritorijų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (toliau – ir 2004 m. balandžio 23 d. Aprašas), 19 punkte numatyta, kad Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Jei per šį terminą dokumentas nepatvirtinamas, patikrinimo aktas netenka galios ir dokumentas turi būti teikiamas tikrinti iš naujo. Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 (aktuali redakcija 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. Dl-733), 10 punkte numatyta, jog detaliojo plano sąlygos ir sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia.
Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo aktas Nr. SA-91, išduotas 2006 m. balandžio 5 d., galiojo tik vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos, nes nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai išduodant naują patikrinimo aktą. Kadangi detalusis planas dėl žemės sklypo Vilniaus g. 237, Šiauliai iki pat šiol nėra patvirtintas, konstatuotina, kad patikrinimo akto galiojimas baigėsi 2007 metų balandžio 5 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus. Aukščiau nurodytais teisės aktų punktais siekiama užtikrinti, kad po teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo detalieji planai tvirtinti būtų teikiami pakankamai operatyviai, nes priešingu atveju gali pasikeisti tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis reglamentavimas ir dokumentai gali nebeatitikti esamos faktinės bei teisinės situacijos. Be to, detaliojo planavimo atveju nustatant, keičiant ar panaikinant teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo joje sąlygas, tai gali turėti įtakos planuojamos teritorijos gretimybėms, todėl planavimo procesui ir atskiroms jo stadijoms nustatomi tam tikri terminai, kad šis procesas nesitęstų neapibrėžtą laiką ir būtų užtikrintas gretimybių savininkų ir naudotojų teisinis tikrumas. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DP-149-FA, išduotos 2005 m. liepos 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus, taip pat yra nebegaliojančios, nes, kaip nurodo teisės aktai, detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą pagal motyvuota planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia. Pareiškėja per visą laikotarpį nuo pat 2005 m. nesikreipė nei dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto atnaujinimo, nei dėl Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo termino pratęsimo, nors ir ji pati, ir projekto vadovė buvo informuotos raštiškai apie tai, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros patikrinimo akto galiojimas yra pasibaigęs. Pareiškėja yra nesuinteresuota greitesne detaliojo plano patvirtinimo procedūros pabaiga. Kompetentinga institucija, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, privalo patikrinti, ar nėra kliūčių tai daryti (nutartis administracinėje byloje Nr. A18-756/2007, Nr. A17-742/2007). 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-372-257/2008, nusprendė pareiškėjos R. D. skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T-173 „Dėl žemės sklypo Vilniaus g. 237, Šiauliuose, detaliojo plano“ ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybę įstatymo nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjos R. D. prašymo patvirtinti žemės sklypo Vilniaus g. 237, Šiauliai detalųjį planą. Teismas įpareigojo Savivaldybę įstatymo nustatyta tvarka po sprendimo įsiteisėjimo dienos teikti sprendimą Savivaldybės tarybai dėl Detaliojo plano. Tačiau Detaliojo plano tvirtinimas (nepažeidžiant įstatymų) bus įmanomas tik tuo atveju, jei detaliojo plano planavimo organizatorius, t. y. pareiškėja, pateiks galiojantį Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą ir naują sąlygų sąvadą. Atsakovas nurodė, kad Savivaldybė neatsisako vykdyti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, tačiau dėl pasyvių pareiškėjos veiksmų, neatsakingo ir nepateisinamo jos elgesio negali vykdyti teismo sprendimo nepažeisdami galiojančių teisės aktų. Pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Pareiškėja neturėjo pagrindo tikėtis, kad Detalusis planas bus patvirtintas būtent per jos pageidaujamą laikotarpį, be to, dėl pačios pareiškėjos neatsakingumo ir pasyvumo Detalusis planas nebuvo teikiamas tvirtinimui, nes iš byloje pateiktų dokumentų yra aiškiai matyti, kad pareiškėja ne kartą buvo informuota apie tai, kad Detalusis planas bus teikiamas tvirtinimui tik po to, kai bus pateiktas atnaujintas sąlygų sąvadas ir išvada, tačiau pareiškėja dėl neaiškių priežasčių net nebandė to daryti.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu (b. l. 173–179) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, jog Savivaldybės taryba nevykdė Šiaulių apygardos administracinis teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, nes administracinės bylos medžiaga įrodyta, jog Savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, tačiau sprendimas buvo nepriimtas, protokoliniu sprendimu nuspręsta įpareigoti Šiaulių misto savivaldybės administraciją rengiant Šiaulių Dailės galerijos (Vilniaus g. 245, Šiauliuose) detalųjį planą, nustatyti statybos reglamentus ir besiribojančiai teritorijai Vilniaus g. 237, Šiauliai. Iš pasisakymų tarybos posėdyje matyti, kad klausimas dėl žemės sklypo Vilniaus g. 237, Šiauliuose, Detaliojo plano patvirtinimo buvo pateiktas svarstyti, bei paruoštas šio sprendimo projektas, tikintis, jog bus pateiktas galiojantis, tai yra atnaujintas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, tačiau jis nebuvo pateiktas, taip pat pasibaigusios detaliojo planavimo sąlygos. Siekiant gretimų sklypų kompleksiškai suderintų reglamentų, buvo pasiūlyta Šiaulių miesto savivaldybei rengiant Šiaulių Dailės galerijos sklypo detalųjį planą (Vilniaus g. 245) kartu rengti ir turto vieneto (Vilniaus g. 237) sklypo detalųjį planą. Byloje nėra duomenų, kad šie Savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. priimti sprendimai būtų negaliojantys ar kitaip ginčijami, šioje byloje jų neginčija ir pati pareiškėja, todėl teismas, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, jų teisėtumo ir pagrįstumo nesvarstė. Šioje byloje pareiškėja nekelia ginčo dėl teritorijos Vilniaus g. 237 ir Vilniaus g. 245 Šiauliuose detaliojo plano procedūrų teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nenagrinės su tuo susijusių faktinių aplinkybių, procedūros ar administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijai nenustačius atsakovų neteisėto ir nepagrįsto vilkinimo priimti sprendimą dėl detaliojo plano sprendinių, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę artimiausiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl R. D. prašymo patvirtinti detalųjį planą, adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, pagal esamus detaliojo plano sprendinius atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sutinka su atsakovų nuomone, jog esami Detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus priimti sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo yra nebegaliojantys. Nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo organizatorius neįvykdė visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl esami Detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus priimti sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, neatitinka aukščiau paminėto įstatymo straipsnio nuostatų (yra negaliojantys), o tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo Šiaulių miesto savivaldybės tarybai teikti tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą, tuo pačiu įpareigoti atsakovą svarstyti R. D. prašymą dėl Detaliojo plano patvirtinimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėto neveikimo, jog Savivaldybė nevykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. ir 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimų ir nepriėmė sprendimo dėl R. D. prašymo patvirtinti detalųjį planą dėl teritorijos, adresu Vilniaus g. 237, Šiauliuose. Pareiškėja nenurodo tikslių faktinių aplinkybių, kaip, jos nuomone, pasireiškė teismo sprendimo nevykdymas. 2008 m. balandžio 24 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-173, kuriuo nusprendė netvirtinti žemės sklypo Vilniaus g. 237 Šiauliuose detaliojo plano (administracinė byla Nr. I-327-257/2008). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Savivaldybės taryba įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-43-84/2008.
III.
Pareiškėja R. D. apeliaciniu skundu (b. l. 184–186) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas pareiškėjų skundas. Pareiškėja, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimas buvo įvykdytas, nes 2008 m. balandžio 24 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą netvirtinti Detaliojo plano. Savivaldybės tarybos sprendimas yra priimtas iki Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. išaiškinimo. Atsakovas jokių veiksmų po išaiškinimo nesiėmė. Atsakovo neveikimą pripažinus neteisėtu, būtų tenkinamos visos žalos atlyginimo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 194) prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės pareigos artimiausiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti žemės sklypo adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, detalųjį planą pagal esamus detaliojo plano sprendinius, taip pat pareigos atlyginti pareiškėjos patirtą žalą, kurią ji kildina iš teismų priimtų sprendimų nevykdymo.
Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
Kiek tai susiję su pirmuoju reikalavimu, t. y. reikalavimu priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti detalųjį planą pagal esamus detaliojo plano sprendinius, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdė 2008 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, nes 2008 m. gruodžio 18 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypo detaliojo plano adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, patvirtinimo (b.l. 129-130). Iš Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-372-257/2008, b.l. 245-248) motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas, įpareigodamas atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti žemės sklypo adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, detalųjį planą, tokį sprendimą priėmė dėl to, jog minėtoje byloje ginčytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. T-173 buvo nemotyvuotas. Taigi šioje byloje nebuvo vertintas motyvų, kuriuose vėliau teisminio nagrinėjimo metu teikė atsakovas, pagrįstumas. Atitinkamai toks teismo sprendimas negali būti traktuojamas kaip įpareigojantis atsakovą pareiškėjos pateikto reikalavimo atžvilgiu priimti būtent teigiamą sprendimą, t. y. sprendimą patvirtinti jos pateiktą detaliojo plano projektą.
Iš 2008 m. gruodžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. TP-12 turinio matyti, kad jame buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypo Vilniaus g. 237, Šiauliai, detaliojo plano patvirtinimo. Šiame protokole nurodyti aiškūs atsisakymo priimti sprendimą motyvai: nepateiktas galiojantis teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas; pasibaigusios planavimo sąlygos; pateiktas siūlymas kartu rengti žemės sklypo Vilniaus g. 245, Šiauliai, detalųjį planą. Protokole nurodyta, jog dėl sprendimo projekto buvo balsuojama (už – 1, prieš – 23, susilaikė – 1). Taigi minėtame protokole nurodytos nuo pareiškėjos valios priklausančios priežastys, dėl kurių detaliojo plano projektas negalėjo būti teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog minėtas 2008 m. gruodžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas būtų negaliojantis, kad pareiškėja tokį atsisakymą svarstyti detaliojo plano projektą būtų ginčijusi teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba tinkamai vykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, t y. po minėto teismo sprendimo vykusiame posėdyje svarstė klausimą dėl pareiškėjos prašymo, pateikė aiškius motyvus, dėl kurių buvo priimtas atitinkamas sprendimas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikia argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų 2008 m. gruodžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokole Nr. TP-12 nurodytas aplinkybes, dėl kurių atitinkamas detaliojo plano projektas nebuvo teiktas svarstyti savivaldybės tarybai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstais pripažino atsakovo teiginius, jog pareiškėjos nurodomi detaliojo plano sprendiniai, t. y. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. SA-91, išduotas 2006 m. balandžio 5 d. (administracinė byla Nr. I-372-257/2008, b.l. 24), ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. liepos 22 d. išduotos Planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DP-149-FA (administracinė byla Nr. I-372-257/2008, b.l. 18-19) yra nebegaliojantys. Atsižvelgdama į šių dokumentų atžvilgiu taikytiną teisinį reguliavimą, konkrečiai, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200, 19 punktą, kuriame nurodyta, jog patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos ir, jei per šį terminą teritorijos planavimo dokumentas nepatvirtinamas, patikrinimo aktas netenka galios ir dokumentas turi būti teikiamas tikrinti iš naujo, taip pat Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262, 10 punktą, kuriame nustatyta, kad detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus, teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.
Be to iš byloje esančių duomenų (b.l. 81-132) matyti, kad po 2008 m. gruodžio 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio buvo pradėtas teritorijos Vilniaus g. 237 ir 245, Šiauliai, detaliojo plano rengimo procesas, pareiškėja apie jį ir jo eigą yra informuota, ji nėra minėtos teritorijos detaliojo planavimo organizatorė. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymo patvirtinti žemės sklypo adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, detalųjį planą pagal pareiškėjos nurodomus detaliojo planavimo sprendinius.
Kiek tai susiję su pareiškėjos reikalavimu atlyginti turtinę žalą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis; 6.250 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Taigi neteisėtu aktu laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Taigi pareiškėjos skundas gali būti tenkinamas tik nustačius visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas.
Iš pareiškėjos skundo teismui ir teikiamų argumentų matyti, kad pareiškėja jos nurodomą turtinę žalą kildina būtent iš faktinės aplinkybės, jog Šiaulių miesto savivaldybė tinkamai neįvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-43-84/2008) ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo (administracinė byla Nr. I-372-257/2008).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog byloje aptariamu atveju nebuvo nustatyta viena iš būtinų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, visų pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba tinkamai įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų tokias pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmus ar neveikimą CK 2.671 straipsnio prasme.
Kiek tai susiję su klausimu, ar Šiaulių miesto savivaldybė tinkamai įgyvendino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą (išaiškintą 2008 m. birželio 3 d. nutartimi), pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, priėmus minėtą teismo sprendimą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-173 nusprendė netvirtinti žemės sklypo adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, detaliojo plano. Vertinant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo (kaip jis išaiškintas teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi) turinį matyti, kad teismas įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą dėl pirmiau nurodyto detaliojo plano tvirtinimo, o tokiu sprendimu detalusis planas galėjo būti arba patvirtintas, arba ne. Taigi minėtu teismo sprendimu Šiaulių miesto savivaldybės taryba buvo įpareigota priimti sprendimą, t. y. šį klausimą spręsti iš esmės savivaldybės tarybos posėdyje.
Kaip minėta, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-173 nusprendė netvirtinti žemės sklypo adresu Vilniaus g. 237, Šiauliai, detaliojo plano. Taigi šiuo požiūriu Šiaulių miesto savivaldybė įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą.
Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba minėtą sprendimą priėmė iki Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarties, kuria buvo išaiškintas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimas, o minėtą nutartį priėmus šio klausimo dar kartą nesvarstė, sprendimų nepriėmė, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2008 m. birželio 3 d. teismo nutartis negali būti laikoma nauju teismo sprendimu, nustatančiu atsakovui naujas teisines pareigas. Iš 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T-173 turinio matyti, kad juo buvo tinkamai įvykdytas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimas, kaip jį vėliau nutartimi išaiškino teismas. Taigi konstatavus, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas yra tinkamai įvykdytas būdu, kurį vėlesnėje nutartyje išaiškindamas teismo sprendimą kaip tinkamą patvirtino teismas, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui priėmus 2008 m. birželio 3 d. nutartį, Šiaulių miesto savivaldybės taryba turėjo iš teismo sprendimo kylančią teisinę pareigą priimti dar vieną sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, kuris turėjo būti priimtas po 2008 m. birželio 3 d. Taigi atmestinas pareiškėjos teiginys, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendime nurodytas įpareigojimas atsakovui nebuvo įvykdytas iki 2010 m. liepos 23 d. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas įvykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus savivaldybės veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš pareiškėjos skunde bei bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų matyti, kad patirtą turtinę žalą ji sieja su ta aplinkybe, jog nepriėmus sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo, pareiškėja patyrė nuostolius, „t. y. negavo pajamų iš objekto nuomos, kurias būtų gavusi, jei Savivaldybė būtų vykdžiusi Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą laiku“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė, apie kokio objekto nuomą jį kalba, kaip šio objekto potenciali nuoma ir iš to negautos pajamos susiję su byloje aptariamo detaliojo planavimo procedūra ir pareiškėjos nurodomais detaliojo plano sprendiniais. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. liepos 22 d. išduotų Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. DP-149-FA (administracinė byla Nr. I-372-257/2008, b.l. 18-19) matyti, kad aptariamos planavimo sąlygos buvo išduotos siekiant išplėsti naudojamo žemės sklypo ribas, nustatyti teritorijos tvarkymo režimus, suteikti adresą. Taigi, net jei būtų patvirtinti, tokio detaliojo plano sprendiniai nesukurtų teisės statyti, rekonstruoti ar atlikti kokius nors kitus veiksmus su statiniais.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.