- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-144-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Petras Povilaitis, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- B. R.
- Atsakovas
- T. R.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas, Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Meškaitė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18
NUTARTIS
2008 m. balandžio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virgilijui Tavorui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. R. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas T. R. yra jos vaiko L. P. tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P. po 300 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė vaiko L. P. gyvenamąją vietą su motina B. R., priteisė iš atsakovo T. R. L. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-03-15 iki vaiko pilnametystės bei iš atsakovo priteisė 538 Lt teismo išlaidų valstybei. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovas tėvystę pripažino atlikus byloje DNR ekspertizę, teismui pateiktas vaiko gimimo liudijimas, kuriame atsakovas įrašytas L. P. tėvu, todėl teismas šio reikalavimo nenagrinėjo. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, tai yra įprastoji vaiko gyvenamoji vieta ir atitinka vaiko interesus. Atsakovas privalo teikti vaikui išlaikymą (Civilinio kodekso 3.192 str.). Kadangi ieškovė ieškinio reikalavimus pati sumažino atsižvelgdama į pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį ir neprašė priteisti įsiskolinimo už tris praėjusius metus, teismas laikė, kad dar labiau mažinti ieškinio nebėra pagrindo, todėl iš atsakovo priteisė prašomą išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Teismo nuomone, tokia suma nėra per didelė, atsižvelgiant tiek į vaiko poreikius, tiek į atsakovo turtinę padėtį, nes byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo nedarbingumą, be to, atsakovo darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu jau po bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimą ir nustatyti, kad atsakovas vaikui L. P. turi teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis 250 Lt per mėnesį nuo 2007-03-15 iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovas dėl savo sveikatos būklės buvo priverstas išeiti iš darbo ir šiuo metu gyvena iš gautos išeitinės pašalpos. Atsakovo sveikatos būklė yra sunki, jam nustatyta įgimta širdies yda, reikalingas sunkus, brangiai kainuojantis gydymas. Atsakovas bent šiuo metu negauna jokių pajamų, jam reikalingas sudėtingas gydymas. Šiuo metu atsakovas vaiką išlaikyti galės tik iš tos pačios nutraukus darbo sutartį jam išmokėtos pašalpos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko, kurį atsakovui teks išlaikyti, tėvystė nustatyta tik 2007 metais, nors vaikui jau šešeri metai. Teismas turi atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, kurie pagal apibrėžimą yra begaliniai, bet ir į realias atsakovo galimybes išlaikymą mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004 m.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis bylos šalių vaikas L. P. lanko Šiaulių P. A. dieninę darželio grupę, t. y. specialios paskirties ugdymo įstaigą, skirtą sutrikusios regos vaikams (b. l. 8). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, susijusių su regėjimu, jam atliekamas chirurginis gydymas, yra privalomas akinių nešiojimas (b. l. 26, 29). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad be bendro pobūdžio išlaidų L. P. reikalingos ir papildomos išlaidos, kadangi vaikas turi sveikatos sutrikimų. Be to, pripažintina, kad vaikui augant didėja ir jo išlaikymui reikalingos išlaidos. L. netrukus pradės lankyti mokyklą, ir tai yra taip pat susiję su papildomomis išlaidomis, būtinomis vaiko mokymuisi, ugdymui.
Iš bylos medžiagos nėra nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis šiuo metu iš esmės labai skirtųsi, todėl abiejų tėvų materialinio išlaikymo, skiriamo nepilnamečiui vaikui, dalys turėtų būti panašaus dydžio. Nustatant išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus – vadovaujamasi LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368). Vadovaujantis šiuo principu priteistino iš atsakovo išlaikymo vieno mėnesio išmokos orientacinis dydis sudarytų 400 Lt. Įvertinant byloje pateiktus duomenis apie atsakovui reikalingą gydymą, pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 300 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis pripažintinas protingu, atsižvelgiant į atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Be to, bylos aplinkybės, jog ieškovė, įvertinusi atsakovo sveikatos būklę, atsisakė pareikšto prašymo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus praėjusius metus (b. l. 79), patvirtina, jog buvo atsižvelgta į atsakovo turtinius interesus. Toks ieškovės atsisakymas nuo įsiskolinimo priteisimo neabejotinai pagerino atsakovo galimybes teikti priteistą išlaikymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad nėra pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą, kadangi išlaikymo dydžio sumažinimas pažeistų proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties principą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir protingas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tėvystę pripažino iki bylos nagrinėjimo iš esmės, o ieškovė ieškinio reikalavimo nustatyti, kad atsakovas yra L. P. tėvas, nebepalaikė, byla šio reikalavimo dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.), šiuo pagrindu atliekant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies papildymą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 20 litų žyminį mokestį (b. l. 90). Civilinio proceso kodekso teisės normos, reglamentuojančios žyminio mokesčio dydį, nustato, jog ieškiniai turtiniuose ginčuose turi būti apmokami ne mažesniu kaip 50 litų žyminiu mokesčiu, o už apeliacinius skundus turi būti mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas už ieškinį (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą privalėjo sumokėti 50 Lt žyminį mokestį, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 30 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalis.
Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteistinos 5,90 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Papildyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad bylą reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.
Priteisti iš atsakovo T. R. valstybei 30,00 Lt (trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 5,90 Lt (penkis litus, 90 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.