Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.17; 21.3.2; 21.3.3; 21.3.4; 21.7.1; 21.7.5; 21.8.1; 21.8.6; 21.11.13.

2018 m. sausio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. V. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl institucijos – valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų 2017 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena T. P. nepradėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 ir 2 dalį, 204 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kuriame įtariamas T. P.. Šiame ikiteisminiame tyrime prokurorės 2017 m. balandžio 11 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dalis daiktų, rastų kratos įtariamojo T. P. gyvenamojoje vietoje metu, buvo perduoti VĮ Lietuvos prabavimo rūmams spręsti klausimą dėl administracinės teisenos T. P. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 142 straipsnį pradėjimo.VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2017 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 01-2-00039-15 administracinio nusižengimo teisena T. P. nepradėta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalimi, jo veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 142 straipsnyje, požymių. Nutarime konstatuojama, kad institucijai perduotoje medžiagoje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad T. P. vykdė su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais susijusią veiklą ir kad tokia veikla neatitiko nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, reikalavimų. Nenustačius fizinio asmens vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos fakto, galiojantys teisės aktai nesukuria prievolės jam laikytis su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais susijusią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.Nesutikdamas su tokiu institucijos nutarimu, prokuroras pateikė apeliacinį skundą, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi jį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad ANK 621 straipsnyje numatyta tvarka ne teismo priimtą nutarimą turi teisę apskųsti tik asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir nukentėjusysis (ar jų atstovai). Ši teisės norma nenumato galimybės skundą pateikti prokurorui. Prokuroras skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir skundą dėl VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2017 m. liepos 7 d. nutarimo priimti. Skunde nurodoma, kad ANK 621 straipsnio norma gali būti taikoma tik tuomet, kai administracinių nusižengimų bylos yra pradedamos ir po jų tyrimo yra priimamas bent vienas iš ANK 619 straipsnyje nurodytų nutarimų. Tačiau šiuo atveju VĮ Lietuvos prabavimo rūmai teisenos nepradėjo ir ANK 619 straipsnyje nurodytų nutarimų nepriėmė. Institucija vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prokuroro skundą, nepagrįstai vadovavosi ANK 621 straipsniu. Pažymima, kad sprendžiant teisinius klausimus privalu laikytis konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį negali būti sudaromos prielaidos paneigti teisingumą ir teisinį tikrumą. Negalima tokia situacija, kad institucija, kompetentinga spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo, neatlikusi jokių tyrimo ar patikrinimo veiksmų, atsisako ją pradėti, o asmens ar institucijos, galinčios tokį sprendimą apskųsti, nėra. Tokia situacija prieštarauja teisinės valstybės principo imperatyvams. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.ANK 592 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras <...> patys nustato administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Pažymėtina tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK nenumato įgaliotos institucijos priimto procesinio sprendimo – administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ar jos nepradėjimo – apskundimo galimybės ir tvarkos. ANK 590 straipsnio, kuriame įtvirtinti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda ANK 589 straipsnyje numatyti pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 591 straipsnyje numatytos aplinkybės, kuomet teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Būtent šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, įgaliota institucija nagrinėjamu atveju ir nusprendė administracinio nusižengimo teisenos nepradėti, tokiu būdu įgyvendindama teisės aktuose jai nustatytas funkcijas. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtent įgaliota institucija turi diskrecijos teisę spręsti, ar administracinio nusižengimo teisena pagal nustatytus administracinio nusižengimo požymius turi būti pradėta, o jos priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teiseną, yra neskundžiamas. Prokurorui savarankiškai atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir protokolų surašymą ANK 589 straipsnio 5 punkte nustatyta galimybė tik dėl veikų numatytų ANK 505 ir 507 straipsniuose. Nors prokuroro skunde teigiama, kad universalusis konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, jog sprendžiant teisinius klausimus negali būti sudaryta prielaidų paneigti teisingumą, teisinį tikrumą ir turi būti apsaugotos kitų asmenų sąžiningai įgytos teisės, tačiau jo nurodomais argumentais nepagrindžiama, kaip, kokiu būdu ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis, įgaliotos institucijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai šį principą pažeidžia. Sutiktina su prokuroro nuomone, jog teisės taikymas negali būti formalus. Tačiau būtina pripažinti, jog įstatymų leidėjui nenustačius galimybės apskųsti įgaliotos institucijos sprendimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, o teismui atsisakius priimti prokuroro skundą dėl šio procesinio veiksmo, konstitucinis teisinės valstybės principas nepažeidžiamas. Priešingai, nagrinėjamu atveju plečiamai aiškinant įstatymo normas, būtų pažeistos asmens, dėl kurio priimtas įgaliotos institucijos procesinis sprendimas, teisės. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą dėl įgaliotos institucijos nutarimo, nepagrįstai vadovavosi ANK 621 straipsniu. Šiame ANK straipsnyje yra numatyta, jog skundus dėl ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (nagrinėjančių administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka) nutarimų gali pateikti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 619 straipsnyje numatytos nutarimų, kuriuos įgaliotos institucijos pareigūnas gali priimti, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, rūšys. Nutarimas dėl administracinės teisenos nepradėjimo jau bylos nagrinėjimo stadijoje nepriimamas, kadangi šis proceso veiksmas atliekamas sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir jo tyrimo stadijoje. Todėl darytina išvada, kad ir ANK 621 straipsnyje numatyta procesinio sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą, apskundimo tvarka negali būti taikoma tuomet, kai administracinė teisena nėra pradedama. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors apylinkės teismas nurodė ydingus atsisakymo priimti prokuroro skundą motyvus ir pagrindus, tačiau priėmė teisingą galutinį procesinį sprendimą, kurio keisti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.