- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1008-900/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23478-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
R. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. K., o būtent: 2018 m. gegužės 19 d. apie 10 val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai G. K. kumščiu vieną kartą į galvą, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, R. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei G. K., o būtent: 2019 m. balandžio 17 d. apie 8⁴⁵ val. namuose (duomenys neskelbtini), balkone tyčia vieną kartą delnu trenkė nukentėjusiajai G. K. į dešinį veido skruostą, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) R. L. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 93-94; 2 t., b. l. 20-21, 28), kuriuose nurodyta, kad G. K. yra jo sugyventinė, gyvena kartu apie 4 metus, veda bendrą ūkį.
2018 m. gegužės 19 d. sugyventinė namuose nuo pat ryto gėrė šampaną ir buvo stipriai girta. R. L. namuose taip pat nuo ryto gėrė degtinę. Jis gėrė ir prieš tai vakare. Buvo labai girtas. Jie susiginčijo ir R. L. tyčia sudavė sugyventinei vieną kartą kumščiu į galvą. Po to jos atsiprašė ir jie susitaikė. Gailisi. Nusikaltimo padarymo priežastis buvo tai, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
R. L. 2019 m. balandžio 17 d. 9 val., tikslaus laiko nepamena, atsikėlė, apsižodžiavo su G. K. dėl jo gėrimo. Praėjusią dieną, 2019 m. balandžio 16 d., taip pat buvo išgėręs. Atsikėlęs R. L. ryte vėl vartojo alkoholį. G. K. pyko ant jo dėl vartojamo alkoholio. Konflikto metu R. L. vieną kartą sudavė kairės rankos delnu G. K. į dešinės pusės galvos sritį, galėjo būti, kad pataikė į veidą ar antakį. Po to R. L. išėjo į PC „Akropolis“ sumokėti mokesčių. Nusikaltimo padarymui turėjo įtakos tai, kad buvo neblaivus. Gailisi.
Nukentėjusiosios G. K. parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole ir apklausos protokoluose (1 t., b. l. 53-55, 142, 147-148), kuriuose teigiama, kad R. L. yra jos sugyventinis, apie 4 m. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Iki 2018 m. gegužės 19 d. sugyventinis prieš ją nesmurtavo.
2018 m. gegužės 19 d. nukentėjusioji šventė savo gimimo dieną ir nuo ryto namuose (duomenys neskelbtini), viena gėrė šampaną. Prieš tai vakare taip pat gėrė alkoholį, todėl buvo girta. Vakare prieš įvykį sugyventinis buvo bare, grįžo namo naktį girtas, o įvykio dienos ryte vienas gėrė degtinę. Nukentėjusioji neprisimena, dėl ko jie susiginčijo. R. L. priėjo prie jos ir tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Sužalojimai nebuvo padaryti. Sugyventinis jos atsiprašė.
2019 m. balandžio 17 d. apie 8⁴⁵ val. namuose (duomenys neskelbtini), balkone neblaivus sugyventinis konflikto metu trenkė nukentėjusiajai vieną kartą ranka į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. R. L. trenkė jai delnu į dešinę veido pusę, pataikė į dešinį skruostą ir antakį. Sudavęs smūgį R. L. toliau rūkė cigaretę. Nukentėjusioji pradėjo verkti ir nuėjo į virtuvę. R. L. atėjo pas ją, klausė, kodėl ji verkia. Nukentėjusioji atsakė, kad iškvies policiją. R. L. sakė: „ką tu nori, tą kviesk, negąsdink“, ir išėjo iš buto. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Nepilnametis vaikas įvykio metu buvo savo kambaryje, įvykio nematė ir negirdėjo. Po įvykio sutino dešinės pusės antakis. Nukentėjusioji tepė įvairius kremus, patinimas sumažėjo. Į medikus nesikreipė ir kreiptis neketina.
BIRT ataskaitų žiūryklės išrašais, kuriuose sakoma (1 t., b. l. 34-37, 183-186), kad pranešėja G. K. 2018 m. gegužės 19 d. 10²⁹ val. pranešė BPC, jog jos neblaivus vyras trenkė jai kumščiu į galvą, kelia triukšmą. Pranešėja G. K. 2019 m. balandžio 17 d. 8³⁹ val. pranešė BPC, kad jos neblaivus vyras trenkė jai į veidą, ištino antakis.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio T. M. 2018 m. gegužės 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pažymėta (1 t., b. l. 38-40), kad 2018 m. gegužės 19 d. 10³² val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog neblaivus vyras (duomenys neskelbtini), trenkė pranešėjai kumščiu į galvą, kelia triukšmą. Pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. G. K. paaiškino, kad jos sugyventinis per konfliktą trenkė jai rankomis per galvą, sukėlė fizinį skausmą. Anot G. K., anksčiau buvo keli smurto atvejai. G. K. alkotesteriu nustatytas 2,13 promilių girtumo laipsnis. Sužalojimų nesimatė.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vado M. M. 2019 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame teigiama (1 t., b. l. 192), kad 2019 m. balandžio 17 d. apie 8⁵⁰ val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog neblaivus vyras prieš 10-15 min. (duomenys neskelbtini), trenkė pranešėjai į veidą, ištino antakis. Pareigūnai nuvyko į įvykio vietą. Juos pasitiko pranešėja G. K. ir paaiškino, kad girtas sugyventinis R. L. smogė ranka į veidą. Pranešėja buvo blaivi.
Įvykio vietos apžiūros 2018 m. gegužės 19 d. protokolu su foto lentele, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 28-32).
2019 m. balandžio 17 d. foto lentele prie įvykio vietos apžiūros protokolo, kurioje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151-153).
Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (1 t., b. l. 107; 2 t., b. l. 49), iš kurių matyti, kad R. L. 2018 m. gegužės 19 d. 11⁰⁰ val. nustatytas sunkus – 2,91 promilių – girtumo laipsnis; R. L. 2019 m. balandžio 17 d. 13²³ val. nustatytas sunkus – 2,53 promilių – girtumo laipsnis.
Specialisto 2019 m. balandžio 18 d. išvada Nr. G 513/2019(04), kurioje nurodyta, kad objektyvių duomenų apie G. K. kūno sužalojimą nėra (1 t., b. l. 172).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam po 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Bausmes subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo paskirti trumpesnę negu 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, nes dirba užsienyje, turi nepilnametį vaiką ir privalo juo rūpintis, moka paskolą bankui (2 t., b. l. 64).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtis materiali, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (38 m.), Lietuvoje oficialiai nedirba, bet turi darbo stažo, nurodė, kad dirba užsienyje (2 t., b. l. 51-52). 6 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 5 kartus už smulkius KET pažeidimus, 1 kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą (2 t., b. l. 53-57). Neteistas (2 t., b. l. 58-59). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikaltimus ir gailisi, jas padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų, smūgių skaičių (viena nukentėjusioji, abiem atvejais sudavė po vieną smūgį) ir dislokaciją (galva, skruostas), padarinius (nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius), teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmių trukmės parenkamos mažesnės už sankcijos vidurkį, valandų skaičius per mėnesį – didesnis už vidurkį (BK 46 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės tarpusavyje bendrinamos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. gegužės 19 d. 10⁴⁵ val. iki 2018 m. gegužės 21 d. 9²⁰ val. bei nuo 2019 m. balandžio 17 d. 11⁵⁰ val. iki 2019 m. balandžio 18 d. 16¹⁰ val. (1 t., b. l. 75, 77; 2 t., b. l. 1, 3). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (4 paros) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką, jį prilyginant 24 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 100 m (2 t., b. l. 34-35, 39-40, 46-47) – taikomos tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 19 d. veika), ir skirti 1 mėnesio viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandas visuomenės labui.
R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 17 d. veika), ir skirti 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandas visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 mėnesio ir 2 mėnesių viešųjų darbų bausmes subendrinti visiškai sudedant ir nustatyti subendrintą 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. L. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandas visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandas visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką santykiu 1:6 įskaičiuoti laiką, kurį R. L. praleido būdamas laikinai sulaikytas (4 paras), jį prilyginant 24 viešųjų darbų valandoms.
Nustatyti tokią viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarką: R. L. turi dirbti visuomenės labui po 28 valandas viešųjų darbų per mėnesį.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (du) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 100 m – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.
Išaiškinti R. L., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.